Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS

Virginijus Šikšnys: „Nemaniau, kad būsiu sutinkamas kaip roko žvaigždė“

 
2018 09 12 10:50
Prof. Virginijus Šikšnys: "Lietuva tik dabar atsiranda pasaulio mokslo žemėlapyje. Elitinė Kavli premija pastatė ją į lygią gretą su priešakinėmis mokslo šalimis."
Prof. Virginijus Šikšnys: "Lietuva tik dabar atsiranda pasaulio mokslo žemėlapyje. Elitinė Kavli premija pastatė ją į lygią gretą su priešakinėmis mokslo šalimis." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prie Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro gausus būrys kolegų pirmadienį laukė pasveikinti prof. Virginijų Šikšnį, elitinės Kavli premijos laureatą. Iškilminga apdovanojimų ceremonija vyko praėjusią savaitę Osle, Norvegijoje.

Šiemet dešimtą kartą kas dvejus metus skiriamos elitinės Kavli premijos laureatai buvo septyni ir atstovavo penkioms šalims astrofizikos, nanomokslų ir neuromokslų srityse. Prof. V. Šikšnys pasidalijo 1 mln. dolerių vertės prizą už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų genų žirklių, atradimą su prof. Jennifer Doudna iš Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) ir prof. Emmanuelle Charpentier iš Maxo Plancko instituto Berlyne (Vokietijoje).

„Po ypatingos dienos Osle, kai pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo parodyta, kad čia vykdomi paties aukščiausio lygio tyrimai, kurių vertė – Kavli prizas mažiausiai, Gyvybės mokslų centras jau niekada nebus toks kaip vakar. Jis bus pasaulinis mokslų centras“, – sakė VU Gyvybės mokslų centro direktorius dr. Gintaras Valinčius.

Kavli premijos laureatas prof. V. Šikšnys juokavo: „Nemaniau, kad būsiu sutinkamas kaip roko žvaigždė. Iš tikrųjų Osle buvo daug renginių, buvo pasakyta daug kalbų. Man patiko vieno pranešėjo palyginimas: mokslininko kelias – ėjimas nuo vienos nesėkmės iki kitos. Kol ateini į sėkmę. Mus vilioja į kalnus nuostabūs vaizdai nuo viršūnės. Tačiau yra ir kelionės proza. Atsiranda nuospaudų, prikrenta akmenukų į batus ir deguonies pradeda stigti. Mokslo srityje tai reiškia mažai pinigų tyrimams. Vis dėlto tą viršūnę pasieki, tik reikia ryžto, ir nuo jos atsiveria nuostabūs toliai.“

Atradimas, vertas Nobelio

Prof. V. Šikšniui – 62 metai. Mokslininkas kilęs iš Šiaulių. VU absolventas Maskvos valstybiniame M. V. Lomonosovo universitete 1983 metais apgynė daktaro disertaciją. Dirbo Taikomosios enzimologijos institute, 1993 metais stažavosi Vokietijoje. Nuo 1995 metų vadovauja VU Biotechnologijos instituto Baltymų ir nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriui.

Biochemikas kartu su užsienio patneriais yra nustatęs trečdalio iš maždaug 50 pasaulyje paskelbtų DNR molekules karpančių fermentų – restrikcijos endonukleazių – erdvines struktūras ir veikimo mechanizmus. Tirdami baltymų imunines sistemas, apsaugančias bakterijas nuo virusų, prof. V. Šikšnio vadovaujami mokslininkai bandė suprasti, kaip restrikcijos endonukleazės gali atpažinti virusą, atskirti jį nuo ląstelių šeimininko DNR ir labai tiksliai perkirpti konkrečioje vietoje. Supratę pagrindines taisykles, tikėjosi pasinaudoti tomis žiniomis konstruojant naujas restrikcijos endonukleazes, kurios kirptų DNR bet kurioje norimoje vietoje. Tačiau tai pasirodė sunku ir sudėtinga.

Tada prof. V. Šikšnio grupė įsitraukė į CRISPR/Cas sistemų tyrimus ir surado baltymą, kuris tarsi molekulinės žirklės tiksliai norimoje vietoje karpo ląstelių DNR. Baltymo Cas9 pagrindu sukurta technologija vadinama proveržiu genomo redagavimo srityje. Ji leis gydyti paveldimas genetines ligas, spręsti organų transplantacijos iššūkius, kryptingai keisti augalų genomus, pavyzdžiui, kurti šalčiui ar sausrai atsparius augalus.

