Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
Paieška:

Kalba*

RODYTI PO
Nuo 1 iki 100 iš 35352
2019-01-23 19:55
2019-01-17 10:24

Kaip lietuviai vertėjai apeidavo sovietinę cenzūrą?

2019 sausio 23 d., 16:12 ISTORIJA
So­viet­me­čiu vi­sos kul­tū­ros sri­tys, taip pat ver­ti­mai, bu­vo pri­žiū­ri­ma cen­zū­ros, bet bū­da­vo, kad pa­vyk­da­vo iš­sprūs­ti iš jos tink­lo. Pa­pras­tai iš už­sie­nio į lie­tu­vių kal­bą bū­da­vo ver­čia­mos tos kny­gos, ku­rių ver­ti­mai prieš tai pa­si­ro­dy­da­vo ru­sų kal­ba. Ta­čiau jau­ni­mo kul­ti­ne kny­ga ta­pu­si ame­ri­kie­čių ra­šy­to­jo Jac­ko Ke­roua­co „Ke­ly­je“, iš­vers­ta Ire­nos Bal­čiū­nie­nės, iš­kart pa­si­ro­dė lie­tu­viš­kai. „Tai bu­vo avan­gar­di­nis, šo­ki­ruo­jan­tis kū­ri­nys. Nie­kas taip ir ne­sup­ra­to, ko­kiu bū­du pa­vy­ko iš­vers­ti ir iš­leis­ti Lie­tu­vo­je“, – sa­kė pro­fe­so­rė Ni­jo­lė Mas­ka­liū­nie­nė.

Rusų mafijos ekspertas apie Kremliaus strategiją ir Baltijos šalių vaidmenį joje

2019 sausio 23 d., 13:58 PASAULIS

Oligarcho „pamoka“ apie orgijas prabilusiai merginai: iš oro uosto ištempė už kojų

2019 sausio 23 d., 12:44 ĮDOMYBĖS

Beata Tiškevič: „Mūsų šalies vedlys į priekį yra ne politikai, o visuomenės pilietinės iniciatyvos“

2019 sausio 23 d., 12:37 LIETUVA
Bea­ta Tiš­ke­vič – ži­no­ma as­me­ny­bė Lie­tu­vos vie­šo­jo­je erd­vė­je, ak­to­rė, ra­di­jo lai­dų ve­dė­ja, ne­se­niai pra­ne­šė apie spren­di­mą pa­trauk­ti ki­tas veik­las į ša­lį ir at­si­duo­ti Ne­be­gė­dai – pro­jek­tui, sie­kian­čiam dis­ku­tuo­ti apie ly­tiš­ku­mą ir in­ty­mu­mą vi­suo­me­nė­je at­vi­rai. Ini­cia­ty­va, sa­vo ke­lią pra­dė­ju­si teks­tais apie san­ty­kius ir sek­sua­lu­mą, šiuo me­tu kvie­čia į ren­gi­nius, lei­džia tink­la­lai­des SU­LTYS ir ska­ti­na ak­ty­vias dis­ku­si­jas te­mo­mis, ku­rios Lie­tu­vo­je daž­nai iš­lie­ka ta­bu. Su Bea­ta Tiš­ke­vič kal­ba­mės, kiek drą­sos kal­bė­ti apie sek­sua­lu­mą tu­ri Lie­tu­vos po­li­ti­kai ir ar Lie­tu­vo­je jau­čia­mas in­for­ma­ci­nis in­ty­mu­mo ba­das.

Uostas rengia (ne)investavimo tvarką

2019 sausio 23 d., 6:00 EKONOMIKA
Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja nuo šiol ke­ti­na in­ves­tuo­ti tik į pel­nin­gus pro­jek­tus, o kro­vi­nių kom­pa­ni­jas, ku­rios nau­do­ja­si uos­to inf­ras­truk­tū­ra, pri­vers­ti įsi­pa­rei­go­ti prie uos­to val­dy­to­jo ski­ria­mo 1 eu­ro pri­dė­ti 2. Pa­gal uos­to di­rek­ci­jos par­eng­tą sche­mą įmo­nės – uos­to nau­do­to­jos – tu­rės pa­si­ra­šy­ti dvi­ša­les su­tar­tis ir jo­se pa­teik­ti iš­sa­mų bū­si­mų in­ves­ti­ci­jų ap­ra­šy­mą bei vers­lo pla­ną. Vers­li­nin­kai abe­jo­ja, ar to­kie val­džios ke­ti­ni­mai duos nau­dos vals­ty­bei, taip pat ar ga­li at­skleis­ti kon­fi­den­cia­lią in­for­ma­ci­ją, kai di­rek­ci­jos va­do­vas vis la­biau sie­ja­mas su da­li­mi uos­to bend­ro­vių.

