Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Socdemai pasuko prieš srovę: kaip jiems tai atsilieps

 
2018 09 12 8:40
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) vienintelė iš Seime atstovaujamų didžiųjų politinių jėgų nepasirašė susitarimo dėl gynybos. Toks žingsnis sulaukė prieštaringų reakcijų – kritikos pažėrė ir prezidentė, ir oponentai. Tačiau socdemų motyvai gali būti labai priimtini daliai visuomenės.

Parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl šalies gynybos politikos iki 2030 metų. Vienas svarbiausių jo aspektų – politikų įsipareigojimas per keliolika metų pasiekti, kad krašto apsaugos finansavimas sudarytų 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – maždaug 0,5 proc. daugiau nei dabar.

Nuo šių metų mūsų šalis priklauso negausiam būriui NATO valstybių, pagal nerašytą Aljanso taisyklę gynybai skiriančių bent 2 proc. BVP. Socialdemokratų nuomone, kol kas to gana. Esą ekonominė gerovė turėtų būti skiriama ne tik karinei galiai didinti, bet ir socialinėms problemoms spręsti, nes valios priešintis neturinčių piliečių modernūs ginklai neišgelbės.

Tokia LSDP pozicija papiktino prezidentę Dalią Grybauskaitę. Ji pareiškė, kad politinės jėgos, priešinančios gynybos ir socialines reikmes, elgiasi negražiai bei neatsakingai. Socdemus dėl to niuksuoja ir konservatoriai. Parlamentaras Arvydas Anušauskas vakar feisbuke priminė, kad šią savaitę Rusija Sibire vykdo karinius manevrus, kurie, anot jų vado, esą prieš nieką nenukreipti. „G. Paluckas dar papildytų, kad manevrai vyksta toli nuo Lietuvos, ir mes turime svarbesnių problemų nei rūpintis savo saugumu“, – LSDP lyderiui Gintautui Paluckui įgėlė jis.

Dominuojanti Europos kairės pozicija

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjo docento Andžejaus Pukšto manymu, LSDP reikėjo pasirašyti politinių partijų susitarimą dėl gynybos politikos. Tokiu būdu socialdemokratai galėjo parodyti, kad svarbiausiais klausimais dėl Lietuvos saugumo, krašto apsaugos tarp jų ir kitų politinių partijų nėra esminių skirtumų. „Kartais partijoms visgi verta parodyti solidarumą ir peršokti savo ambicijas. Taip pat jie, ko gero, galėjo išdėstyti savo pretenzijas dėl kitų sričių finansavimo ir inicijuoti diskusiją dėl valstybinių išlaidų prioritetų, pristatyti savo viziją“, – kalbėjo politologas.

Pozicija, kurios dėl gynybos finansavimo laikosi socialdemokratai, anot A. Pukšto, dominuoja Europos Sąjungos (ES), ypač Vakarų šalių, kairiajame politiniame flange. Pavyzdžiui, Ispanijos kraštutinių kairiųjų partija „Podemos“ kalba apie tai, kad NATO nereikalinga, ir jie net svarstytų šalies išstojimą iš Aljanso. „Tačiau mūsų realybė yra šiek tiek kitokia nei Pietų ar Vakarų Europos. Visgi reikia žiūrėti į realijas, kurios yra čia. Kita vertus, žinant konkrečius asmenis, ypač Juozą Oleką, jo veiklą krašto apsaugos ministro poste, reikia pasakyti, kad jis tikrai labai daug prisidėjo prie krašto apsaugos ir kariuomenės stiprinimo. Jei bus papildomų svarstymų, visgi manau, kad jie parems iniciatyvas stiprinti kariuomenę ir didinti išlaidas Lietuvos gynybai“, – svarstė jis.

Kartu A. Pukšto priminė, kad kai kurie susitarimą dėl gynybos pasirašę politikai kitais savo veiksmais ir iniciatyvomis kartais demonstruoja priešingas intencijas. Pavyzdžiui, susitarimą ketinančios pasirašyti „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis šiomis dienomis vienam Lietuvoje leidžiamam rusiškam leidiniui duotame interviu pasisakė prieš Europos taikomas esą antirusiškas sankcijas. Kai kada abejonių kyla ir dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikčioniškų šeimų sąjungos pozicijos Rusijos atžvilgiu.

A. Pukšto teigimu, kol kas sunku pasakyti, kokią įtaką partijos populiarumui ar galimam geresniam pasirodymui per artėjančius trejus rinkimus (savivaldybių tarybų, prezidento ir Europos Parlamento) turės tokia LSDP laikysena. Tačiau jis nemano, kad tai galėtų turėti lemiamą svorį. „Rinkėjai žiūri į skirtingus segmentus. Vieniems svarbu didžioji politika, saugumas, užsienio politika. Yra žmonių, kurie apsiriboja socialiniais reikalais. Todėl vieno atsakymo į šį klausimą nėra“, – tikino jis.

