Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lobistai – ir darbščiųjų rankų būrelyje

 
2018 07 25 7:40
Povilas Urbšys: "Tikrieji lobistai galės slėptis už juridinių asmenų statuso tarsi už širmos." 
Povilas Urbšys: "Tikrieji lobistai galės slėptis už juridinių asmenų statuso tarsi už širmos."  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Teisingumo ministerijoje gaivinama Seime pernai numarinta idėja prie lobistų priskirti nevyriausybines organizacijas ir suteikti teisę lobistais tapti juridiniams asmenims.

Lobistinės veiklos įstatymo pataisų iniciatoriai tikina, kad jas priėmus ši veikla Lietuvoje taptų skaidresnė. Tačiau netrūksta ir abejojančiųjų tokiu sumanymu – pažymima, kad tuomet net ir gėlių augintojų, mezgėjų būrelis ar draugija būtų laikoma lobistine organizacija, o tikrieji lobistai galėtų slėptis po juridinių asmenų šydu.

Žilvinas Šilėnas: „Esant tokiai teisinei normai, daugybė žmonių ar organizacijų prieš jų valią gali būti pripažinti lobistais.“

Plečiamas būrys

Kai kurios ministerijos, nevyriausybinės organizacijos pirmadienį sulaukė Teisingumo ministerijos laiškų, kuriais kviesta analizuoti ir pateikti savo nuomonę apie ministerijos valdininkų parengtą Lobistinės veiklos įstatymo pataisų projektą. Kaip laiške tvirtina teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, „projektas parengtas vykdant ministro pirmininko pavedimą“. Tačiau priežastys, dėl kurių keičiamas įstatymas, nenurodomos.

Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjo Audriaus Kutrevičiaus tikinimu, kol kas – tai tik rankraštinis, preliminarus įstatymo pataisų projektas. „Kitą savaitę rengsime pasitarimą, kvietėme jame dalyvauti ne tik ministerijų ar kitų institucijų, bet ir visuomeninių organizacijų atstovus. Išklausysime jų pastabas, pasiūlymus ir tobulinsime įstatymo projektą“, – teigė A. Kutrevičius.

O kol kas Teisingumo ministerijos parengtame Lobistinės veiklos įstatymo pataisų projekte siūloma išbraukti tai, kad lobistinės veiklos įstatymo nuostatos netaikomos nevyriausybinėms organizacijoms, taip pat įteisinti galimybę lobistais būti ne tik fiziniams, kaip yra dabar, bet ir juridiniams asmenims. Siūloma, kad nebeliktų ir draudimo lobistinės veiklos užsakovais būti valstybės politikams, valstybės tarnautojams.

Šiuo metu Lietuvoje į lobistų sąrašą įrašyti 64 asmenys. Lobistas Martynas Nagevičius „Lietuvos žinioms“ teigė, kad galbūt nėra labai blogai, jei nevyriausybinės organizacijos bus priskirtos prie lobistų, nes daugelis jų užsiima būtent tokia veikla, t. y. daro įtaką politikų sprendimams. Jo nuomone, ne išimtis net ir „Greenpeace“ ar Katalikų bažnyčia. „Nebeliktų neapibrėžtumo, kai nebeaišku, kur ta lobistinė veikla prasideda ir kur baigiasi. Juk lobistai yra visi, kas daro įtaką politikams, siekdami didžiausios naudos visuomenei, žinoma, priklausomai nuo to, kaip kiekvienas ją supranta“, – teigė M. Nagevičius. Jis pažymėjo, kad išplėtus lobistų būrį pagerėtų ir jų įvaizdis, nes kol kas Lietuvoje jis nėra toks, koks turėtų būti.

Tačiau, anot M. Nagevičiaus, nelabai aišku, kodėl Teisingumo ministerija siūlo lobistais pripažinti tik tuos asmenis, kuriems per vienus kalendorinius metus užfiksuoti daugiau kaip penki lobistinės veiklos atvejai. Jeigu jų esama mažiau, asmuo būtų ne lobistas.

Kelia abejonių

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno nuomone, Teisingumo ministerijos atstovų, rengusių Lobistinės veiklos įstatymo pataisas, ketinimai suprantami ir pateisinami. Tačiau abejonių kelia būdai, kaip ketinama lobistinę veiklą padaryti skaidresnę. „Ir dabar veikiančiame įstatyme, ir siūlomame naujajame projekte egzistuoja viena didelė problema – kyla pavojus, kad valdžia pradės skirstyti žmones į lobistus ir nelobistus arba į tuos, kurie jiems patinka ir kurie – nepatinka“, – tikino Ž. Šilėnas.

Pasak jo, įstatyme aiškiai išdėstyta, kas nelaikoma lobistine veikla. Ja nebus laikomi tie atvejai, kai valdžia pati paklaus nuomonės, o jei ją išsakysi savo iniciatyva, rizikuosi būti priskirtas prie lobistų. Ž. Šilėno nuomone, būtent galimybė laisvai interpretuoti, kas yra lobistas, o kas ne, slepia pavojus, kad valdžia galės „maloningiau“ žvelgti į tuos, kas jai yra palankūs, jai lankstosi. Jie galės būti priskirti prie „viešojo intereso gynėjų“. Priešingai bus galima vertinti tuos, kas yra nusiteikę kritiškai – jie, pripažinus juos lobistais, galės būti šalinami iš teisėkūros proceso.