Mokslo visuomenėje tikimasi, kad toks atradimas – molekulinės žirklės genomui redaguoti – gali būti įvertintas Nobelio premija. Prof. V. Šikšnio komanda – tarp atradimo bendraautorių, nes viena pirmųjų pasaulyje įžvelgė galimybę panaudoti Cas9 baltymą siekiant kryptingai keisti DNR molekules, lemiančias gyvųjų organizmų sąvybes.

Taikant naująją technologiją jau pasiekta didelė pažanga. Išvedamos naujos augalų veislės. Kai kurie taikymai medicinos srityje artėja prie klinikinių tyrimų. Pasak prof. V. Šikšnio, reikia tik fantazijos, kaip tą technologiją galima pritaikyti, nes ji yra labai universali.

Didelė konkurencija

VU Biotechnologijos instituto mokslininkai, vadovaujami prof. V. Šikšnio, straipsnį apie atradimą paskelbė 2012 metais. Tačiau šiek tiek anksčiau tais pačiais metais pasirodė Kalifornijos universiteto mokslininkės prof. J. Doudna ir prof. Emmanuelle Charpentier iš Maxo Plancko instituto publikacija. Tiesiog prof. V. Šikšnio grupės straipsnis, pradžioje pateiktas žurnalui „Cell“, buvo atmestas. Tada lietuvių mokslininkai straipsnį nusiuntė į kitą žurnalą – „Cell Reports“ – ir jis vėl buvo atmestas. Galiausiai išspausdintas JAV mokslų akademijos žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS).

Prof. Virginijus Šikšnys: „Pripažinimo ženklai malonūs, bet laukia tolesni darbai."
Prof. Virginijus Šikšnys: „Pripažinimo ženklai malonūs, bet laukia tolesni darbai."

„Taip, matyt, vyksta. Konkurencija mokslo srityje didelė, kaip ir visose kitose srityse, – sakė „Lietuvos žinioms“ prof. V. Šikšnys. – Kodėl redakcija atmetė straipsnį, neparodžiusi jo, pavyzdžiui, recenzentams?! Tokia redakcijos nuomonė. Aišku, redaktoriui pažiūrėjus į straipsnį, atkeliavusį iš JAV, ir straipsnį – iš Lietuvos, turbūt reikėjo pirma pakrapštyti galvą ir paieškoti žemėlapyje, kur yra ši šalis. Lietuvai sunku konkuruoti su tokiomis valstybėmis kaip JAV ar Vokietija. Šios turi daug mokslininkų, tyrėjų. Tai – žinomos šalys, žinomas jų mokslas. Lietuva tik dabar atsiranda pasaulio mokslo žemėlapyje. Todėl džiugu, kad Kavli premija pastatė ją į lygią gretą su tokiomis priešakinėmis mokslo šalimis. Parodė, kad Lietuvoje yra visai neprastas mokslas, kad mūsų mokslininkai gali konkuruoti su kitų šalių tyrėjais.Tarptautinis matomumas bus naudingas, ir dabar redaktoriai, gavę straipsnį iš Lietuvos, pagalvos: a, iš Lietuvos, gal nėra taip blogai.“

Pripažinimo ženklai

Prof. V. Šikšnys – pirmasis Lietuvos mokslininkas, pakviestas tapti biologijos mokslo elitą vienijančios Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) asocijuotuoju nariu. Į šią prestižinę organizaciją priimami tik ypač gyvybės mokslams nusipelnę Europos ir pasaulio mokslininkai.

2016 metais prof. V. Šikšnys kartu su keturiais kitų šalių mokslininkais, kuriančiais CRISPR technologiją, buvo įvertintas ir prestižine Harvardo universiteto (JAV) įsteigta Warreno Alperto fondo premija. Pernai jis kartu su Maxo Plancko instituto Berlyne mokslininke prof. E. Charpentier apdovanotas Danijos fondo „Novo Nordisk“ premija „Novozymes“.

Šiemet prof. V. Šikšniui suteiktas Bristolio universiteto, patenkančio į geriausiųjų dešimtuką, garbės daktaro laipsnis. Su šiuo vienu geriausių Jungtinės Karalystės universitetu mokslininką sieja ilgametis bendradarbiavimas, prasidėjęs tiriant bakterijų apsaugos nuo virusų sistemas. Bendrų tyrimų rezultatai buvo paskelbti prestižiniuose mokslo žurnaluose.

