Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Viešųjų ryšių specialistas: S. Skvernelio ir žurnalistų santykiai pasiekė šaltojo karo stadiją

 
2018 10 10 7:55
Saulius Skvernelis./
Saulius Skvernelis./ Reuters/Scanpix nuotrauka

Neseniai įsiplieskęs skandalas, kai vyriausybė nutarė neatverti Registro centro duomenų žiniasklaidai, politologo Šarūnas Liekio manymu, parodo, kad valdžia taip ir neišmoko konsultuotis su visuomene. Anot jo, nereikia stebėtis, kad iš buvusių vyriausybių klaidų nepasimokė ir premjeras Saulius Skvernelis, mat šis visą gyvenimą dirbo policijos sistemoje ir buvo įpratęs duoti nurodymus. Tuo metu viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus įsitikinęs, kad S. Skvernelio ir žurnalistų priešprieša rodo, kad baigėsi kone dvejus metus trukęs premjero ir žiniasklaidos medaus mėnuo.  

LRT.lt primena, kad praėjusią savaitę vyriausybės pasitarime buvo atmestos Susisiekimo ministerijos parengtos įstatymų pataisos, turėjusios sudaryti galimybes žiniasklaidai neatlygintinai gauti Registrų centro duomenis. Kaip teigė premjeras S. Skvernelis, minėtas projektas nesulaukė pritarimo, nes teisininkai nustatė jo trūkumus, kuriuos žadama artimiausiu metu ištaisyti.

S. Skvernelis nesuvokia žiniasklaidos vaidmens demokratinėje valstybėje, arba dėl to, kad jis siekia užčiaupti tyrimus atliekančius žurnalistus.

Žiniasklaidai paprašius paviešinti minėto vyriausybės pasitarimo garso įrašą, pranešta, kad vyriausybės kanceliarija šį įrašą sunaikino. Šie įvykiai paskatino žurnalistus pirmadienį susiburti į protesto akciją prie vyriausybės rūmų.

Mato norą užčiaupti žurnalistus

LRT.lt kalbintas opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas teigė manantis, kad S. Skvernelio vedamas ministrų kabinetas, svarstydamas Registrų centro duomenų atvėrimo klausimą, padarė kelias grubias klaidas, į diskusiją neįtraukdami žiniasklaidos atstovų.

„Viskas padaryta atvirkščiai: uždraudė (naudotis Registrų centro duomenimis – LRT.lt), sukėlė pasipiktinimą, triukšmą, šurmulį ir patys įkrito į tą duobę. Dabar įkritę į tą duobę supranta, kad vis tiek reikės nusileisti, bet jau pykčio audros beveik mėnuo sukasi. Jeigu būtų pasakę, kad „nuo spalio 15 dienos pakeisime tvarką, ateikite, diskutuokite“, tai būtų rastas kompromisas, bet ne – nukirto, atėmė galimybę (Registrų centro duomenimis – LRT.lt) naudotis nemokamai, tada prasidėjo triukšmas su visomis skaudžiausiomis viešųjų ryšių pasekmėmis vyriausybei ir asmeniškai S. Skverneliui“, – komentavo E. Gentvilas.

Liberalas, paklaustas, kodėl vyriausybė vis dėlto nesuteikė žurnalistams suteikti teisės laisvai naudoti Registrų centro duomenimis ir nepaviešino vyriausybės posėdžio garso įrašo, svarstė, kad konfliktas kilo arba dėl to, kad premjeras S. Skvernelis nesuvokia žiniasklaidos vaidmens demokratinėje valstybėje, arba dėl to, kad jis siekia užčiaupti tyrimus atliekančius žurnalistus. E. Gentvilas neslėpė linkstantis prie pastarojo galimo scenarijaus. Politiko manymu, bandymai varžyti žurnalistų darbą valdančiųjų rankomis yra susiję ir su artėjančiais rinkimais.

„Dvejus metus pabuvus valdžioje, galima apie tave daug ką atrasti. Tarkime, LRT tyrimų skyrius atrado, kad R. Karbauskis arba „Agrokoncernas“ pastatė valstybės įmonę kaip kromelį, kuri pardavinėtų R. Karbauskio trąšas. Taip sugebėjo padaryti, kad jis turi savo trąšų pardavimo tinklą, bet dar būtų gerai, kad ir valstybė jo trąšomis paprekiautų. Taigi valstybės įmonė paversta tarnaite, kuri prekiauja „Agrokoncerno“ trąšomis. Negražu valdantiesiems prieš rinkimus taip atrodyti, todėl siekiama, kad nebebūtų tokie atvejai viešinami“, – dėstė E. Gentvilas.

Politologas: susidūrė skirtingos kultūros

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Šarūnas Liekis mano, kad skandalas dėl Registrų centro duomenų neatvėrimo žurnalistams parodo, jog Lietuvos vyriausybės, priimdamos sprendimus, iki šiol neišmoko konsultuotis su visuomene, o ypač – su interesų grupėmis. Anot jo, išimtimi netapo ir premjero S. Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas.

„Visos vyriausybės nesivadovauja konsultaciniu modeliu. Mažai informuojama, mažai tariamasi su interesų grupėmis – „kuo skubiau, kuo greičiau susitvarkome savo reikalus taip, kaip mums atrodo geriau“. Iš to kyla problemų.

