Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Prognozuojamas karštas politinis ruduo

 
2018 09 04 9:00
Manoma, kad naujojo politinio sezono "orus" pirmiausia lems kitų metų pirmojoje pusėje vyksiantys treji rinkimai - savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento.
Manoma, kad naujojo politinio sezono "orus" pirmiausia lems kitų metų pirmojoje pusėje vyksiantys treji rinkimai - savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Tiek valdantieji, tiek opozicijos atstovai prognozuoja, kad su Seimo rudens sesija kitą savaitę prasidėsiantis naujasis politinis sezonas bus įtemptas. Atmosferą kaitins ne tik svarbūs politikų darbotvarkės klausimai, bet ir artėjantys treji rinkimai.

Rugsėjo 10 dieną į Seimo rudens sesiją susirinksiantys parlamentarai jau rikiuoja darbus. Kaip vieną svarbiausių laukiančių sprendimų jie išskiria kitų metų valstybės biudžeto priėmimą. Taip pat Seimas spręs, ką daryti su prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotomis Referendumo įstatymo pataisomis, nuleidusiomis referendumo dėl dvigubos pilietybės kartelę, ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų pakeitimais, numatančiais gydymo įstaigų tinklo optimizavimą.

Šiomis dienomis politikai sulaukė šalies vadovės kritikos dėl destruktyvaus kerštavimo, politinio erzelio kėlimo, santykių aiškinimosi. D. Grybauskaitė perspėjo, kad užsitęsus tokiai situacijai mūsų valstybė nesivystys. Tačiau, regis, politinis ruduo nebus lengvesnis.

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė įsitikinusi, kad artėjanti sesija bus darbinga ir intensyvi. Ji minėjo, jog vien Vyriausybė pateikė svarstyti daugiau kaip 100 teisės aktų projektų. Nemažai iniciatyvų turi ir Seimo frakcijos bei parlamentarai.

R. Baškienės tvirtinimu, Seimo rudens sesija svarbi tuo, kad joje svarstomas ir priimamas kitų metų valstybės biudžetas. Pagrindinio valstybės finansinio dokumento projektas turi būti įregistruotas iki spalio vidurio. „Numatėme, kad jo pateikimas bus spalio 18 dieną, tada prasidės intensyvus svarstymas“, – aiškino ji. Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja išskyrė ir tai, kad parlamentarams teks grįžti prie pavasario sesijos metu nepabaigtų darbų, įstatymų, kuriuos vetavo prezidentė D. Grybauskaitė.

Daug dėmesio, anot R. Baškienės, toliau bus skiriama parlamentinei kontrolei. Pavyzdžiui, antrą rudens sesijos dieną į Seimo plenarinį posėdį kviečiama švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, turėsianti pateikti informaciją, kaip įgyvendinamas etatinis mokytojų darbo apmokėjimas ir kiti su jos kuruojama sritimi susiję įstatymai. Toliau žadama tęsti diskusijas, kurios esą leis labiau įsigilinti ir suprasti vienos ar kitos aktualijos svarbą. Tarkime, parlamentarai planuoja diskutuoti, kaip Lietuva atrodo Europos Sąjungos kontekste.

„Galbūt reikia sugrįžti ir prie skurdo mažinimo politikos. Statistika rodė, sakyčiau, kiek iškreiptus dydžius, kurie parengti remiantis 2016 metų duomenimis. Tačiau skurdo tema aktuali, taip pat demografija. Prie tų temų tikrai grįšime“, – žadėjo R. Baškienė.

Anot jos, šią savaitę, ketvirtadienį, Seimo vadovybė, frakcijų atstovai tradiciškai susitiks su D. Grybauskaite ir aptars aktualijas, planuojamus darbus. Šalies vadovės kritiką dėl politinės erzelynės R. Baškienė priėmė kaip teisingą. Esą tą patį ji girdinti iš gyventojų per įvairius susitikimus.

„Žmonės nori matyti nuoseklų, racionalų darbą. Švelniai tariant, frakcijų nesusikalbėjimas, opozicijos bandymas kartais kelti destrukciją, nebalsuoti, ištraukti korteles, kad nebūtų priimti įstatymo projektai – tai matėme pavasario sesijos pabaigoje, – neteikia didelio džiaugsmo. Geriau to nebūtų. Sveikintina, kad prezidentė apie tai primena. Manau, ne tik valdantieji, bet ir opozicija išgirs, jog reikia ieškoti kompromisų bei dirbti“, – kalbėjo politikė.

