Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Rokiškis Rabinovičius. Apie internetinius rinkimus

 
Čia kažkaip ieškojau iliustracijų su nesakysiu kokiu žodžiu, kuris man kelia asociacijas su tais internetų rinkimais. Ir radau šitą paveiksliuką – jis tiesiog puikiai demonstruoja kažkokį nuoširdų internetinių balsavimų entuziastą.
Čia kažkaip ieškojau iliustracijų su nesakysiu kokiu žodžiu, kuris man kelia asociacijas su tais internetų rinkimais. Ir radau šitą paveiksliuką – jis tiesiog puikiai demonstruoja kažkokį nuoširdų internetinių balsavimų entuziastą. rokiskispopo.lt nuotrauka

Šiuolaikinė vyriausybė nutarė jau siųsti į Seimą priėmimui visą tą internetinių balsavimų įstatyminį reikalą. Nors kalbos apie problemas yra senos, bet demagogijos netyla ir kai kurie iš politikierių vaizduoja tiesiog neaišku ką, lyg negirdėdami jokių argumentų ir tik pezėdami nuvalkiotus senus pezalus apie tai, kaip internetiniai balsavimai yra modernu ir panašiai.

Aš jums dėl to tiesiog paduosiu kratinį minčių iš savo galvos, kad būtų aiškiau, ką aš galvoju. Jei kažkur suklysiu – pataisykit. Aš kartais klystu. Būna.

Pakapstykit dar giliau – gal atrasite dar ir paksuolių bei darbiečių žvaigždžių kalbas apie tai, kaip gerai būtų balsuoti internetuose.

Va tokios mintys, tikiuosi, kad pakankamai paprastos ir aiškios:

Estijoje internetinis balsavimas nepakeitė rinkėjų aktyvumo kaip nors kardinaliai. Balsavo tie, kas ir taip balsuoja.

Estijoje buvo skandalų, kur kažkokie valdantieji, diegę internetinius rinkimus, buvo kaltinti balsų falsifikavimu savo pačių partijoje, naudojant elektronines sistemas

Estijoje buvo ir skandalų su įtarimais, kad internetiniai rinkimai naudojami balsų supirkinėjimui

Pasaulio ekspertai jau ne pirmus metus siūlo Estijai užsidaryti tuos internetinius balsavimus, nes tai didžiulė saugumo skylė.

Kai kurios kitos šalys, pvz., Suomija, irgi yra bandžiusios internetinius balsavimus. Ir juos uždarė, nes paaiškėjo panašūs dalykai, kurie paaiškėjo ir Estijoje: patikimų rinkimų taip užtikrinti neįmanoma.

Kadangi internetinis balsavimas gali būti visur, supirkinėti balsus yra ypatingai, tiesiog kraštutinai lengva, ko nėra įprastų rinkimų atveju. Įprastuose rinkimuose gaunasi labai sunkiai nuslepiamos karuselės su balsavimų autobusiukais, kai internetuose viską galima paslėpti. Kompiuterį galima net į namus balsuotojui atvežti.

Yra didžiulė rizika dėl to, kad internetinis balsavimas įgalins kai kuriuos veikėjus visiškai kontroliuoti, už ką balsuoja, pvz., jų darbuotojai. Tokie veikėjai gali ir šiaip reikalauti subalsuoti, ir po rinkimų dar tikrinti balsavimą, ir t.t..

Anoniminis balsavimas čia išvis neįmanomas, nes neįmanoma patikrinti balso ir kartu užtikrinti, kad balsas liks nemodifikuotas, kai nėra saugomi jokie duomenys apie balsuotoją ir jo balsavimą. Anonimiškas balsavimas yra sąlyga, kuri užtikrina, kad jei kada nors Lietuva būtų okupuota, okupantui nesigautų lengvai sufalsifikuoti rinkimų.

Jei balsavimas būtų neanoniminis (t.y., prieštaraujantis Konstitucijai), t.y., kiekvienas žmogus galėtų pasitikrinti savo balsą (tas balsas būtų žinomas ir atsekamas balsavimo organizatoriams), falsifikavimo galimybės niekur nedingtų – visvien lieka visiškai nematomai skaičiuojamos balsų sumos.

Rusija turi elektroninius balsų skaičiavimus. Žinote, kaip jie veikia? Ogi taip, kad net per TV parodo kartais balsų sumas, kurios didesnės už 100%. Nes kaip jie nori, taip tos sistemos ir veikia. Ir labai juk patogu – niekas nemato ir patikrinti nieko negali, nes viskas kompiuteriuose.

Mes galime stebėti popierinių biuletenių naudojimą ir skaičiavimą gyvai – kiekvienas gali tapti rinkimų stebėtoju. Elektronų kompiuteriuose niekas negali stebėti.

Rusija turi elektroninius balsų skaičiavimus. Žinote, kaip jie veikia? Ogi taip, kad net per TV parodo kartais balsų sumas, kurios didesnės už 100%.

Kompiuterių specialistai ir programuotojai yra lygiai tokie patys žmonės, kaip ir kiti. Ir kompiuteriai nedaro jokių stebuklų – tačiau yra bepročių, kurie įsivaizduoja, kad „jei rinkimus skaičiuos kompiuteris, tai viskas bus gerai“

Kompiuteriuose esančią informaciją keisti yra labai lengva: įsivaizduokite, kad dirbate su kokiu nors ekseliu – vat pakeičiate ką norite kaip norite ir gaunate tai, ko norite. Ir tai yra tuo lengviau, kuo didesnių mastų keitimus reikia daryti. Norint pakeisti 100000 popierinių biuletenių, reikia daugybės darbo ir daugybės žmonių. Norint pakeisti tiek įrašų duomenų bazėje – tai viena SQL eilutė ir kokia sekundė laiko.

