Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ką „govorit i pokazyvajet“ Vilnius

 
2018 01 17 10:00
Nors laikas, kai rusų kalba buvo brukama prieš mūsų valią, vis labiau tolsta, rusiškos televizinės produkcijos lietuviškuose TV kanaluose tik daugėja / 
Nors laikas, kai rusų kalba buvo brukama prieš mūsų valią, vis labiau tolsta, rusiškos televizinės produkcijos lietuviškuose TV kanaluose tik daugėja /  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Laikrodžiui persiritus į praėjusią savaitę, kai minėjome Sausio 13-ąją, „Lietuvos ryto“ televizija rusiškai pasakojo sagą „Deimantų medžiotojai“, ją keitė kitas rusiškas kriminalinis serialas. Per šį kanalą kasdien rodoma 10–13 rusakalbių serialų. Para paprastai baigiasi kuo prasidėjusi – rusišku kriminalu.

Nors laikas, kai rusų kalba buvo brukama prieš mūsų valią, vis labiau tolsta, rusiškos televizinės produkcijos lietuviškuose TV kanaluose tik daugėja. 2007-aisiais pagrindiniai Lietuvos TV kanalai per vieną sausio savaitę rusakalbės produkcijos transliavo 79 valandas (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo dr. Nerijaus Maliukevičiaus tyrimo duomenys). 2016-aisiais panašiu laiku mūsų TV kanalai rusiškai kalbėjo 151, o pernai sausį – net 198 valandas.

Laurynas Kasčiūnas: „Būtent taip prie rusiškos produkcijos pripratinti žmonės dažnai tampa lengviau paveikiami per televiziją skleidžiamos priešiškos propagandos ir dezinformacijos.“

Matyt, ribos jau pasiektos: šiemet šis rodiklis šoktelėjo nedaug – praėjusią savaitę jis siekė 202 valandas (porą valandų gal net galima atmesti, nes dalis serialų – pusiau rusiški, pusiau ukrainietiški). Tačiau, kad ir kaip skaičiuosi, tai vis tiek labai daug – maždaug 2,5 karto, arba penkiomis paromis per savaitę, daugiau negu prieš 11 metų.

„Lietuvos ryto“ TV: 15 rusiškų valandų per parą

Dėl lyderystės, kas transliuos daugiau rusakalbės produkcijos, tradiciškai varžosi du kanalai – BTV ir „Lietuvos ryto“ TV. Pastaroji televizija šiemet tapo vienvalde lydere – jos rodomos rusakalbės produkcijos pagausėjo nuo 70 valandų per savaitę pernai iki 84 valandų šiemet. BTV – priešingai: šio kanalo eteryje viena rusiška valanda sumažėjo. Tačiau vis tiek liko dar labai daug – 68 valandos.

Abiejuose rusišką produkciją pamėgusiuose lietuviškuose TV kanaluose vyrauja kriminaliniai serialai. Dar jie rodo po kelias dramas, komedijas, serialus ar laidas apie ekstrasensus. „Lietuvos ryto“ TV „tinklelis“ atrodo maždaug taip: rusiška produkcija pradedama transliuoti dar naktį, rytą rodoma „Likimo melodija“ (kriminalinio siužeto melodrama), paskui – kriminaliniai serialai „Gurovo bylos“, „Delta“, „Albanas“, istorinis detektyvas apie penktojo ir šeštojo dešimtmečių Rusijos teisėtvarkos kovą su banditais „Juodosios katės“. Keliolika minučių atokvėpio nuo kraujo – „TV parduotuvė“, ir vėl rusiški kriminaliniai serialai „Baltoji strėlė“, „Bitininkas“. Tada suteikiama pertrauka žinioms ir vėl – rusakalbė ukrainietiška melodrama „Rojus“, paskui – žinios, o po jų – dar viena „Bitininko“ serija, vėliau – „Deimantų ieškotojai“. Į meniu taip pat įtraukta drama „Moterų daktaras“, kriminalinis serialas „Gluchariovas“, komedija „Kaip bocmanas nuotakos ieškojo“. Kai kuriomis dienomis rusakalbė produkcija (šiuo metu „Lietuvos ryto“ TV rodo dvylika rusiškų ar pusiau rusiškų-pusiau ukrainietiškų serialų) šiame kanale siekia penkiolika su puse valandos.

BTV „tinklelis“ toks: nuo labo ryto iki vakaro apie vienuolika valandų – rusakalbiai kriminaliniai serialai. „Prokurorų patikrinimas“, „Muchtaro sugrįžimas“ (jau žiūrėta per 700 serijų!), „Tokia tarnyba“, „Sudužusių žibintų gatvės“, „Nepataisomi“ (Ukrainos produkcija), „Teisingumo agentai“, „Stoties policija“.

