Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Michailas Golovatovas: 1991-aisiais čia buvome savo šalies tiesioginio prezidento nurodymu

 
2018 10 10 11:33
AFP/Scanpix nuotrauka

Sausio 13-osios byloje už akių dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiamas buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas sako, kad sovietų armijos daliniai tuo metu į Lietuvą atvyko prezidento Michailo Gorbačiovo nurodymu.

Šis aukštas karininkas 1991 metų sausio 11–13 dienomis vadovavo „Alfa“ grupei, ji šturmavo Vilniaus televizijos bokštą ir radijo ir televizijos pastatus Vilniuje.

„1991 mes čia buvome savo šalies tiesioginio prezidento nurodymu, jo įgaliojimai galiojo visoje šalies teritorijoje“, – M. Golovatovo atsiųstą pareiškimą Vilniaus apygardos teismui per bylos posėdį trečiadienį paskelbė jo advokatas Ryšardas Burda.

M. Golovatovas, kaip ir dauguma kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje, nagrinėjime nedalyvauja, jo interesams atstovauja advokatas.

„Alfa“ grupės vadovas dar kartą pakartojo, kad nepripažįsta nė vieno jam pareikšto kaltinimo, jį stebina prokuratūros kaltinimas, kad kariai įkūrė organizuotą grupę.

„Esu kaltinamas padaręs karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Su visa mano pagarba teismui, tai neįmanoma, politinį o ne kriminalinį pobūdį turėjo įvykiai“, – savo pareiškime sako M. Golovatovas.

Jis taip pat stebėjosi kaltinimu, jog nusikaltimus įvykdęs būdamas Komunistų partijos nariu. M. Golovatovas sako, kad prokuratūra šios partijos nusikalstama traktuoti negali, nes nusikalstama Komunistų partija nėra pripažinta tarptautiniu lygmeniu.

„Mes augome ir mokėmės TSRS, istorija vertinama buvo visiškai kitaip, visi mes visuomet įsitikinę, kad Lietuva savanoriškai įėjo į TSRS sudėtį. Lietuvos Aukščiausiosios tarybos priimtas nepriklausomybės aktas atrodė neteisėtas tuo metu galiojusios TSRS Konstitucijos požiūriu. Lietuva siekė išeiti iš TSRS sudėties“, – mano M. Golovatovas.

Jis prisiminė, kad tuometinė Sovietų vadovybė Kovo 11-osios aktą vertino kaip neteisėtą, todėl M. Gorbačiovas reikalavo atkurti Sovietų Sąjungos Konstitucijos galiojimą Lietuvoje.

„Visi sprendimai derinami su vadovybe, prezidentu M. Gorbačiovu, tik suderinus klausimus aukščiausiame lygmenyje (...)“, – teigia M. Golovatovas.

Jis neigė karinės jėgos naudojimą prieš taikius gyventojus.

„Kiek man žinoma, buvo paskelbti teisme kariuomenės karių parodymai. Apklausti kariai parodė, kokie uždaviniai: tik pradėti saugoti strateginius objektus, draudžiama naudoti karinius ginklus, tik esant grėsmei, sveikatai. Kariai nieko nedarė, o jiems pylėsi žodžiai „okupantai“, „fašistai“, – pareiškime sako M. Golovatovas. Jis mano, kad susirinkusieji prie pastatų 1991 metų sausį buvo paruošti konfliktui.

Advokatas sakė, kad jo ginamasis prašo išteisinamojo nuosprendžio.

M. Golovatovui prokuratūra inkriminuoja tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais, draudžiamą karo ataką bei uždraustų karo priemonių naudojimą.

Kaltinime rašoma, kad 1990 metų pabaigoje M. Golovatovas su kitais asmenimis buvo įtrauktas į dviejų ministrų, Valstybės saugomo komiteto pirmininko, aukščiausio rango TSKP veikėjo sukurtą organizuotą grupę.

Kaltinamąjį siūloma įkalinti iki gyvos galvos.

2011 metų liepą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį KGB karininkas M. Golovatovas buvo sulaikytas Austrijos sostinės Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas. Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnai tuomet griežtai kritikavo Austriją, kuri tikino, kad jai trūko duomenų įtariamąjį perduoti Lietuvai.

Bylos duomenimis, 69 metų kaltinamasis gyvena Maskvoje.

Vilniaus apygardos teisme Sausio 13-osios bylos nagrinėjimas eina pabaigos link, kaltinamieji ir jų advokatai naudojasi paskutiniojo žodžio teise.

Visi kaltinamieji, išskyrus Rusijos piliečius Genadijų Ivanovą ir Jurijų Melį, turbūt bus teisiami už akių. Siekiant užtikrinti G. Ivanovo dalyvavimą procese, iš jo paimti dokumentai, o J. Melis laikomas suimtas.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys: Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius, Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Stanislavas Mickevičius ir Jaroslavas Prokopovičius. S. Mickevičius pabėgo iš Lietuvos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"