Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

#LietuvybėsKodas. Naujojo šimtmečio sėkmės kodas

 
2018 04 21 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Prasidėjus antrajam mūsų valstybės šimtmečiui vyriausias pagal amžių valstybės dienraštis „Lietuvos žinios“ subūrė verslo, politikos, mokslo, švietimo, kultūros autoritetus pasidalyti idėjomis, kaip kurti sėkmingą ateities Lietuvą.

Simboliška, kad konferencijos „Lietuvybės kodas“ dalyviai susirinko Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje – istorinėje salėje, kurioje 1905 metais Didysis Vilniaus Seimas sutelkė Lietuvos potencialą laisvos valstybės vizijai įgyvendinti. Užvakar vykusios konferencijos pranešėjai ne tik brėžė mūsų valstybės viziją šiuolaikiniame pasaulyje, bet ir deklaravo savo pasiryžimą bei drąsą tapti permainų vedliais, prisiimti atsakomybę už jų įgyvendinimą.

Konferencijoje „Lietuvybės kodas“ kviesta tapti naujojo šimtmečio kūrėjais.

Konferenciją pradėjo Prancūzijos, kurios prezidentas Emmanuelis Macronas ėmėsi lyderystės Europoje, ambasadorius Philippe'as Jeantaud. Jo įsitikinimu, į savo antrąjį šimtmetį įžengusi Lietuva šiandien turi daug privalumų. Anot jo, XIX amžiuje būti maža valstybe buvo trūkumas, o XXI amžiuje tai gali būti galimybė lanksčiai ir operatyviai reaguoti į besikeičiantį pasaulį. XIX amžiuje valstybei, kurioje kirtosi įvairių tautų keliai, tai kėlė daug grėsmių.

Dabar dėl daugiatautiškumo kultūrinis identitetas neišnyksta, o Europa leidžia jį apsaugoti, išlikti tuo, kuo esame, tad daugiatautiškumas, nepaisant kylančių iššūkių, mus praturtina. Dar vienas Lietuvos privalumas – kad atviroje ir besiplečiančioje Europoje Lietuva gali būti ne jos pakraštys, o tiltas į ateities Europą. Ambasadorius pabrėžė, kad prancūziška būsimo šimtmečio Senojo žemyno vizija – suveneri, vieninga, atvira Europa. Tokia ji atveria ir naujų galimybių mūsų šaliai.

Telkianti išmintis

„Nuo Mindaugo karūnavimo Lietuvos valstybė nebuvo kuriama vien rengiant tolimus ir artimus karo žygius – ji kurta išmintimi. Būtent išmintis leido mums būti laiminčia tauta, susitelkti ir sukurti valstybę 1918 metų vasario 16-ąją, atkurti nepriklausomybę 1990-ųjų kovo 11-ąją, tapti NATO ir Europos Sąjungos nare“, – konferencijoje pabrėžė Vygaudas Ušackas, Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorius, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, ambasadorius JAV, Meksikoje ir Jungtinėje Karalystėje, Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Afganistane ir Rusijoje. Tad, pasak jo, ir šiandien, kai susiduriame su naujojo amžiaus iššūkiais ir pavojais, privalome susitelkti, suvokti savo misiją pasaulyje, apsibrėžti nacionalinius interesus.

Anot jo, vis dėlto didžiausia grėsmė Lietuvai šiandien kyla ne dėl ES transformacijų ar geopolitinių procesų, o dėl to, kad mūsų šalį palieka jos gyventojai, – nuo 1990 metų iki 2017-ųjų jų sumažėjo nuo 3,7 mln. iki 2,85 milijono. „Žmonės neturi vilties, o komforto zonoje gyvuojantys valdžios asmenys neturi nei ryžto, nei sumanumo drąsiems sprendimams priimti“, – pažymėjo V. Ušackas. Jis siūlė neatidėliotinai imtis politinės atsakomybės įgyvendinant veiksmingą šeimos rėmimo politiką, mažinant darbo jėgos apmokestinimą, investuojant į švietimą, mokslą, tobulinant rezidavimo Lietuvoje sąlygas, peržiūrint migracijos politiką, įtvirtinant dvigubą pilietybę.

Laimei reikia tvarios ekonomikos

Apie tai, kad kiekvienos šalies tikslas – sukurti laimės valstybę, konferencijoje kalbėjo bene dvidešimtyje šalių gyvenęs „Lemiamo šuolio“ iniciatorius, Vilniaus blockchain centro valdybos pirmininkas, ekonomistas Paulius Kunčinas. Anot jo, didele dalimi tai lemia ekonomikos tvarumas.

Dabar Lietuvoje bandoma išskirti daug valstybės vystymosi krypčių. Tačiau, kaip priminė P. Kunčinas, sėkmingų šalių pavyzdžiai rodo, kad vienu metu reikia turėti vieną tikslą. Lietuva negali plėtoti sektoriaus, kuris reikalautų daug darbo jėgos. Tad turėtume ieškoti sau tinkančių pavyzdžių tokiose šalyse kaip Šveicarija ar Izraelis. Lietuvai reiktų eiti nišiniu keliu. Galime būti didelės pridėtinės vertės žemės ūkio šalimi. Pasaulyje krypstama prie vadinamosios sveikatingumo ekonomikos, tad atsiveria geros perspektyvos maisto pramonei. Itin perspektyvus yra ir sveikatos apaugos sektorius.

