Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Verslo žvalgai politikų prieangyje

 
2018 06 11 6:00
Sergejus Muravjovas siūlo politikams skirti šiek tiek daugiau dėmesio pasakojimui, ką jie veikia darbo metu.
Sergejus Muravjovas siūlo politikams skirti šiek tiek daugiau dėmesio pasakojimui, ką jie veikia darbo metu. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl verslo įtakos politikai išvados neturėtų būti pretekstas iškilti naujoms sienoms tarp verslo ir politikos, o į išvadose nuolat linksniuojamą lobistinę veiklą, užuot ją demonizavus, reikia pažvelgti nauju žvilgsniu. Taip mano ne tik šalyje registruoti lobistai profesionalai, bet ir verslo asociacijų bei visuomeninių organizacijų atstovai.

Siūlo veikti per asociacijas

Asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės nuomone, blogiausia, jei įsibaiminę politikai visiškai atsitvers tylos siena ir vengs bet kokių susitikimų su verslininkais. Kita vertus, taip politikai galės priiminėti vienašališkus sprendimus, neįsiklausydami nei į visuomenės, nei į verslo asociacijų nuomonę.

„Aklas Lobistinės veiklos įstatymo griežtinimas, manau, tikrai nieko gero neduos. Žinoma, reikėtų į jį pažvelgti naujai, pasinaudoti ir kitų šalių gerąja praktika. Tačiau išvadas pirmiausia turėtų padaryti patys politikai ir verslininkai. Politikai turėtų tapti atviresni, skelbdami, su kuo ir dėl ko susitinka. O verslas turėtų pagalvoti apie tai, kad reikėtų daugiau stengtis savo problemas ir pasiūlymus pateikti per asociacijas. Tada bus išvengta tiesioginio kontakto su politikais ir atstovaujama bendresniems, platesniems interesams, dažnai sutampantiems ir su viešuoju interesu“, – „Lietuvos žinioms“ komentavo R. Skyrienė.

Pasak jos, nėra gerai, kad Lietuvoje lobizmo sąvokai labai dažnai suteikiamas neigiamas atspalvis, iš tiesų lobistinė veikla yra naudinga, nes ir patys politikai išgirsta įvairių nuomonių, požiūrių, siūlomų sprendimų.

Požiūriui, kad politikai turėtų jaustis saugiau bendraudami ne su atskira įmone, o su viena verslo asociacijų, pritarė ir Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis, kuris taip pat yra ir samdomas profesionalus lobistas. „Visos šios istorijos normalaus verslo įvaizdžiui yra labai didelis smūgis. Dabar ir verslininkai, ir politikai manys, jog geriau su niekuo nebendrauti, kad nebūtų rizikos. Politikai iš tiesų turėtų jaustis saugesni bendraudami su verslu per asociacijas. Pavyzdžiui, Bankų asociacija, Statybininkų asociacija ir kitomis. O pavieniai lobistai liktų kaip labai siaura profesinė veikla, kuria užsiimtų profesionalai, tarkime, panašiai kaip advokatai“, – sakė A. Romanovskis.

Lobistinės veiklos įstatymas neveikia

Pagal praėjusių metų rugsėjį įsigaliojusį naująjį Lobistinės veiklos įstatymą lobistais laikomi tik fiziniai asmenys. Lobistinę veiklą vykdantys lobistai profesionalai (samdomi asmenys) ir lobistai – asociacijų, kitų viešųjų ir privačių juridinių asmenų vadovai arba darbuotojai, kuriems pavesta tokią veiklą vykdyti. Lobistine veikla laikomi tokie veiksmai, kuriais jos užsakovo interesais siekiama daryti įtaką valstybės politikams, pareigūnams, tarnautojams, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai bei administraciniai sprendimai. Įstatymas numato, kad per 7 kalendorines dienas nuo lobistinės veiklos pradžios dėl konkretaus teisės akto projekto ar administracinio sprendimo (žodinio ar rašytinio nuostatų aptarimo su asmeniu, kuriam siekiama daryti įtaką) elektroninėmis priemonėmis lobistas privalės deklaruoti šią veiklą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

NSGK tyrimo išvadoje pažymima: „Nustatyta, kad iki 2017 metų vidurio iš 38 oficialiai registruotų lobistų tik 12 viešai skelbė informaciją apie savo veiklą, o nuo 2017 metų rugsėjo 1 dienos, kai įsigaliojo nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija, iš viso registruoti 58 lobistai, tačiau ne visi lobistai teikė vykdytos lobistinės veiklos deklaracijas.“