Padaugės įtampos

Seimo vicepirmininkas, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys Gediminas Kirkilas teigė manąs kad naujasis politinis sezonas bus įtemptas. Pirmiausia – dėl kitų metų pirmoje pusėje vyksiančių savivaldybių tarybų, prezidento ir Europos Parlamento rinkimų. „Politinis sezonas vyks de facto prasidėjus rinkimų kampanijai. Tai, žinoma, gerokai padidins įtampą. Nors ir ankstesni politiniai sezonai nebuvo lengvi“, – dėstė jis.

Gediminas Kirkilas: „Politinis sezonas vyks de facto prasidėjus rinkimų kampanijai. Tai, žinoma, gerokai padidins įtampą. Nors ir ankstesni politiniai sezonai nebuvo lengvi."
Gediminas Kirkilas: „Politinis sezonas vyks de facto prasidėjus rinkimų kampanijai. Tai, žinoma, gerokai padidins įtampą. Nors ir ankstesni politiniai sezonai nebuvo lengvi."

G. Kirkilas kritikavo opoziciją, su kuria valdantiesiems nepavyksta pasiekti sutarimo svarbiais klausimais. Vienas jų, anot jo, siūlomas pasirašyti politinių partijų susitarimas toliau nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad 2030 metais tam būtų skiriama 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Be to, aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui vėl grasinama interpeliacija.

„Socialdarbietis“ sutiko su prezidentės pareikšta nuomone apie politinę situaciją valstybėje. „Tačiau šiuo atveju reikia nurodyti, kas yra tos įtampos iniciatorius. Mano manymu, pirmiausia konservatoriai, kurie nesugebėjo sudaryti valdančiosios koalicijos, iškart, kaip paprastai, užsipuldami kitas partijas. Manau, pačioje partijoje yra gana daug nepasitenkinimo“, – sakė jis.

Kaip svarbiausią Seimo rudens sesijos darbą G. Kirkilas įvardijo 2019 metų valstybės biudžeto priėmimą. Jis neabejojo, kad parlamentarai turės daug papildomų pasiūlymų, kam skirti finansavimą, numatyti mokesčių lengvatas ir panašiai. Taip pat jis prognozavo būsiant nemažai diskusijų dėl prezidentės vetuotų įstatymų. Seimo „socialdarbiečiai“ ketina pateikti apie 40 įstatymų projektų, daugiausia – socialinės apsaugos srities. „Taip pat pateiksime savo pasiūlymus dėl sveikatos reformos“, – pridūrė Seimo vicepirmininkas.

Entuziazmo neįkvepia

Didžiausios opozicinės frakcijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – seniūno pavaduotojas Jurgis Razma svarstė, kad bendras politinis fonas nemažai priklausys nuo artėjančių rinkimų ir, pavyzdžiui, nuo to, ar premjeras Saulius Skvernelis sieks prezidento posto. „Neatmestina galimybė, kad kai kurie Seimo veiksmai bus susiję su rinkimais. Gali būti daugiau tam tikrų populizmo apraiškų. Vieną tokį elementą jau matome – referendumo dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo idėją“, – kalbėjo konservatorius.

Artėjant savivaldos rinkimams, J. Razmos nuomone, valdantieji bandys vaizduoti besiimantys regioninės politikos reikalų, nors kol kas jų veiksmai rodė ką kita. Antai sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos iniciatyvos dėl rajoninių ligoninių pertvarkymo, urėdijų naikinimas ir panašiai. „Kiti dalykai Seimo rudens sesijoje yra tradiciniai. Pagrindinės diskusijos suksis apie valstybės biudžetą. Tai yra nepalyginti svarbesnis dokumentas nei bet kurie kiti įstatymų projektai. Dar nežinome jo apmatų, bet, matyt, dėl artėjančių rinkimų pageidavimų koncertas bus dar garsesnis“, – spėjo jis.