Lietuvos mokslo pripažinimą rodo ir šiemet Vilniuje surengta tarptautinė mokslinė konferencija „CRISPR 2018“, skirta milžiniško pasaulinio susidomėjimo sulaukusiai genomo redagavimo technologijai. Konferencijoje dalyvavo pustrečio šimto žymiausių šios technologijos tyrėjų iš 24 pasaulio šalių. Atvyko ne tik garsiausi CRISPR-Cas sistemų ekspertai, bet ir svarbiausių mokslo žurnalų – „Nature“, „Science“, „Cell“ ir kitų – redaktoriai.

Kavli premijos nanomokslų srityje laureatai: prof. Virginijus Šikšnys, prof. Jennifer Doudna ir prof. Emmanuelle Charpentier./Fredriko Hageno/NTB scanpix nuotrauka
Kavli premijos nanomokslų srityje laureatai: prof. Virginijus Šikšnys, prof. Jennifer Doudna ir prof. Emmanuelle Charpentier./Fredriko Hageno/NTB scanpix nuotrauka

Kol galiausiai galbūt pasiseks

„Pripažinimo ženklai malonūs, bet laukia tolesni darbai. Dabar tiriame naujas antivirusines apsaugos sistemas. Jų yra daugybė ląstelėje, ir tikimės, kad galbūt pavyks atrasti kokių nors naujų įrankių.Toliau nuobodžiai darysime eksperimentus, kol galų gale galbūt pasiseks“, – sakė mokslininkas.

Pernai žurnale „Science“ paskelbtas prof. V. Šikšnio ir dar keturių VU Gyvybės mokslų centro tyrėjų Miglės Kazlauskienės, Georgijaus Kostiuko, Česlovo Venclovo bei Gintauto Tamulaičio straipsnis. Jame atskleista, kad kai kurios bakterijų apsaugos nuo virusų CRISPR-Cas sistemos, atpažinusios į ląstelę patekusias svetimas viruso nukleorūgštis, sintetina unikalias signalines molekules (ciklinius oligoadenilatus), kurios aktyvuoja nespecifinę ribonukleazę – visą ląstelės RNR sunaikinantį fermentą.

Prof. V. Šikšnio teigimu, šis signalo perdavimo būdas veikiausiai ir nulemia, jog viruso užpulta bakterija altruistiškai susinaikina, kad virusas nepasidaugintų ir neužpultų kitų bakterijų. „Science“ paskelbtame straipsnyje aprašomos atrastos molekulės yra unikalios, nes apie jų egzistavimą gamtoje iki šiol nebuvo žinoma. Šios žinios gali būti pritaikytos kuriant naujus molekulinius įrankius moksliniams tyrimams bei inovatyvius ligų diagnostikos metodus.

„Tarptautinis matomumas bus naudingas, ir dabar redaktoriai, gavę straipsnį iš Lietuvos, pagalvos: a, iš Lietuvos, gal nėra taip blogai.“

VU licencijuotą baltymo Cas9 technologiją dar 2015 metais įsigijo JAV kompanija „DuPont Pioneer“. Taip pat pasirašyta bendrų tyrimų sutartis dėl tolesnio technologijos plėtojimo.

Technologiniame verslo inkubatoriuje šalia Gyvybės mokslo centro prieš metus įkurta prof. V. Šikšnio įmonė „CasZyme“. Ji atlieka mokslinius tyrimus ir ruošia produktus rinkai – genų redagavimo įrankius CRISPR tyrėjams. Taip pat toliau plėtoja CRISPR technologiją ir ieško naujų Cas baltymų, kurie galėtų būti naudojami kaip naujos kartos molekuliniai įrankiai genams redaguoti.

Nors laisvo laiko lieka vis mažiau, mokslininkas stengiasi jo rasti pasivažinėti dviračiu. Kiti biochemiko pomėgiai – kelionės ir knygos. O dėl Nobelio premijos, ar ji galėtų būti skirta visiems trims Kavli premijos laureatams nanomokslų srityje, prof. V. Šikšnys juokėsi, kad turi standartinį atsakymą: reikia klausti Nobelio komiteto. Mokslininkai negali nuspręsti, kas už ką ją gaus, – tai Nobelio komiteto prerogatyva.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"