Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Kaip Jupiteris paspringo berydamas dujas: paaiškėjo dviejų milijonų metų paslaptis

 
Kastytis ZUBOVAS, www.konstanta.lt
2018 09 11 13:28
NASA nuotrauka

Jupiteris pradėjo formuotis beveik kartu su Saule. Meteoritų cheminės sudėties duomenys leidžia spręsti, kad praėjus vos vienam milijonui metų po Saulės įsižiebimo, Jupiteris jau buvo gana masyvi planeta.

Meteoritai taip pat atskleidžia, kad tarp 1 ir 3 milijonų metų po Saulės susiformavimo, Saulės sistemoje buvo du mažų protoplanetinių uolienų rezervuarai – vienas arčiau Saulės, nei Jupiteris, kitas toliau.

Taigi Jupiteris tuo laikotarpiu buvo pakankamai masyvus, kad sukurtų barjerą – bent 20 kartų masyvesnis už Žemę. Tokios masės planeta turėtų imti sparčiai ryti protoplanetinio disko dujas, tačiau turimi duomenys byloja, kad Jupiteris du milijonus metų augo lėtai, ir būdamas trijų milijonų metų amžiaus siekė vos 50 Žemės masių. Tik tada jis ėmė ryti dujas ir sparčiai užaugo iki šiandieninės 300 kartų už Žemę didesnės masės.

Dabar pristatytas tokio augimo sulėtėjimo paaiškinimas. Detaliai apskaičiavus Jupiterio energijos balansą nustatyta, kad į jį krentantys protoplanetiniai uolienų gabalai planetą per milijoną metų įkaitino. Jos temperatūra išaugo tiek, kad ji negalėjo išlaikyti dujų prie savęs. Taigi jauną Jupiterį supančios disko dujos liko skrieti sau, o Jupiteris toliau augo tik valgydamas uolienas. Per tolesnius du milijonus metų planeta išaugo tiek, kad jau galėjo išlaikyti dujas net ir būdama karšta, todėl ėmė augti daug sparčiau.

Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Astronomy.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"