Bankininkystė elektroniniu pavidalu gerai veikia tik todėl, kad kiekvienas banko klientas gali pasitikrinti savo sąskaitas ir viską sukontroliuoti. Ir jei tik bankas bandytų klientą apgauti, būtų skandalas. Ar nors kas nors tikėtų bankais, jei negalėtų sekti visų savo pinigų, visų sąskaitų, visiškai visko?

Ach, taip, kai vienas bankas apmokestino pinigų išdavimą, o žmonės pradėjo piktintis, kaip čia bankas, pasiskolinęs pinigus, paskui dar apmokestina tos skolos grąžinimą klientui, vienas toks banko veikėjas pareiškė: „na, gerai, pinigai tavo, o bankomatas ar tavo?“ Tą gali pasakyti ir kokia nors VRK: „na, gerai, balsai tavo, o ar rinkimai tavo?“

Per paskutinius rinkimus mes matėme visą seką klaikių fiasco su VRK sistemomis – ir neveikiančiomis, ir lūžtančiomis ar palaužiamomis, ir tiesiog praradusiomis funkcionalumą, kuris buvo ankstesnėse sistemose. Tai krūvos pinigų ir didesnis valstybės pažeidžiamumas.

Deklaruojami skaičiai, kad esą internetinis balsavimas kainuosiąs porą milijonų – aš tuo netikiu anei iš 10%. Atleiskit, soriukas, bet kainas panašaus lygio projektams aš truputį įsivaizduoju: pradiniame etape, darydami rimtai, kalbėti turėtume apie maždaug 40 milikų eurų, nes už mažiau jokia sveiko proto kontora, norinti realiai kažką padaryti, ŠITOKIAME projekte nedalyvaus. Už mažiau sutiktų dalyvauti nebent makaronščikai.

Deklaruojami skaičiai, kad esą internetinis balsavimas kainuosiąs porą milijonų – aš tuo netikiu anei iš 10%.

Valdiškų projektų veiksmingumą galima įsivaizduoti iš visokių elektrinės sveikatos sistemų, išlaužiamos Sodros puslapių ir taip toliau. Ir visa tai – sistemos, kurios kainavo belenkiek daug, o kartu jų kritiškumas yra belenkiek mažesnis – jos negali sugriauti valstybės, jei jas perims kokia nors priešiška šalis. Jūs matote skirtumus?

Teisingumo ministerijos ar kieno ten kalbos apie tai, kad juos konsultavo Infobalt ir ISACA – atleiskit, aš tuo netikiu, nes nei mačiau kokių nors konsultacijų, nei išvadų, nei konkrečių žmonių. Man panašu į tai, kad kažkas su kažkuo pašnekėjo kažką apie bendradarbiavimus, o paskui ėmė ir paskelbė apie konsultavimus. Tai vadinasi – „pasisveikinom, paklausėm, kaip gyvenate, pasigyrėm internetiniais balsavimais – tai ir buvo konsultacija, nes kalbėjom apie internetinius balsavimus“

Nuostabus papildymas įstatymo projekte, kad esą neigiamų pasekmių nenumatoma – vienareikšmiškai rodo faktais, kad neigiamos pasekmės nebuvo nagrinėtos ir nuo jų apsisaugoti nei negalvojama.

Aiškinimai, esą internetinis balsavimas atpiginsiąs rinkimus – totalus melas: įprasta rinkimų sistema niekur nedings, balsavimai – irgi. Tai reiškia, kad internetinis balsavimas bus PAPILDOMA suma, kuri tik pabrangins rinkimus.

Apie saugumą kalbėti neverta, ypač po to, kai paaiškėjo tos Intel procesorių skylės. Čia išvis apie saugumą kalbėti jau neverta po tų skylių.

Jūs matėte, kokius masinius laužimusis į ne internetines, o tiesiog elektronines JAV rinkimų sistemas darė Kremlius? Berods 7 sėkmingi įsilaužimai ir dešimtys fiksuotų įsilaužimo bandymų. Sėkmingi įsilaužimai reiškia, kad galėjo būti falsifikuojami duomenys. Sėkmės atveju – taip, kad niekas paskui netgi negalėtų nustatyti, kas buvo pakeista.

Galų gale, kas stūmė internetinius balsavimus? Pvz., tokios jums šalininkų pavardės: teisingumo ministrė Milda Vainiutė, kuri dabar krenta iš posto, nes paaiškėjo ajajai kokių detalių. Savo laiku susisiekimo ministerijai vadovavęs Eligijus Masiulis (tai ministerijai buvo pavaldi IT plėtra), kuris patys žinot kur ir kaip susivėlė su alkoholio dėžutėmis. Pakapstykit dar giliau – gal atrasite dar ir paksuolių bei darbiečių žvaigždžių kalbas apie tai, kaip gerai būtų balsuoti internetuose.

Ir galų gale, po visų tų bajerių, pasižiūrėkim į skandalus, kurie prasidėjo naujoje VRK. Pasižiūrėkime ir maža nepasirodys.

Tai tiek vat jums padrikų minčių iš mano galvos apie internetinius balsavimus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"