Ištikimi savo principams

VDU Regionistikos katedros profesorius Mindaugas Jurkynas sakė, kad kiekviena partija turi tam tikrą politinę laikyseną. Ne išimtis ir LSDP, stipriau akcentuojanti socialines problemas. „Viena vertus, socialdemokratai buvo pasirašę ankstesnį politinių partijų susitarimą dėl gynybos 2014 metais. Ten buvo numatytas laipsniškas finansavimo krašto apsaugai didinimas. Jie tam pritarė. Dabar natūralu, kad tai pasiekus, jie mano, jog reikia laikytis šio formalaus susitarimo ir to pakanka, o likusius pinigus esą reikia skirti socialinėms reikmėms. Be abejo, rinkimai diktuoja savo logiką. Kita vertus, kaip jau minėjau, socialdemokratai visada akcentuoja socialinį aspektą ir savo principams yra ištikimi“, – teigė politologas.

Ar tokia socdemų laikysena gali paveikti partijos populiarumą, priklausys nuo žmonių nuomonės. O ji skiriasi. Dalis visuomenės mano, kad Lietuva jau skiria pakankamai pinigų krašto apsaugai. Kiti įsitikinę, kad tokioje jautrioje geopolitinėje situacijoje esame priversti būti budresni ir kaip NATO pakraščio valstybė turėtume daugiau investuoti į savo saugumą. „Kuris argumentas bus įtikinamesnis socialdemokratų rinkėjams, – šis klausimas atviras. Tačiau manau, kad jie laikosi savo nuostatų dėl principų, taip pat ir susitarimų su partneriais. Jie atitinka abu kriterijus. Tačiau tie, kas nemėgsta socialdemokratų ir jų principų, gali manyti kitaip“, – svarstė jis.

Lidija Šabajevaitė: "Socialdemokratai pasiūlė šiokį tokį blaivesnį požiūrį į labai vienpusišką valdžios politiką šioje srityje./"Kirilo Čachovskio (delfi.lt) nuotrauka
Lidija Šabajevaitė: "Socialdemokratai pasiūlė šiokį tokį blaivesnį požiūrį į labai vienpusišką valdžios politiką šioje srityje./"Kirilo Čachovskio (delfi.lt) nuotrauka

Alternatyva valdžios politikai

Vilniaus universiteto (VU) docentės Lidijos Šabajevaitės nuomone, socialdemokratų sprendimui nepasirašyti naujo susitarimo dėl gynybos turėjo įtakos ir jų ideologija, ir artėjantys rinkimai. Anot jos, LSDP pasiūlė šiokį tokį blaivesnį požiūrį į labai vienpusišką valdžios politiką šioje srityje. Joje esą reikėtų daugiau balanso. „Manau, socdemai šiuo atveju labiau jo laikosi. Jei visi giedos vienu balsu, tai nebus geriausias variantas. Istorijoje jau turėjome – ne vien Lietuvoje, bet ir aplinkui, kai buvo viena nuomonė“, – pabrėžė politologė.

L. Šabajevaitės teigimu, vyksta geopolitinės ir ginklavimosi varžybos. „Šituo įtampos kaitinimu, manau, suinteresuoti (ir vienoje, ir kitoje pusėje) pirmiausia tie, kas gamina ginklus, pelnosi iš ginklų gamybos. Atitinkamai egzistuoja šio verslo (o jis labai platus, nes apima labai įvairias sritis) sąsajos su politikais. Čia, kaip suprantate, išeiname už Lietuvos ribų. Tiesiog dabar tai bendra pasaulinė tendencija“, – kalbėjo ji.

L. Šabajevaitė neatmetė galimybės, kad LSDP pozicija dėl gynybos finansavimo per artėjančius rinkimus gali pelnyti papildomų populiarumo taškų ir balsų. Tačiau apie tai spręsti dar anksti. Dauguma gyventojų, anot mokslininkės, nesusigaudo politinėse ideologijose, kokioms vertybėms atstovauja, už ką pasisako skirtingos politinės jėgos. Tad jie labiau orientuojasi ne į politines ideologijas, o į tai, kieno lūpomis jos išsakomos – vertina konkretų žmogų, jo autoritetą, taip pat kiek jiems svarbūs ir aktualūs dėstomi dalykai. „Todėl labai sunku prognozuoti, už ką gali balsuoti daugelis. Vykstant pjautynėms Seime labai sunku pasakyti, ar, pavyzdžiui, „valstiečiai“ gaus daugumą savivaldybių rinkimuose. Priklausys ir nuo to, kas labiau sugebės kitą paguldyti ant menčių“, – svarstė politologė.

Andžejus Pukšto: "Kartais partijoms visgi verta parodyti solidarumą. LSDP reikėjo pasirašyti politinių partijų susitarimą.“/Šarūno Mažeikos (delfi.lt) nuotrauka
Andžejus Pukšto: "Kartais partijoms visgi verta parodyti solidarumą. LSDP reikėjo pasirašyti politinių partijų susitarimą.“/Šarūno Mažeikos (delfi.lt) nuotrauka
DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"