Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Premjera – „Manno laimė“, kartą metuose – „Maskaradas“

 
2018 09 12 18:59
„Manno laimė“. Ankstyvosios Thomo Manno novelės pirmąkart išverstos į lietuvių kalbą.
„Manno laimė“. Ankstyvosios Thomo Manno novelės pirmąkart išverstos į lietuvių kalbą. Lauros Vansevičienės nuotrauka

Vilniaus mažasis teatras ruošiasi jubiliejiniam, 30-ajam, sezonui. Keturiose teatro premjerose bus kalbama apie žmonių santykius ir jausmus. „Pasiilgusius pasaulinės klasikos kviečiame į spektaklį „Manno laimė“, mėgstančių lietuvišką klasiką laukiame premjeroje pagal Žemaitės „Marčią“. Žiemą pasitiksime su teatro legendomis spektaklyje „Aš nieko neprisimenu“, o pavasarį švęsime gyvenimą su gyva muzika spektaklyje „Festas“, kurį režisierius Aleksandras Špilevojus stato jaunimui. Lapkričio 15 dieną teatras kviečia į „Maskaradą“, sostinėje vykstantį tik kartą per metus“, – vardijo Vilniaus mažojo teatro vadovė Daiva Baltūsytė-Len.

Thomo Manno laimė

Spektaklis „Manno laimė“ sukurtas pagal vieno žymiausių XX-ojo amžiaus literatūros kūrėjų Thomo Manno ankstyvąsias noveles, kurios šiemet pirmą kartą išverstos į lietuvių kalbą (vertėjas Antanas Gailius).

Pagrindinė spektaklio tema – meilė. „Tai spektaklis apie tokią meilę, apie kokią slapčiomis svajoja kiekvienas jaunas žmogus“, – pasakojo Gulnaz Balpeisova. „G. Balpeisova gali nustebinti. Ne rebusais ir galvosūkiais, o teatrališkumu. Ji moka pasakoti istoriją: vaizdžiai, aiškiai, atvirai. Net du jos spektakliai („Paryžiuje“ ir „Freken Julija“) šiuo metu rodomi J. Vachtangovo teatre Maskvoje. Todėl drąsiai sakau, – ji gali nustebinti“, – sakė teatro meno vadovas Rimas Tuminas.

Režisierė prisipažino išgyvenusi džiaugsmą dirbdama su T. Manno tekstu – sudėtingu ir gražiu: „Man įdomu, kokia buvo XX amžiaus pradžios inteligentija, ką ji galvojo, koks buvo jos skonis, kiek jos gyvenime buvo švelnumo, tolerancijos, romantikos... Šiandien žodis romantika sunaikintas, tapęs nereikalingu, bereikšmiu. O juk ji egzistuoja!“

Vilniaus mažojo teatro žiūrovui ji rengiasi pasakoti dviejų jaunų žmonių istoriją ir tai ji darys nukeldama į XX amžiaus pradžią, europietišką miestą, kurį Mažojo teatro scenoje sukūrė scenografas Marijus Jacovskis. Elegantiškų spektaklio herojų kostiumus, atspindinčius laikmetį, sukūrė dailininkė Jurgita Jankutė. Spektaklyje girdėsime gyvai atliekamą violončelės muziką.

Eglė Gabrėnaitė ir Gediminas Girdvainis

Kasikos kūrinį pasirinko ir režisierė Gabrielė Tuminaitė. Jos premjeros „Marti“ sulauksime spalį. Skirtingų kartų Vilniaus mažojo teatro aktorių komanda kartu su G. Tuminaite ir rašytoja Paulina Pukyte pristato kiekvienam nuo mokyklos suolo žinomo kūrinio – Žemaitės „Marčios“ – sceninę versiją.

Spektaklio kūrėjai pateikia naują žvilgsnį į stereotipinėmis interpretacijomis apaugusį kūrinį ir jo personažus – Katrę, jos tėvą, Vingių Joną ir kitus. Ar tikrai šiuolaikinis, moterų emancipaciją ir lygias galimybes šlovinantis pasaulis stipriai pasikeitė nuo Žemaitės aprašytojo? Spektaklyje atsispindės kūrėjų bandymai suprasti XIX amžiaus vedybų, šeimos, meilės ir laimės sampratas ir palyginti jas su šiuolaikinėmis.