Žilvinas Šilėnas: "Esant tokiai teisinei normai, daugybė žmonių ar organizacijų prieš jų valią gali būti pripažinti lobistais." Romo Jurgaičio nuotrauka
Žilvinas Šilėnas: "Esant tokiai teisinei normai, daugybė žmonių ar organizacijų prieš jų valią gali būti pripažinti lobistais." Romo Jurgaičio nuotrauka

Ž. Šilėnas įžvelgia ir kitą siūlomų įstatymo pataisų ydą (ji, beje, egzistuoja ir dabar galiojančioje įstatymo versijoje) – lobizmu laikoma tik konkreti įtaka, bandoma daryti teisėkūros procese, o, pavyzdžiui, patariamojo referendumo metu daroma įtaka rinkėjams bei politikams – jau nebe lobizmas. Esą tuo metu nekalbama apie konkrečius įstatymus.

„Dabartiniame įstatymo variante aiškiai išdėstyta, kad tam, jog būtum pripažintas lobistu, turi būti lobistinės veiklos užsakovas. Tačiau siūlomame projekte atsiranda nauja – „lobistinės veiklos naudos gavėjo“ – sąvoka. Tačiau ji pernelyg plati ir nelabai suprantama“, – dėstė Ž. Šilėnas. Jis pažymėjo, kad, esant tokiai teisinei normai, daugybė žmonių ar organizacijų prieš jų valią gali būti pripažinti lobistais.

Ne tuo keliu einama

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) nario Povilo Urbšio nuomone, pastarųjų mėnesių skandalai galbūt verčia griežtinti Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas. Tačiau gali nutikti taip, kad keičiant šį įstatymą „bus peržengtos visos ribos“. „Nevyriausybinis sektorius ir taip nėra lygiavertis socialinis partneris sprendžiant įvairias problemas, kilusias tiek valstybės, tiek ir savivaldybių institucijose. Tai netvarka, taip neturėtų būti“, – pabrėžė parlamentaras.

Anot jo, šiuo metu nevyriausybinės organizacijos laikomos kone antrarūšėmis, jos eliminuojamos, neturi galimybių daryti įtaką priimamiems sprendimams. Apribojama net nevyriausybinių organizacijų vykdoma valdžios kontrolė. Todėl jei vėl bus bandoma nevyriausybines organizacijas paversti lobistais, bet koks jų krustelėjimas atstovaujant viešajam interesui bus laikomas lobizmu. Taip nevyriausybinėms organizacijoms bus uždėti biurokratiniai pančiai.

„Noras suteikti teisę verstis lobistine veikla juridiniams asmenims kelia daug įtarimų. Viena vertus, deklaruojama, kad lobistinę veiklą reikia daryti skaidresnę. Tačiau esant tokioms nuostatoms ji bus slepiama – tikrieji lobistai galės slėptis už juridinių asmenų statuso tarsi už širmos. Taip dings asmeninė lobisto atsakomybė, o juk svarbiausia – fiksuoti asmeninius lobisto kontaktus su konkrečiais politikais“, – pabrėžė P. Urbšys.

Povilas Urbšys: "Tikrieji lobistai galės slėptis už juridinių asmenų statuso tarsi už širmos." Alinos Ožič nuotrauka
Povilas Urbšys: "Tikrieji lobistai galės slėptis už juridinių asmenų statuso tarsi už širmos." Alinos Ožič nuotrauka

Naršys po kaulelį

Parlamentinio VVSK pirmininkė Guoda Burokienė „Lietuvos žinioms“ teigė abejojanti, kad reikėtų pritarti Teisingumo ministerijos iniciatyvai prie lobistų priskirti nevyriausybines organizacijas. Anot jos, intensyvios diskusijos dėl to Seime jau vyko pernai, svarstant Lobistinės veiklos įstatymo pataisas. Tuomet taip pat būta pasiūlymų lobistams priskirti nevyriausybines organizacijas: partijas, profsąjungas, sodininkų bendrijas. Tačiau tam nebuvo pritarta, nes atsižvelgta į poreikį atstovauti visuomenės interesams.

„Didžiausia problema, kad Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos skirstomos tik į pelno siekiančias ir jo nesiekiančias organizacijas. Tačiau iš tiesų juk nevyriausybinių organizacijų spektras yra platus. Todėl jei organizacijos atstovauja viešajam interesui, jos tikrai neturėtų būti priskiriamos prie lobistų. Tačiau esama ir tokių asociacijų ar konfederacijų, kurios veikia kaip lobistinės“, – akcentavo Seimo narė.

Jos nuomone, toks Teisingumo ministerijos pasiūlymas reikalauja kur kas išsamesnių diskusijų ir tikrai ne greitų sprendimų. Juolab kad šiuo metu Seime jau yra ir parlamentarų Juozo Oleko, Algirdo Syso, Rasos Budbergytės ir Juliaus Sabatausko parengtas naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projektas. Tačiau VVSK jis kol kas nesvarstytas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"