Ilgametę lobistinės veiklos patirtį turinčio Šarūno Frolenkos nuomone, realiai neveikė ne tik ankstesnis Lobistinės veiklos įstatymas, neką geriau veikia ir 2017 metų rugsėjo 1 dieną įsigaliojęs naujasis. „Vieną kartą reikia tiesiai šviesiai pasakyti: akivaizdu, jog įstatymas neveikia. Tai rodo ir itin mažas skaičius asmenų, kurie registravosi vykdantys lobistinę veiklą. Galų gale juk visos tos pažymos ir išvados neliečia mūsų, teisėtai lobistinę veiklą vykdančių asmenų, jos kalba apie visai ką kita. Todėl kad ir kiek mes tobulinsime Lobistinės veiklos įstatymą, ar tai pakeis situaciją, apie kurią dabar kalbame?“ – abejonėmis dalijosi Š. Frolenka.

A. Romanovskio nuomone, įstatymas neveikia dėl to, kad nėra tinkamo kontrolės mechanizmo. „Teoriškai kontrolės mechanizmas yra, bet praktiškai jis neveikia. Yra visiškai deklaratyvi nuostata, kad lobistas privalo parodyti savo pažymėjimą, prisistatyti ir viešai pranešti, kad jis yra lobistas. Kaip tai įsivaizduojama realybėje? Kad žmogus ateina į kokio nors komiteto posėdį ir visiems rodo savo pažymėjimą? Tokie parodomieji dalykai, aišku, realiame gyvenime neveikia. Realiame gyvenime pas politikus vaikšto ir jiems įtaką stengiasi daryti visai kiti žmonės, jie nedeklaruoja jokios lobistinės veiklos“, – teigė jis.

Rūtos Skyrienės nuomone, blogiausia, jei įsibaiminę politikai visiškai atsitvers tylos siena ir vengs bet kokių susitikimų su verslininkais./Alinos Ožič nuotrauka
Rūtos Skyrienės nuomone, blogiausia, jei įsibaiminę politikai visiškai atsitvers tylos siena ir vengs bet kokių susitikimų su verslininkais./Alinos Ožič nuotrauka

Atvirumas turi būti abipusis

Š. Frolenkos manymu, norint, kad daugėtų savo veiklą deklaruojančių lobistų, reikėtų jiems suteikti ir atitinkamas paskatas – lengviau pasiekiamą informaciją. Verslui, atstovaujamam lobistų, svarbu gauti informaciją apie rengiamus teisės aktus kuo ankstesniame etape.

„Informacija šiuo metu turbūt yra svarbiausias ir brangiausias dalykas. Jei lobistams būtų sudarytos tinkamos sąlygos laiku ją gauti, neabejoju, kad atsirastų kur kas daugiau tokių, kurie deklaruotų, jog domisi vienu ar kitu teisės aktu. Būtent dėl to, kad galėtų gauti daugiau informacijos“, – tikino lobistas.

Juo labiau kad rengiant teisės aktus ne visada laikomasi įstatymų nustatytų skaidrumo ir viešumo principų. „Pavyzdžiui, žinoma, kad ministerija X rengia teisės aktą Y, bet apie jo rengimą viešai neskelbia. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą ir Vyriausybės darbo reglamentą, teisės aktai su suinteresuotomis institucijomis turi būti derinami viešai – įregistruojant juos elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). Tačiau ministerija X derina teisės akto tekstą įvairiuose neviešuose pasitarimuose, elektroniniu paštu, net nefiksuodama jo TAIS“, – pasakojo Š. Frolenka.

Jis priminė, kad Valstybės kontrolė, neseniai atlikusi teisėkūros proceso auditą, konstatavo, jog valdžios institucijos skiria per mažai dėmesio savo sprendimų derinimui su visuomenės grupėmis.

„Aš nekalbu apie neteisėtą poveikį ir kitus užribio dalykus. Be abejo, kad tai yra blogis savaime. Bet jei norime, kad procesai skaidrėtų, verslas turi įgyti daugiau kompetencijos ir suprasti, kaip veikia valstybė, o valstybė turi išmokti atsiverti ir pasitikėti piliečiais, taip pat ir verslininkais“, – sakė Š. Frolenka.

