Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Pirmasis vizitas tirpdys įšalą

 
2018 02 14 8:58
fakt.pl nuotrauka

Minint atkurto valstybingumo šimtmetį į Lietuvą atvyks kelių užsienio valstybių vadovai. Tarp svečių – ir pirmą kartą mūsų šalyje su oficialiu vizitu viešėsiantis strateginės partnerės Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

Nors A. Duda prezidento pareigas eina dvejus su puse metų, Lietuvoje per šį laiką nesilankė. Su mūsų šalies prezidente Dalia Grybauskaite jis susitikdavo tarptautiniuose renginiuose kitose valstybėse: Kroatijoje, JAV, Šveicarijoje.

Ketvirtadienį į Vilnių atvyksiančio A. Dudos vizitas truks tris dienas. Jis planuoja susitikti su Lietuvos lenkų bendruomene, dalyvauti šventiniuose Vasario 16-osios minėjimo renginiuose, su D. Grybauskaite aptarti dvišalius santykius. Nors Lietuvos ir Lenkijos politiniai santykiai akivaizdžiai atšilę, politologai neskuba daryti optimistiškų prognozių.

Susitikime dalyvaus šimtai

Su Lietuvos lenkų bendruomene A. Duda pokalbio susės vos atskridęs į Vilnių, ketvirtadienio vakarą, Lenkų kultūros namuose. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovės parlamentarės Ritos Tamašunienės teigimu, susitikime dalyvaus daugiau kaip keli šimtai žmonių. „Man atrodo, kad Lenkija vertina mūsų susitelkimą Lietuvoje, pasiekimus – turime savivaldybių tarybų narių, merų, Seimo narių. Lenkų bendruomenė turi kuo pasidžiaugti.

Dėl to, man atrodo, ir sulaukiame tokio prezidento dėmesio ir tuo taip pat labai džiaugiamės. Reikia pabrėžti, kad šie metai – ne eiliniai. Šimtmetį švenčia ir Lietuva, ir Lenkija. Toks vizitas tikrai įkvėps visą mūsų bendruomenę iškilmingai paminėti ypatingus metus ir tiek didžiuotis savo tėvyne Lietuva, tiek prisiminti savo tapatumą, kad esame lenkai“, – aiškino ji.

Lietuvos lenkų bendruomenės problemos, anot Seimo narės, A. Dudai yra žinomos. Kaip ir tautinės mažumos noras, kad jos būtų sprendžiamos greičiau. „Tačiau, man atrodo, kad čia reikėtų akcentuoti mūsų dvasios pakylėjimą. Vizitas – tai santykių šiltėjimas ir smagu, kad šimtmečio proga artimiausios kaimyninės šalies prezidentas lankysis Lietuvoje“, – kalbėjo parlamentarė.

Susitikime taip pat dalyvausiantis Lenkų diskusijų klubo valdybos narys politologas Andžejus Pukšto žadėjo pasiūlyti ieškoti šalis vienijančių iniciatyvų. „Visada sakau, kad dvišaliuose mūsų valstybių santykiuose yra trys „aktoriai“: Lietuva, Lenkija ir lenkų tautinė mažuma Lietuvoje. Siūlysiu, kad būtų suintensyvintas dialogas švietimo, kultūros, ekonomikos, verslo srityse, kuris būtų naudingas visoms trims šalims“, – teigė jis.

Platus temų spektras

D. Grybauskaitės ir A. Dudos susitikimas numatytas šeštadienį. Prezidentai aptars dvišalio bendradarbiavimo stiprinimą saugumo, ekonomikos, energetikos ir transporto srityse. Pasak šalies vadovės, Lietuvos ir Lenkijos gynyba yra glaudžiai susijusi. Todėl susitikime daug dėmesio bus skirta vadinamojo Suvalkų koridoriaus apsaugos, regioninės oro gynybos ir karinio mobilumo klausimams, bendradarbiavimui atremiant kibernetines grėsmes. Bus kalbama, kokių papildomų kolektyvinės gynybos priemonių būtina siekti NATO viršūnių susitikime liepą.

Valstybių vadovai taip pat aptars elektros tinklų sinchronizaciją ir dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projekto įgyvendinimą. Pažymima, kad šie strateginiai energetikos projektai, kurie užbaigs Baltijos šalių elektros ir dujų rinkų integraciją į bendrą Europos Sąjungos (ES) energetikos rinką, yra gyvybiškai svarbūs viso regiono energetiniam saugumui.