Reikia derinti sprendimus su interesų grupėmis, šiuo atveju – su Žurnalistų sąjunga. Niekas šito nenori daryti, niekas šituo nenori užsiimti, nes negalvojama, kad tai yra vertybė, interesų grupės nėra vertinamos kaip rimti partneriai. Visa kita, kas yra už valstybės institucijų ribų, jiems mėtosi po kojomis. Pilietinės visuomenės silpnėjimas yra visos šitos situacijos indikatorius. Valstybė ne tik nesukuria galimybių pilietinei visuomenei daryti įtaką sprendimams, bet ir žlugdo tą pilietinę visuomenę“, – LRT.lt komentavo Š. Liekis.

M. Katkaus manymu, vyriausybė galiausiai nuspręs leisti neatlygintinai žurnalistams naudoti Registrų centro duomenimis. Anot jo, iš S. Skvernelio taikos vardan galima tikėtis ir daugiau.

Politologas, paklaustas, kodėl S. Skverneliui nepavyko suvaldyti situacijos ir įsiplieskė konfliktas tarp vyriausybės ir žiniasklaidos, paragino prisiminti, kad dabartinis premjeras visą gyvenimą dirbo policijos sistemoje, tad spręsti dilemas politinėje arenoje ir ieškoti kompromisų jam, panašu, iki šiol nėra lengva.

„S. Skvernelio visas gyvenimas praėjo statutinėje organizacijoje. Jis duoda komandą, pavyzdžiui, trims policijos nuovadoms, kiti pakelia ranką prie kepurės ir išsivaikšto vykdyti užduoties, o čia yra viskas sudėtingiau – vyriausybė nėra statutinė organizacija. Šioje situacijoje susiduria skirtingos kultūros“, – atkreipė dėmesį Š. Liekis.

Viešųjų ryšių specialistas įžvelgia lūžio tašką

Komunikacijas agentūros „Fabula“ vadovas, ryšių su visuomene specialistas Mykolas Katkus LRT.lt tvirtino, kad konfliktiniai santykiai tarp ministro pirmininko S. Skvernelio ir žiniasklaidos neturėtų stebinti. Anot pašnekovo, vyriausybių kadencijoms įpusėjus, ministrų kabinetų galvos – tiek Andrius Kubilius, tiek Algirdas Butkevičius – dažniausiai visada susilaukdavo daugiau kritikos iš žurnalistų. Šios vyriausybės atvejis, anot M. Katkaus, netapo išimtimi.

„Man atrodo, kas S. Skvernelio medaus mėnuo su žiniasklaida pasiekė savo pabaigą. Tame nėra nieko ypatingai keisto. Paprastai visos vyriausybės, įpusėjusios savo kadenciją, ilgainiui bando reguliuoti santykius su žiniasklaida ir pasiekia tam tikrą medaus mėnesio pabaigą. Kurį laiką tam tikra žiniasklaidos dalis vyriausybės vadovą kritikavo, bet bendrai S. Skvernelis žiniasklaidoje buvo matomas kur kas palankiau negu, pavyzdžiui, R. Karbauskis.

Dabar savotiškas medaus mėnuo pasibaigė, pasitikėjimo, matyt, nebeliko ir kiekvienas vyriausybės veiksmas vertinamas labai kritiškai“, – aiškino M. Katkus.

Komunikacijos specialisto manymu, jei tokie patys klausimai dėl Registrų centro duomenų prieinamumo kiltų S. Skvernelio vyriausybės kadencijos pradžioje, tokio ažiotažo nebūtų kilę.

„Man atrodo, kad valdančiosios daugumos ir žiniasklaidos santykiai pasiekė tam tikrą lūžio tašką. Nemanau, kad, jei kadencijos pradžioje būtų kilusi tokia diskusija, [...] ji būtų sulaukusi tokios aštrios reakcijos. Manau, kad turbūt žiniasklaida būtų susiderėjusi dėl kažkokio pereinamojo laikotarpio, kaip jie galėtų laikinai naudotis Registrų centro duomenimis.

Šiuo metu taip viskas sutapo, kad ir dėl LRT parlamentinio tyrimo išvadų diskutuojama, ir prieš tai esame girdėję eilę iniciatyvų, kurios nukreiptos į žiniasklaidą, tai atsitiko taip, kad S. Skvernelio ir žurnalistų santykiai pasiekė šaltojo karo stadiją, kurioje bet koks susikirtimas tarp vyriausybės ir žurnalistų automatiškai virsta į tokį skandalą, kokį mes dabar matėme“, – svarstė M. Katkus.

Ryšių su visuomene ekspertas sutiko, kad vyriausybė viešojoje komunikacijoje apie Registrų centro duomenų atvėrimą buvo padaryta klaidų, tačiau, anot jo, konflikto esmė yra ne komunikacija, o pasitikėjimo tarp premjero S. Skvernelio ir žiniasklaidos nebuvimas.

„Net, jei S. Skvernelis ir nebūtų planavęs uždaryti Registro centro duomenų – mes negirdėjome to vyriausybės pasitarimo garso įrašo – žurnalistai nebūtų juo patikėję“, – pažymėjo pašnekovas.

M. Katkaus manymu, vyriausybė galiausiai nuspręs leisti neatlygintinai žurnalistams naudoti Registrų centro duomenimis. Anot jo, iš S. Skvernelio taikos vardan galima tikėtis ir daugiau.

„Su žiniasklaida pyktis yra labai neteisinga strategija. Neabejoju, kad S. Skvernelis turės tą nepasitikėjimą sumažinti. Vienas kelias yra kalbėti su tais žurnalistais, su ta žiniasklaida, kuri šioje ir kitose situacijose labiau palanki jo pozicijai. Iš kitos pusės, manau, kad mes galime laukti tam tikrų simbolinių S. Skvernelio veiksmų, kurie parodytų pagarbą žiniasklaidai“, – komentavo komunikacijos specialistas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"