Būtina keisti visą sistemą

A. Romanovskis Lobistinės veiklos įstatymą palygino su senu zaporožiečiu, kuris štai jau 12 metų taisomas, o realios naudos iš to mažai. Pasak jo, situacija iš esmės nesikeičia ir nesikeis – na, gal bus sudaryta dar viena darbo grupė, kuri parengs įstatymo pataisas, sugalvos kokių nors naujų prievolių, kurių gyvenime niekas iš tikro nesilaikys, nes jas bus sudėtinga įgyvendinti, ir niekas negalės užtikrinti, kad taip būtų daroma.

„Mano manymu, požiūrį reikia keisti iš esmės – turėtų atsirasti vadinamasis teisėkūros pėdsakas. Tai nereiškia, kad reikėtų visus paversti lobistais, priversti registruotis ir panašiai. Tereikėtų pasakyti, kad jeigu tu stengiesi daryti įtaką valdžiai, turi paprasčiausiai pranešti apie tai. Turėtų būti į viešą registrą pranešama, kad, tarkime, įmonė A daro poveikį dėl teisės akto B. Ir, aišku, labai svarbu užtikrinti, kad įmonės, kurios tai daro, kurių atstovai vaikšto į posėdžius, susitikimus su sprendimų priėmėjais, būtų tame registre. To ir pakaktų“, – savo požiūriu dalijosi A. Romanovskis, pabrėždamas, kad valstybei yra svarbiausia žinoti, kas iš tikrųjų dalyvauja darant poveikį, o ne kas turi kokį nors lobisto pažymėjimą ar ženkliuką.

Jo nuomone, pati lobizmo sąvoka ir sistema yra svetima mūsų politinei kultūrai. Visa tai aklai nukopijuota iš JAV, nesėkmingai bandyta perkelti pas mus, bet akivaizdu, kad tai neveikia. Lobizmo sąvokai dažnai nepelnytai suteikiama vien neigiama konotacija, neatsakingai ji interpretuojama ir NSGK išvadų tekste.

Siūlo pradėti nuo mažų dalykų

Seimo NSGK savo išvadose Vyriausybei, be kita ko, siūlo: „Parengti pasiūlymus dėl politikų, valstybės tarnautojų susitikimų su verslo grupių atstovais neformalioje aplinkoje deklaravimo ir informacijos apie juos skelbimo tvarkos, atitinkamų „švelniosios teisės“ priemonių (pvz., elgesio taisyklių, nustatančių reikalavimą skelbti darbotvarkes, informaciją apie susitikimus, jų rezultatus, priimtus sprendimus, numatytus veiksmus), viešai skelbtinos informacijos minimalios apimties, jos paskelbimo terminų, informacijos apie susitikimus abipusio skelbimo, šios informacijos skelbimo reikalavimų vykdymo stebėsenos.“

Dar prieš metus, Seimui priiminėjant dabar galiojančią Lobistinės veiklos įstatymo redakciją, tą patį (įpareigoti Seimo narius pranešti, su kuo jie susitinka aptarti įvairių įstatymų) siūlė ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius, ir kai kurie opozicijos politikai. Deja, ir naujoji įstatymo redakcija, pakeitusi daugiau nei dešimtmetį galiojusią ankstesnę, nesuteikė visuomenei daugiau galimybių sužinoti, kas daro įtaką politikams. Šiuo metu apie pusė Seimo narių savo susitikimus viešina laisva valia.

„Mano akimis, nereikėtų išradinėti dviračio, o pradėti nuo savęs ir skirti šiek tiek daugiau dėmesio pasakojimui, ką veiki darbo metu. Be abejo, visko skelbti tikrai nereikia. Užtektų pradėti nuo to, kad jei susitinki su kokios nors verslo asociacijos atstovais, su žmonėmis, kurie pateikia pasiūlymą įstatymo projektui, pranešk apie tai. Pasakyk, su kuo susitikai, kieno iniciatyva, kokie buvo tavo žingsniai vėliau“, – siūlymais politikams su „Lietuvos žiniomis“ dalijosi „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Pasak jo, ateityje tobulinant lobistinės veiklos reglamentavimą svarbu užčiuopti, kokie politikų sprendimai yra svarbūs, kaip padaryti taip, kad visi įsitraukę į diskusiją padėtų suprasti aplinkiniams, kas vyksta. Todėl apie svarbius susitikimus ir jų eigą naudinga prašyti pranešti tiek politikos, tiek verslo atstovus, o klausimas, apie ką konkrečiai pranešti, jau yra diskusijų objektas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"