Andžejus Pukšto: „Visada sakau, kad dvišaliuose mūsų valstybių santykiuose yra trys „aktoriai“: Lietuva, Lenkija ir lenkų tautinė mažuma Lietuvoje. Siūlysiu ieškoti šalis vienijančių iniciatyvų.“

Kaip akcentuoja prezidentūros atstovai, Lietuvos ir Lenkijos interesai sutampa dėl Rusijos vykdomų geopolitinių projektų, kurie kelia grėsmę visos ES energetiniam saugumui. Lenkija, kaip ir Lietuva, laikosi principingos pozicijos, kad Baltarusijoje statoma nesaugi Astravo atominė elektrinė kelia grėsmę visos Europos žmonėms, ir yra apsisprendusi nepirkti joje pagamintos elektros. Abi valstybės taip pat pasisako prieš planus tiesti „Nord Stream 2“ dujotiekį, kuris neturi realaus ekonominio pagrindo, šiurkščiai pažeistų ES energetikos sąjungos ir sąžiningos konkurencijos principus bei padidintų Europos priklausomybę nuo „Gazprom“ dujų.

Prezidentai susitikime aptars ir dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos srityje. Jau dabar Lietuvą su Lenkija sieja intensyvūs verslo ryšiai. Ši šalis yra trečia pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė ir šešta didžiausia investuotoja.

Santykiuose trūksta idėjų

Politologas A. Pukšto priminė, kad tradiciją apsikeisti vizitais Vasario 16-osios ir Lenkijos nepriklausomybės dienos lapkričio 11-ąją progomis įvedė buvę prezidentai Valdas Adamkus ir Lechas Kaczynskis. Ją bandė tęsti D. Grybauskaitė ir Bronislawas Komorowskis, bet galiausiai tokio pobūdžio vizitai buvo suspenduoti. Pastarąjį kartą Lenkijos prezidentas Lietuvoje lankėsi 2015 metų viduryje – tąsyk B. Komorowskis atvyko į Kauną atsiimti Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro regalijų, bet nebuvo sutiktas nė vieno šalies vadovo.

Kodėl dabar Varšuva pradėjo šilčiau žiūrėti į Vilnių? A. Pukšto išskyrė kelias priežastis. „Visų pirma, Varšuva mato, kad ši Lietuvos Vyriausybė yra palankiau nusiteikusi lenkų tautinės mažumos atžvilgiu. Antra, visgi buvo užkastas kirvis ir įvyko derybos, pajudėjo reikalai dėl „Orlen Lietuvos“, kur sureguliuota padėtis su „Lietuvos geležinkeliais“ ir ten yra palankesnė atmosfera. Kita vertus, Lenkijai reikia paramos ES institucijose ir tarptautinėje arenoje. Dabar Lenkija ieško bičiulių aplinkui, ir Lietuva yra natūrali partnerė“, – aiškino politologas.

Tačiau dėl tolesnės dvišalių santykių plėtros A. Pukšto sako esantis atsargus optimistas. Pasak jo, žvelgiant į pastarojo dešimtmečio Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinius ryšius, matyti, kad nesudėtinga padaryti klaidų. „Kartais net mažas akmenukas gali užblokuoti ir sustabdyti visą santykių mechanizmą. Tačiau man nerimą kelia, kad santykiams labai trūksta idėjų.

Šarūno Mažeikos (delfi.lt) nuotrauka
Šarūno Mažeikos (delfi.lt) nuotrauka

Susitikti vien dėl susitikimo dar nieko nereiškia. Reikia turėti viziją, idėją ir tikslinę grupę. Čia politikai daug gali padaryti bendraudami su verslo žmonėmis, žurnalistais, švietimo, kultūros darbuotojais.

Tačiau man neramu, kad ne tik šioje visuomeninio gyvenimo atkarpoje, bet dar ir daug kur kitur mūsų politikai, deja, yra labai trumparegiai. Jeigu jie tarsis su visuomene, gal ir išgirs tuos patarimus. Tačiau, bijau, kad šioje srityje atsiranda idėjų badas“, – pažymėjo politologas.

Rengs priėmimą Varšuvoje

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis iškilmingai bus paminėtas ir Varšuvoje. Vasario 28-ąją į Lenkijos sostinę išvyks Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio vadovaujama delegacija, kurioje – parlamento vicepirmininkė Irena Degutienė, parlamentarai R. Tamašunienė, Emanuelis Zingeris, Asta Kubilienė, Aušrinė Norkienė. Kartu vyks ir buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, ambasadorius ypatingiems pavedimams Kęstutis Kudzmanas.

Per dviejų dienų vizitą Varšuvoje politikai iš Lietuvos susitiks su Lenkijos Seimo pirmininku Mareku Kuchcinskiu, Senato vadovu Stanislawu Karczewskiu. Taip pat planuojama, kad V. Pranckietis sakys kalbą Lenkijos Seime.

Vasario 28-osios vakarą Varšuvos filharmonijoje vyks iškilmingas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas. Renginio svečiams sveikinimo žodį tars V. Pranckietis. Vėliau vyks Lietuvos simfoninio orkestro, kuriam diriguos Milda Gražytė-Tyla, dviejų dalių koncertas. Po jo vyks priėmimas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
#ATEITIESLYDERIAIEkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasKontaktai
GynybaĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėReklaminiai priedai
KomentaraiKonkursaiKultūraLietuvaPrenumerata
Mokslas ir ITPasaulisSportasŠeima ir sveikataKarjera
ŠvietimasTrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"