„Lietuvos situacija gera: ekonomika auga, turime pasitikėjimo kreditą Europoje ir pasaulyje kaip talentinga tauta, tad yra daug pasirinkimo variantų, tereikia pasirinkti protingai. Turime ir labai gerą diasporą, tad reikia galvoti, kaip per švietimą, per fiskalinius įrankius ją prisivilioti grįžti ar siekti, kad svetur ji kurtų vertę Lietuvai“, – kalbėjo P. Kunčinas. Jis ragino nedelsti, ryžtingai pasirinkti kryptį ir ja judėti.

VšĮ Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas pažymėjo Lietuvoje įžvelgiantis žaliosios ekonomikos potencialą. Esą šiuo metu gyvename kaip Dievo užantyje, kai dalis pasaulio jau kenčia nuo klimato kaitos padarinių. Tačiau ši grėsmė priartės ir prie mūsų, nes žmonija vartoja ateities sąskaita – jau dabar poreikiai viršija planetos biologinį pajėgumą daugiau kaip 40 metų.

Žalioji ekonomika – ta, kurioje žmonių gyvenimo gerovė ir socialinė lygybė kuriama gerokai sumažinant žalą aplinkai. Atsinaujinanti energetika, atliekų tvarkymas, žaliasis transportas ir logistika, vandentvarka, naujos statybinės medžiagos, kaimyninio, regioninio prekybos modelio plėtojimas, dalijimosi ekonomika padėtų gelbėti planetą. R. Lapinskas siūlė tiek ekonominėmis priemonėmis (per mokesčius, subsidijas), tiek neekonominėmis priemonėmis (per švietimą, informacijos teikimą) ugdyti tokius elgesio modelius, kurie padėtų daryti pasaulį geresnį.

Lietuvos ekonomikos, kaip savotiško nišinio Silicio slėnio, ateitį mato ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Toks slėnis gali remtis penkiomis pagrindinėmis sritimis – fintech, blockchain, lazerių technologijomis, gyvybės mokslais ir inžinerine pramone. Proveržio ženklų jau nemažai. Pavyzdžiui, fintech įmonių skaičius per pastaruosius metus išaugo 43 procentais. Lazerių sektorius per penkmetį išaugo beveik dvigubai, šio sektoriaus produkciją eksportuojame į daugiau nei šimtą valstybių. Šiemet Vilniuje atidarytas pirmasis Europoje blockchain centras, o jo technologijas, be kita ko, galima pritaikyti Lietuvos viešąjį sektorių darant efektyvesnį ar tvarkant žemės registrą.

Ūkio ministras įsitikinęs, kad potencialas – didžiulis. Tačiau norėdami lyderiauti, privalome būti talentus traukianti valstybė, investuoti į švietimą. Sėkmę, V. Sinkevičiaus teigimu, gali garantuoti magiškas trikampis – mokslas, verslas ir valstybė.

Verslas sutvirtina valstybę

Finansininką, investicijų bendrovės „Žabolis ir partneriai“ vadovaujantį partnerį Alvydą Žabolį ūkio ministro nubrėžtas trikampis nuliūdino – lyg verslas ir mokslas nebūtų valstybė, o kažkas turėtų teisę ją pasisavinti. Anot verslininko, kai žmonės pasijunta išmesti iš valstybės sampratos, jie renkasi kitą, ne lietuvybės kodą. Pasak A. Žabolio, pasaulyje, kuriame kiekvienas galime pasirinkti kodą, tas kodas turi būti konkurencingas.

A. Žabolis kėlė ir kitą klausimą – ar siekiant būti konkurencinga valstybe, pakanka konstatuoti, kad norime būti laimingi? „Tai emocija, ji neparodo krypties, kelio, neparodo, ar turime tikslą, kurio siektų kiekvienas pilietis. Jei tikslas nesužadina tam tikros bendruomenės jausmų, nepriverčia iš valstybės nebėgti, vadinasi, arba nėra bendruomenės, arba tikslas netinkamas“, – kalbėjo verslininkas.

Esą dabartiniame pasaulyje arba esi pirmas, arba nesvarbus, nes vidutinybės nieko nereiškia. Pavyzdžiui, mūsų valstybėje pakanka išteklių, kad turėtume vieną ar du pasaulinio lygio universitetus, tačiau valdžia neturi drąsos atsilaikyti prieš minią, reikalaujančią vidutinių tikslų. Valstybė tarsi pakliūva į tokios mąstymo spąstus, nors reikėtų ryžtis lyderystei, pasaulinio lygio gebėjimams, globaliam konkurencingumui.