Adomas Mickevičius ir laisvoji mūrininkystė

2019 sausio 21 d., 13:19 ISTORIJA
Sta­nis­ła­was Ma­ła­chows­kis-Łem­pic­kis (1884–1959) – len­kų tei­si­nin­kas, re­li­gi­jo­ty­ri­nin­kas, lais­vo­sios mū­ri­nin­kys­tės (ma­so­nų) is­to­ri­kas. Bai­gė tei­sės mo­kyk­lą Pe­ter­bur­ge, dir­bo Se­na­to se­kre­to­ria­te. Ke­le­rius me­tus tar­pu­ka­riu gy­ve­no Vil­niu­je. Ma­so­ni­jos is­to­ri­ją pra­dė­jo ty­ri­nė­ti apie 1920 m. Iš vi­so iš­lei­do sep­ty­nias kny­gas ir pub­li­ka­vo ke­lio­li­ka straips­nių lais­vo­sios mū­ri­nin­kys­tės te­ma­ti­ka. Lie­tu­viš­kai 2009 m. iš­leis­tas jo vei­ka­las „Ma­so­nai bu­vu­sios Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės že­mė­se, 1776–1822: is­to­ri­ja ir šal­ti­niai“ (ver­tė Ž. Nor­kū­nas).

Kankina slogi nuotaika? Kaltas „Niūrusis pirmadienis“

2019 sausio 21 d., 10:46 ĮDOMYBĖS
Bū­na die­nų lyg ty­čia: slo­gi nuo­tai­ka, sting­dan­tis šal­tis, apa­ti­ja ap­lin­kai. Šiuos kri­te­ri­jus ge­riau­siai ati­tin­ka niū­riau­sia me­tų die­na ti­tu­luo­ja­mas „Niū­ru­sis pir­ma­die­nis“ (angl. Blue Mon­day). Ti­ki­ma, jog šis fe­no­me­na­lus reiš­ki­nys iš­tin­ka tre­čią­jį sau­sio pir­ma­die­nį, o to prie­žas­tys daž­nam mū­sų la­bai ge­rai pa­žįs­ta­mos – jau­čia­mės iš­siil­gę sau­lės švie­sos, ko­vo­ja­me su šal­čiu ar­ba tie­siog vis dar ne­ap­lei­džia min­tys dėl per šven­tes pa­tir­tų iš­lai­dų. Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, pa­si­duo­ti ma­si­nei dep­re­si­jai ne­de­rė­tų, ta­čiau jei už­puo­lė ny­ki bū­se­na, pra­blaš­ky­ti ir jė­gų su­teik­ti ga­lė­tų im­pro­vi­za­ci­jos lėkš­tė­je.

„Karo šunys“, įspūdingai žengę nepriklausomybės keliu

2019 sausio 19 d., 12:00 GYNYBA
1990 m. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­ji ta­ry­ba Ko­vo 11-osios ak­tu pa­skel­bė at­ku­rian­ti mū­sų ša­lies ne­prik­lau­so­my­bę. Ta­čiau lais­vės ore vis dar tvy­ro­jo pa­vo­jų – Lie­tu­vo­je bu­vo pa­stu įvai­raus plau­ko „je­dinst­ve­nin­kų“, pu­to­jan­čių, kad „fa­šizm ne­proi­diot“, o gre­ta ti­kro gy­ve­ni­mo iš­troš­ku­sių žmo­nių ir to­liau su­ki­nė­jo­si mū­sų per­ga­lės pri­pa­žin­ti ne­no­rė­ję so­vie­tų ka­riai. Rea­guo­da­ma į ag­re­si­ją, at­kur­tos Lie­tu­vu­vos ka­riuo­me­nės va­do­vy­bė ėmė­si kur­ti pir­mą ne­ofi­cia­lų lie­tu­viš­ką spe­cia­lų­jį bū­rį, ku­rį ap­lin­ki­niai va­di­no „Fran­co žvė­ry­nu“. Įkvėp­ti pra­ėju­sio am­žiaus pa­bai­go­je po­pu­lia­rių va­ka­rie­tiš­kų veiks­mo fil­mų, jau­ni vai­ki­nai ta­da sva­jo­jo įkū­ny­ti ekra­ne ma­ty­tus did­vy­rius.  Ir štai pa­ga­liau ko­va už tė­vy­nę at­vė­re nu­trūkt­gal­viš­kų nuo­ty­kių lan­gą.

Fantastams: Anastazijaus Kircherio požeminis pasaulis

2019 sausio 18 d., 11:04 KULTŪRA IR ŽMONĖS

Emilija Trumpaitė: „Sveikatos apsaugos kelią tik lopome“

2019 sausio 17 d., 10:53 ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"