Konservatoriai, anot J. Razmos, koncentruosis į svarbiausias sritis, kurioms reikalingi sprendimai Seime, analizuos situaciją dėl įgyvendinamų pertvarkų, tarkime, dėl bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo pakeitimų. Tačiau, jo teigimu, nereikėtų įsivaizduoti, kad opozicinė frakcija gali bent kiek lemti esminių Seimo sprendimų kryptis. „Juolab kad ypač šioje kadencijoje matome, kaip bet kurios mūsų idėjos yra blokuojamos, atmetamos, jų net neleidžiama pateikti. Žinoma, tai nesukelia labai daug entuziazmo rengti kokius nors reikšmingus projektus, nes jie, tikėtina, būtų atmetami valdančiųjų. Manau, kad daugiau apsiribosime taisymais ir bandymais perspėti visuomenę, kai valdantieji daro klaidų. Tačiau mūsų tradicinis rūpestis dėl nacionalinio saugumo, švietimo reikalų, socialinių ir ekonomikos klausimų lems, kad siūlysime tam tikrų projektų“, – dėstė opozicijos atstovas.

Rodo dantis ir šaiposi

Kitos opozicinės jėgos – Liberalų sąjūdžio frakcijos – seniūnas Eugenijus Gentvilas naują politinį sezoną prognozavo būsiant dirglų. Valdančiųjų stovykloje esą tebekunkuliuoja keršto nuotaikos – jie nori tirti D. Grybauskaitės susirašinėjimą su buvusių liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu, konservatorių vadovautos Vyriausybės veiklą.

Eugenijus Gentvilas: „Bijau, kad gali būti dar žiauresnis buldozeris. Ramūnas Karbauskis emociškai ir politiškai įsikrauna tada, kai pasiekia kokią nors pergalę."
Eugenijus Gentvilas: „Bijau, kad gali būti dar žiauresnis buldozeris. Ramūnas Karbauskis emociškai ir politiškai įsikrauna tada, kai pasiekia kokią nors pergalę."

Daug aistrų, liberalo nuomone, kels prezidentės veto dėl sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos. Taip pat įsigaliojusi, bet šlubuojanti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarka. „Žinoma, ir biudžetas. Jis bus ypatingas, nes vasarą priimta mokesčių ir pensijų reforma, reikalaujanti radikaliai peržiūrėti biudžeto taisykles. Anksčiau daug metų mokesčiai nesikeitė, tad tik kitus skaičius surašydavo, ir tiek. Dabar biudžetas iš principo keičiasi. Jo projekto nematyti. Seime jį turime gauti spalio viduryje. Tačiau bijau, kad gali būti vėluojama arba vėl įjungtas buldozeris“, – baiminosi E. Gentvilas.

Liberalai Seimo rudens sesijai pateikė apie 50 įstatymų projektų. Prioritetas teikiamas savivaldai ir regionams stiprinti. Tačiau E. Gentvilas neturi iliuzijų, kad daugumai parengtų projektų pavyktų „prasimušti“ į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę. Jis minėjo, kad praėjusioje parlamento pavasario sesijoje iš daugiau kaip 50 įregistruotų teisės aktų projektų per Seimo plenarinius posėdžius liberalai spėjo pateikti vos keturis. „Mes įrašome savo projektus į Seimo sesijos darbų programą iš anksto, o valdantieji neįtraukia jų į darbotvarkę. Kai, pavyzdžiui, kokia nors Agnė Širinskienė ar Mindaugas Puidokas likus trims dienoms iki sesijos pabaigos įregistruoja įstatymų projektus, jie pereina visas stadijas“, – piktinosi liberalų lyderis.

E. Gentvilo manymu, jei Seimo „valstiečiams“ pavyktų pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą su opozicijoje dirbančia „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija, valdantieji sustiprėtų ir jiems apskritai nebereikėtų konsultuotis ir derinti savo požiūrio su opozicija. „Bijau, kad gali būti dar žiauresnis buldozeris. Ramūnas Karbauskis emociškai ir politiškai įsikrauna tada, kai pasiekia kokią nors pergalę. Jam reikalingos pergalės, nereikalingas sutarimas su opozicija ar prezidente. Todėl konfrontacija eina iš jo. Kiek kartų matėme, kad opozicijos projektas atmetamas, o paskui atsiranda toks pats valdančiųjų projektas ir jis yra priimamas. Rodomi dantys ir šaipomasi: štai, kokia ta opozicija – ką norime, tą su ja ir darome“, – kalbėjo liberalas.

Manoma, kad naujojo politinio sezono „orus“ pirmiausia lems kitų metų pirmojoje pusėje vyksiantys treji rinkimai – savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"