Kur čia verslo vieta? Ar jis sutvirtina valstybę? „Taip, ir tai daro dėl vienos priežasties – noro išlikti. Jei verslas nori išlikti, privalo pamiršti valstybės sienas. Jas turi pamiršti ir mokslas, švietimas, valdžia, nes reikia konkuruoti globaliame pasaulyje. Verslas ieško receptų tapti tvarus konkurencingame pasaulyje“, – dėstė A. Žabolis.

Norėdamas keisti aplinką verslas remia švietimą, kultūrą. Kaip konferencijoje priminė Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė, dar antikos laikais susiformavo demokratijai būdinga prievolė, kai pasiturintys piliečiai finansuodavo dramą, meną, muziką, literatūrą. Pasak jos, mecenavimas – didelės erudicijos pasireiškimas. Lietuva visais laikais turėjo mecenatų. Štai Antanas Henrikas Radvila buvo Ludwigo van Beethoveno draugas, didelis to laikotarpio muzikos asmenybių rėmėjas. Po nepriklausomybės atkūrimo rekonstruoti pažeistą lietuvišką tapatybę, atspindėti rezistencinio, dvasinio, kultūrinio gyvenimo ženklus, atkurti piliečių savivertę siekė šių laikų pramonininkai, verslininkai, teisininkai – mecenatai iš pašaukimo. Tarp jų – Bronislovas Lubys, Juozas Domarkas. Šiandien mecenatystės pavyzdžiai – Viktoras ir Danutė Butkai, Lidija Lubienė, Gediminas ir Raminta Kuprevičiai, Rolandas Valiūnas, A. Žabolis, Virginijus Strioga, Saulius Karosas.

Nacionalinės filharmonijos ryšį su Dr. B. Lubio labdaros ir paramos fondu ir koncernu „Achemos grupė“ R. Prusevičienė prilygino idėjų CERN’ui. Ji džiaugėsi, kad bendrakeleiviai iš verslo ir pramonės filharmoniją išmokė dirbti rinkoje, sudarė galimybę joje egzistuoti lygiavertėmis sąlygomis.

„Mecenatai mums įkvepia drąsos. Nebijome rizikuoti, kurti tokį rinkos produktą, kurio savo jėgomis nedrįstume kurti“, – sakė R. Prusevičienė.

Kaip ugdyti ateities kūrėjus

„Norint tapti naujojo šimtmečio kūrėju, svarbus geras santykis ir su savimi, ir su valstybe, tai yra su bendrapiliečiais“, – konferencijoje pabrėžė prezidentės vyriausioji patarėja Rūta Kačkutė. Jos įsitikinimu, mokyklos atvėrimas kultūrai plačiąja prasme gali padėti mums pažinti valstybę, sukurti tiek asmeninę, tiek bendruomeninę tapatybę.

R. Kačkutė siūlė susitelkti į tris konkrečius žingsnius. Pirma, iš esmės atnaujinti pedagogikos studijas ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemą.

Antra, suteikti daugiau laisvės mokytojams pasirinkti ugdymo metodus, priemones ir būdus, pasiūlant nedidelės apimties privalomą programą ir galimybę kitaip užpildyti likusią dalį. Tik taip bus ne tik diegiamos žinios, bet ir ugdoma asmeninį ir bendruomeninį tapatumą suvokianti asmenybė.

Trečia, įvairiapusiškai stiprinti ugdymą per kultūrą ir meną, nepalikti to vien neformaliam ugdymui. Jaunų žmonių meninis ugdymas padeda atskleisti toleranciją kitai nuomonei, motyvaciją siekti rezultatų, pilietiškumą.

Konferencijoje padėkos sulaukė ir pirmojo Lietuvos valstybės šimtmečio išskirtinės asmenybės, ir ateities viltys. Interneto plėtros Lietuvoje pradininkui, profesoriui, habilituotam daktarui, Lietuvos mokslų akademijos nariui Laimučiui Telksniui Vilniaus meras Remigijus Šimašius įteikė apdovanojimą „Už modernių technologijų diegimą“. „Blockchain Centre Vilnius“ direktorė Eglė Nemeikštytė „Už proveržį fintech ir blockchain„ apdovanojo ūkio ministrą V. Sinkevičių. „Lietuvos ir Lenkijos verslo santarvės apdovanojimas“ iš Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų pirmininko Jaroslavo Neverovičiaus rankų teko AB „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniam direktoriui Mantui Bartuškai. Apdovanojimą „Už rytdienos atžalyno auginimą“ bendrovės „Lietuvos žinios“ direktorius Virginijus Šmigelskas įteikė Kauno Panemunės pradinės mokyklos mokytojai Giedrei Šliumpienei. Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė R. Prusevičienė laimėjus „Kultūros kodą“ pasveikino penkiolikmetį obojininką Pijų Paškevičių.

Po konferencijos filharmonija pakvietė į koncertą „Išgirsk Lietuvą“. Jame skambėjo Lietuvos kamerinio orkestro, diriguojamo jaunosios kartos dirigentės Adrijos Čepaitės, valstybinio choro „Vilnius“ ir jaunųjų talentų atliekami Lietuvos ir pasaulio kompozitorių kūriniai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"