Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

#LietuvybėsKodas. Turime pasitikėti vieni kitais

 
2018 04 10 13:00
Rūta Prusevičienė./
Rūta Prusevičienė./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Galime vadintis drąsia Lietuva, „Real is Beautiful“ ar kaip nors kitaip, tačiau naująjį valstybės šimtmetį privalome pasitikti turėdami aiškią strategiją, susitelkę ir pasitikėdami vieni kitais“, – sako Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė.

Balandžio 19 dieną Nacionalinėje filharmonijoje dienraštis „Lietuvos žinios“ rengia išskirtinę konferenciją „Lietuvybės kodas“, kurios dalyviai – verslo, meno, mokslo, politikos lyderiai – mėgins nubrėžti naujojo šimtmečio raidos kryptis. Rūta Prusevičienė – viena renginio pranešėjų.

Rūta Prusevičienė: „Lietuvos žmonių potencialas milžiniškas. Tereikia nusibrėžti kelias pagrindines strategijas ir pagaliau pradėti dirbti išvien.“

Kas liks po žiurkių lenktynių

– Ko tikitės iš artėjančios konferencijos?

– Idėja tokia: pasitikus atkurtos Lietuvos šimtmetį, į naująjį žengti labiau sutelktomis visų ekonomikos sričių pajėgomis. Juk kultūros ekonomika yra didelė ir stipri „švelnioji galia“, kurią Jungtinės Tautos šiandien įvardija kaip ypač svarbią valstybės įvaizdžiui.

Gyvendami ketvirtosios pramonės revoliucijos laiku, auštant penktajai, kaip valstybė, piliečiai, Europos Sąjungos (ES) nariai atsidūrėme itin sudėtingoje kryžkelėje. Turime pasirinkti, su kuo save siesime: su humanistine pažangos pasaulėžiūra ar technokratine pakraipa, antžmogiška, Friedricho Nietzsche's prasme.

Svarbu matyti kultūrinės politinės visuomenės skerspjūvį, ko siekiame sparčiai ir gana chaotiškai vykdomomis reformomis, naujais nurodymais. Kepami įstatymai, kuriems stinga argumentacijos, brandesnių studijų.

Tarkime, iki šių metų visos kultūros įstaigos – nacionalinės, valstybinės, municipalinės, taip pat nepriklausomos, nevyriausybinės – gana intensyviai bendradarbiavo. Nejautėme dirbtinės konkurencijos. Tačiau ji atsirado. Ir labiausiai prie to, sakyčiau, prisidėjo politikai. Mus norima atskirti, supriešinti, gal net tam, kad imtume vieni kitus naikinti, savaime „optimizuoti“.

Todėl būtina išsiaiškinti, ko mes visi – kultūrininkai, pramonininkai, verslininkai – siekiame. Jei tik merkantilinių tikslų, ar suvokiame, kad net laimėję žiurkių lenktynes, anot vienos amerikiečių verslininkės, vis tiek liksime žiurkės? (Nusijuokia.)

Mūsų nedaug

– O ką konkrečiai mėginama supriešinti?

– Net ir kartas. Normalioje visuomenėje skirtingos kartos praturtina viena kitą. Tačiau bėgdami į priešingas puses nebeišsaugome visuomenės santalkos. Vyresnioji karta turi didžiulę intelektinę patirtį, nuoseklų, tvarų išsilavinimą. Pasaulis kviečia mūsų profesorius dėstyti.

Tačiau brėžiame brūkšnius ir visas viltis dedame tik į jaunimą. Reikia jaunų, naujų, unifikuotų!.. Tad būtina skubiai ir sutelktai aiškintis, kuo remsimės žvelgdami į artimiausią ateitį ir ilgalaikę perspektyvą. Lietuvos žmonių potencialas milžiniškas. Tereikia nusibrėžti kelias pagrindines strategijas ir pagaliau pradėti dirbti išvien. Nes mūsų nedaug.

Pameta kelią dėl takelio

– Kaip tokie renginiai galėtų daryti įtaką valdžiai, partijoms, politikams?