TV1 mėgsta realybės „dokumentiką“ apie „paranormalius nutikimus anapus nežinomybės“ – ne pirmą sezoną rodo „Būrėją“, „Akląją“. TV6 specializacija – rusiški juokeliai. Šis kanalas transliuoja „Rezidentus“, „6 kadrus“, „Naša Raša“. TV8 pratina prie sovietmečio nuo mažens – kasdien rodo po keletą sovietmečio multiplikacinių filmukų. Tiesa, jie bent jau dubliuoti, tad rusų kalbą vaikai girdi tik fone. Vieni mieli filmukai – apie vilkus ir zuikius, kituose netrūksta sovietmečio laikų vaizdelių.

Rusų kalba transliuojamų laidų ar filmų, atskleidžiančių tikrąsias dabartinės Rusijos realijas, taip pat politines, – nedaug. Per LRT Kultūrą rusų kalba transliuojamos trumpos „Deutsche Welle“ žinios ir informacinė analitinė laida iš Prahos „Dabar pasaulyje“, dar – LRT Kultūros kuriama „Rusų gatvė“, orientuota į Lietuvos rusų tautinę mažumą. Tiesa, analitinė laida iš Prahos rodoma vidury nakties. Ar tikslinė kontrpropagandos auditorija – nemigos kankinami žiūrovai?

Daugiau Ukrainos, bet rusakalbės

Rusišką produkciją pamėgusiuose lietuviškuose TV kanaluose šiemet, palyginti su praėjusių metų sausiu, esama pokyčių. „Lietuvos ryto“ TV, skirtingai nei BTV, rodžiusi rusišką produkciją nedubliuotą, tik su lietuviškais subtitrais, dabar kelis serialus jau įgarsinusi lietuviškai. To priežastis – kai kuriuose jų kalbama ne vien rusiškai, bet ir ukrainietiškai.

Ukrainos produkcijos smarkiai pagausėjo. Jos buvo ir anksčiau, pavyzdžiui, iki šiol rodomas „Moterų daktaras“, tačiau ukrainietiškumo jame nedaug – rusų sukurtas įprastas televizijos serialas, nebent koks vietovardis ukrainietiškas.

Dabar per lietuviškus TV kanalus rodomame „Name su lelijomis“ (skelbiama, jog tai bendra Rusijos ir Ukrainos produkcija), „Rojuje“, „Likimo melodijoje“, „Nepataisomuose“, laidoje „Ekstrasensų mūšis“ jau prabylama ir ukrainietiškai. Tiesa, kai kur tai tik tostas herojų vestuvėse, arba, tarkime, laidos apie mistiką vedėjas kalba ukrainietiškai, o ekstrasensai – daugiausia rusiškai.

Ukrainos interneto portalo detector.media apžvalgininkė, žiniasklaidos kritikė Ina Dolženkova aiškina, kad Ukrainoje iki 2014 metų buvo rodomi tik rusiški detektyviniai serialai. Argumentuota, esą rusiška produkcija pigi, o ukrainietiškai kurti nėra lėšų. Atsižvelgiant į rinką kai kurie jų filmuoti Ukrainos studijų. Po Maidano rusiški filmai, garbinantys Rusijos teisėtvarkos institucijas, buvo uždrausti įstatymu. Beje, tarp jų – iki šiol Lietuvoje rodomos „Sudužusių žibintų gatvės“. Praėjusį sezoną lietuviai žiūrėjo Ukrainos sukurtą serialą „Neišsižadėk“, kurio kai kuriuose epizoduose situacija Donecke pateikta pro rusiškus akinius.

„Teisybės agentai“, „Nepataisomi“, „Rojus“ – naujos bangos serialai, pradėti filmuoti uždraudus rusišką kriminalinę produkciją. „Topografiškai – pagal filmavimo vietą, teisėtvarkininkų skiriamuosius ženklus – tai jau ukrainietiški filmai, bet pagal kalbą – tik pusiau: dalis dialogų vyksta ukrainietiškai, dalis – rusiškai, kad žiūrovai adaptuotųsi prie ukrainiečių kalbos pamažu. „Namas su lelijomis“ – rusų režisieriaus Ukrainoje kurtas serialas dar iki rusiškų kriminalų draudimo. Tai – šeimos saga, formaliai tokie filmai nedraudžiami. Tačiau Ukrainos TV kanalai vengia rodyti šį serialą, nes jis pasakoja apie sovietinį laikotarpį, ir tai kelia neigiamą reakciją karo Donbase ir Krymo aneksijos kontekste“, – pasakoja I. Dolženkova.

Kodėl rodo ir kodėl žiūri

Ukrainiečiams sovietmečio nostalgija atsiduodantys filmai netinka. Bet ar Lietuvos žiūrovams vis dar norisi regėti milicininkus, kuriuos sudėtinga atskirti nuo banditų, ar jie nekrūpteli Sausio 13-osios minėjimo dienomis lietuviško TV kanalo ekrane išvydę herojus, vilkinčius OMON uniformą, ar vis dar įdomūs kriminaliniai siužetai, kuriuose „vodka“ liejasi gausiau negu kraujas?

Niekas nesako, kad rusiškos produkcijos reikia visai baidytis. Problema – proporcijos.