– Svarbu išklausyti strategijas ir jas gerbti. Vengti supriešinimo, esą intelektualai tik šneka, bet nieko nedaro, nekuria pridėtinės vertės. Tai netiesa. Ir kultūros ekonomika, ir kūrybinės industrijos Lietuvoje sukuria didelę vertę, kurios finansinė išraiška labai apčiuopiama.

O mes, humanitarai, turime suprasti, kad verslas ir pramonė „uždirba“ biudžetą, iš kurio gyvena visuomenė. Yra aukštasis mokslas ir menas, taip pat – aukštasis verslas. Mūsų partneriai Dr. Bronislovo Lubio vardo labdaros ir paramos fondas bei koncernas „Achemos grupė“ visada siekė nacionalinį verslą paversti gyventojų gerove.

Svarbu matyti kultūrinės politinės visuomenės skerspjūvį, ko siekiame sparčiai ir gana chaotiškai vykdomomis reformomis, naujais nurodymais.

To paties siekia ir Lietuvos nacionalinė filharmonija, ir visos kitos valstybės remiamos kultūros įstaigos. Švietimo ir kultūros sinergija buvo išdėstyta dar Meilės Lukšienės koncepcijose. Tik dėl neteisingo kai kurių europinių direktyvų traktavimo dažnai pametame kelią dėl takelio.

Sulaukti atgarsio neprailgo

– Kokie ryškiausi Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžiai?

– Per pastaruosius dešimtmečius mūsų pakeleiviai iš verslo ir pramonės davė nepaprastai stiprių impulsų. Iš esmės išmokė dirbti rinkoje. Veikiame globalios muzikos industrijos srityje.

Valstybės parama būtina, ji padeda išlaikyti geriausius muzikantus, o žvelgiant plačiau – aktorius, baleto šokėjus, dainininkus. Dotacija taip pat reikalinga kultūros paveldo pastatams išsaugoti, jiems deramai prižiūrėti. Tačiau iš mūsų pajamų ar rėmėjų suteiktos paramos kuriamas kultūros produktas rinkoje turi egzistuoti lygiavertėmis sąlygomis. Taip prieš 20 metų pradėtas Vilniaus festivalis virto kultūros ženklu, kuris prilygsta verslo prekės ženklui.

Vilniaus festivalis – vienas labiausiai tarptautinėje erdvėje pripažįstamų vardų. Lietuvos nacionalinė filharmonija kaip institucija paritetiniais pagrindais dabar gali dirbti su Varšuvos filharmonija, Berlyno koncertų sale, keliomis Paryžiaus salėmis. Čia mums nepaprastai padeda Dr. Bronislovo Lubio vardo labdaros ir paramos fondo bei koncerno „Achemos grupė“ parama ir tiesioginis įsitraukimas.

Sekdami paskui technologines inovacijas pasiekėme stadiją, kai savo veikla galime lygiuotis į didžiąsias pasaulio koncertų sales ir orkestrus. Pirmieji Baltijos šalyse sukūrėme skaitmeninės koncertų salės portalą. Darome itin kokybiškus įrašus. Atgarsio ilgai laukti nereikėjo – jau gavome dviejų pasaulinių įrašų kompanijų užsakymus.

Veda į tarptautinę sceną

– Kokie tai vardai?

– Tarkime, „Naxos“ nori tęsti bendradarbiavimą, taip pat suomių „Ondine“, amerikiečių nišinis prodiuseris „Odradek Records“. Visai neseniai ECM išleido Lietuvos kamerinio orkestro ir rusų smuikininko Romano Minco įrašytą Leonido Desiatnikovo kūrinių kompaktinę plokštelę.

Mecenatai mums įkvepia drąsos. Nebijome rizikuoti, kurti tokį rinkos produktą, kokio savo jėgomis nedrįstume imtis. Muzikos srityje rizikos nėra mažiau negu versle.

– Nauda koja kojon žengia su didele atsakomybe...

Per pastaruosius dešimtmečius mūsų pakeleiviai iš verslo ir pramonės davė nepaprastai stiprių impulsų. Iš esmės išmokė dirbti rinkoje. Veikiame globalios muzikos industrijos srityje.

– Muzikos mecenavimas yra aukščiausio pasitikėjimo išraiška. Juk muzika – efemeriškas menas, gana sudėtingas. Ne kinas, teatras ar opera, kuriuos iškoduoti kur kas paprasčiau.

Muzika reikalauja didelio pasitikėjimo. Mecenatas pasitiki mumis, mes pasitikime visa plejada jaunų atlikėjų, dirigentų ir kūrėjų, padedame jiems žengti į tarptautinę sceną.

Erudicijos pasireiškimas

– Istorinių meno mecenavimo pavyzdžių turime užtektinai. Kurie buvo svarbiausi muzikai?

– Mecenavimas yra labai didelės erudicijos pasireiškimas. Laisvos valios veiksmas, kurio nauda paprastai išryškėja tik po kelių dešimtmečių. Aiškių liudijimų apie mecenatystės pradžią Lietuvos muzikos istorijoje neturime. Tačiau štai tuokiantis Aldonai Gediminaitei nuotaką lydėjo muzikantų kapela. Ir nuostaba, kiek daug dvare bei aplink jį yra to muzikinio veiksmo. Taip pamažu susidarė sąlygos 1636 metais Valdovų rūmuose pastatyti pirmąją operą. Kurta tradicija, kad didelės erudicijos žmogų nuolat lydi menai, muzika. Ir jis pats būtinai turi muzikuoti.

Per visas istorines pervartas ir probleminius santykius su kaimynėmis valstybėmis, ypač Rusija, miestietiškas kultūros gyvenimas nuolat nutrūkdavo. Tradicijų tąsą iš esmės užtikrino mecenatai dvarininkai, aristokratai. Ypač nusipelnė Oginskių giminės šviesuliai Mykolas Kleopas ir Mykolas. Jų dvaruose buvo įkurti orkestrai. Viename griežė ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Mykolo Oginskio išleistas į studijas Varšuvoje.

Nereikia pamiršti XIX amžiaus Vilniaus miesto operos teatro. Taip pat gydytojo Josepho Franko ir jo žmonos soprano Christines Gerhardi muzikinio salono veiklos. Ši pora asmeniškai pažinojo Ludwigą van Beethoveną, Josephą Haydną. Jo oratorija „Pasaulio sukūrimas“ buvo atlikta Vilniuje.

Svarbus dar vienas mecenatas – Prūsijos paskirtas Poznanės didžiosios kunigaikštystės valdovas Antoninas Henrikas Radvila, labai geras L. van Beethoveno draugas. Šis gimtadienio proga parašė jam uvertiūrą simfoniniam orkestrui. A. H. Radvila sukūrė nuostabią muzikinę dramą pagal Johanno Wolfgango Goethe's „Faustą“. Poetas pats jos klausėsi ir labai žavėjosi.

Lietuvių sezonas Paryžiuje

– Nesinorėtų, kad viskas baigtųsi vos nutilus paskutiniams konferencijos pranešėjų balsams. Tad kokią matote šio užmojimo tąsą?

– Panašios konferencijos padėtų labiau koordinuoti veiksmus. Neseniai vyko viešosios diplomatijos ir Lietuvos įvaizdžio užsienyje seminaras „Lietuvos pristatymas užsienyje: kaip veikti kartu?“ Ją rengė kelios ministerijos, taip pat viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“, „Versli Lietuva“, „Go Vilnius“, Valstybinis turizmo departamentas.

Per tokius forumus išsigryniname pagrindinius siekius. Galime vadintis ir drąsia Lietuva, ir „Real is Beautiful“ ar kaip nors kitaip, tačiau pajėgos turi būti visiškai sutelktos. Ir privalome pasitikėti vieni kitais.

Tai, ką šiais, mūsų valstybės atkūrimo 100-mečio, metais padarė kelios kultūros įstaigos ir keli kultūros atašė pasaulyje – neįkainojama: Londono knygų mugė, meno sezonas Paryžiuje, Baltijos valstybių renginiai Berlyne, Lenkijoje. Nors politiškai sudėtinga, puikūs kultūriniai ryšiai išsaugomi ir su Rusija. Žodžiu, daugybė veiksmų, tik būtų dar geriau, jeigu juos koordinuotume ir surašytume į vieną bylą. (Nusišypso.)

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"