„Lietuvos ryto“ TV generalinis direktorius Linas Ryškus, klausiamas, kodėl jo vadovaujamas kanalas rodo tiek rusiškos produkcijos, yra atsakęs: „Todėl, kad ji kokybiška, žmonės ją žiūri.“ Tačiau teisintis, esą kokia paklausa – tokia pasiūla, neišeitų, nes, TNS.lt tyrimų duomenimis, TV kanalų auditorijos struktūroje pagal žiūrėtą laiką rusišką produkciją mėgstantys kanalai nėra populiariausi: 2017 metų gruodį BTV siekė 6,9 proc. (prieš metus 7,2 proc.,), „Lietuvos ryto“ TV – 4,9 proc. (prieš metus 5,5 proc.), o į populiariausiųjų penketuką rusiški filmai ir laidos patenka retai.

Jei rusiška produkcija negeneruoja didelio žiūrimumo, gal ji rodoma iš mūsų TV kanalų biednumo, nes pigesnė? „Lietuvos ryto“ TV vadovas yra minėjęs, kad didelio kainų skirtumo tarp analogiškos produkcijos nėra.

Ne vienas mano, jog visai nesvarbu, kurioje pasaulio dalyje herojai verkia dėl nelaimingos meilės ar kur tyrėjai aiškinasi žmogžudystę. Tiesa, ne ką vertingesnė, o gal net prastesnė kai kuri turkiška ar amerikietiška, galų gale – lietuviška produkcija, o Rusijos menininkai yra sukūrę ir ekrano šedevrų. Deja, mūsų TV kanalai kasdien rodo ne juos.

Žinoma, šiais laikais visi gali rinktis – perjungti TV kanalą, televizijos laidą ar filmą norima kalba susirasti internete. Bet pasirinkimą turi ir Lietuvos TV kanalai. Tik renkasi jie skirtingai.

Niekas nesako, kad rusiškos produkcijos reikia visai baidytis. Problema – proporcijos. Kai pora lietuviškų TV kanalų įstrigę aname laike ir vienoje valstybėje, tai tikrai primena požiūrį kaip eilėraštuke iš sovietmečio rusų kalbos vadovėlio lietuviškai mokyklai: „Vse my znajem, čto zemlia načinajetsia s Kremlia“ („Visi žinome, kad pasaulis prasideda nuo Kremliaus“).

Antra, kultūra ir politika Rusijoje susipynusi. Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas primena, kad Rusija laiko televiziją savo švelniosios galios instrumentu, kuris yra itin svarbus informacinio karo kontekste. Per televizinę produkciją Rusija siekia formuoti tam tikrus tapatybės dalykus, propaguoti rusišką ar sovietinį gyvenimo būdą, nostalgiją Sovietų Sąjungai, o geokultūrinės žinutės įterpiamos net į nekaltus iš pirmo žvilgsnio serialus. Juos žiūrintieji pripranta prie šios kultūrinės ir informacinės erdvės, joje įstringa. „Būtent taip prie rusiškos produkcijos pripratinti žmonės dažnai tampa lengviau paveikiami per televiziją skleidžiamos priešiškos propagandos ir dezinformacijos“, – sako L. Kasčiūnas. Tad nenuostabu, kad intensyvėjant Rusijos informaciniam karui daugėjo ir rusiškos produkcijos Lietuvos TV ekranuose.

Beje, LNK ir TV3 rusiškus filmus ar laidas rodo tik per savo antrinius kanalus – BTV, TV1, TV6 ar TV8, ir ne geriausiu laiku. Taigi orientuojamasi į pensininkus, nedirbančius žmones, namų šeimininkes, dažnu atveju galbūt mažiau išsilavinusią, todėl labiau paveikią ne tik TV žiūrovų, bet ir rinkėjų auditoriją.

Laurynas Kasčiūnas. „Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka
Laurynas Kasčiūnas. „Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

L. Kasčiūnas pasiūlė Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, pagal kurią radijo stotys ir TV kanalai privalėtų laidas ir filmus (išskyrus mokomąsias, progines, specialiąsias, muzikines ir tautinėms mažumoms skirtas programas), sukurtus ne kuria nors oficialia Europos Sąjungos kalba, įgarsinti lietuviškai. Šiai pataisai Seimas gruodį jau pritarė po pateikimo. L. Kasčiūno įsitikinimu, ne subtitruoti, o įgarsinti kainuotų brangiau, todėl padidėjusios išlaidos galbūt skatintų mažinti rusiškos produkcijos kiekį Lietuvos TV kanaluose.

Beje, tokia nuomonė turi ir kritikų: ar nepradės žiūrėti lietuviškai įgarsintos rusiškos produkcijos ir tie, kurie dabar jos nežiūri, nes nemoka rusiškai, o skaityti subtitrus nepatogu? L. Kasčiūnas teigia, jog šios srities ekspertai tokio pavojaus neįžvelgia.

Žinoma, šiais laikais visi gali rinktis – perjungti TV kanalą, televizijos laidą ar filmą norima kalba susirasti internete. Bet pasirinkimą turi ir Lietuvos TV kanalai. Tik renkasi jie skirtingai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"