Vieną iš pagrindinių vaidmenų „Marčioje“ kurianti aktorė Eglė Gabrėnaitė prisimena: „Kai prieš keturiasdešimt metų vaidinau marčią, guosdavausi aktorei Onai Juodytei: „Onute, aš ne kaimo žmogus, nežinau, kaip kočėlais mojuoti, o kalakutą mačiau tik zoologijos sode“. „Eglute, nesijaudink, kai dėbtelėsiu į tave savo veizolais, viską tu žinosi, ką daryti“, – sakydavo ši. Tuomet vaidinau Katrę, o artėjančioje premjeroje man teks Vingienės vaidmuo“, – juokėsi Eglė ir pridūrė, kad „Marti“ šiandien gali būti labai įdomi. „Neįsivaizdavau, kad šią pjesę galima sušiuolaikinti, bet man atrodo, kad režisierė užkabino kažką labai įdomaus, ir Žemaitė bus kaip ne Žemaitė“, – pirmais repeticijų įspūdžiais dalijosi aktorė.

E. Gabrėnaitė ir G. Girdvainis pakviesti kurti vaidmenis ir dar vienoje sezono premjeroje. Vienaveiksmė Arthuro Millerio pjesė „Aš nieko neprisimenu“ atskleidžia humoristinę garsiojo dramaturgo talento pusę. Kūrinyje pagyvenusi našlė ir jos velionio vyro draugas analizuoja moters praeitį. Tai subtili ir komiška žmonių santykių ir neišsipildžiusių jausmų studija, kurios premjera numatyta 2019 metų pradžioje. Režisierius Kirilas Glušajevas, itin atidus sceniniam aktorių bendravimui, spektaklį pagal šią pjesę statys specialiai dviem Mažojo teatro aktoriams – E. Gabrėnaitei ir G. Girdvainiui. Pastarasis sausio 19 dieną minės 75 metų jubiliejų.

Jauniems žmonėms – jų kalba

Pavasarį Vilniaus mažasis teatras kvies į režisieriaus Aleksandro Špilevojaus spektaklį, numatytas jo pavadinimas – „Festas“. „Festas – tai tam tikras gyvenimas, kuris turi laiko rėmus, taisykles, susitarimus ir leidžia pabėgti nuo griežto, tvirto, kieto pasaulio ir pabūti minkštai, laisvai. Festas – tai šventinis gyvenimas“, – pasakojo A. Špilevojus.

Jis spektaklyje kalbės apie šiandienos dvidešimtmečius – kartą, užaugusią po nepriklausomybės. „Man įdomu pasikalbėti apie juos pačius: kuo jie gyvena, apie ką svajoja, ką mąsto, su kokiomis problemomis šiandien susiduria jauni žmonės, kurių pasaulėžiūrą ir savimonę formuoja laisvė. Kaip jie pasinaudoja laisvės suteiktomis privilegijomis?“, – spektaklio idėją pristatė režisierius. Aktoriai nevaidins personažų, bet reprezentuos tam tikras būsenas ir pozicijas, skambės gyvai atliekama muzika.

Teatre planuojama ir daugybė kultūrinių renginių įvairioms žiūrovų grupėms. Vienas įdomių nemokamų renginių – „Lietuvos teatro amžius“ – skirtas Lietuvos šimtmečiui. Rugsėjo 20 dieną prasidės susitikimai su režisieriais, aktoriais, kompozitoriais, scenografais ir dramaturgais, kurių indėlis į teatro meną atspindi Lietuvos teatro tapatybės unikalumą. Šio projekto sumanytoja ir vadovė – teatrologė Daiva Šabasevičienė. Renginį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Be minėtų renginių, visą sezoną teatras kvies į šiuolaikinių pjesių skaitymus, susitikimus su žiūrovais, parodas, ekskursijas vaikams ir jaunimui.

„Guosdavausi aktorei Onai Juodytei: „Onute, aš ne kaimo žmogus, nežinau, kaip kočėlais mojuoti, o kalakutą mačiau tik zoologijos sode.“

Kartą per metus – „Maskaradas“

Vilniaus mažasis savo žiūrovų lauks ne tik teatro, bet ir kitose sostinės erdvėse. Štai režisieriaus R. Tumino „Maskarado“ pūga siaus „Compensa“ koncertų salėje, talpinančioje net 1500 žiūrovų.

Jeigu Michailo Lermontovo pjesėje veikėjai gyvena saloninį, rūmų gyvenimą, tai spektaklio režisierius veikėjus išveda iš komfortiškos aplinkos. „Išviliojau juos į žiemą, ant ledo, kad jie neturėtų kur prisiglausti, kad čiuožinėtų, griuvinėtų, bėgtų, čiuožtų. M. Lermontovas buvo aistringas, ir tą jo aistrą bandžiau perteikti veiksmu. Tai buvo pagrindinis uždavinys kūrybinio proceso metu. Šis spektaklis – kaip M. Lermontovo dvikovos kulka, kuri nuo šūvio pataiko tiesiai į širdį. Kulkos skrydis į širdį trunka vos keletą sekundžių, bet spektaklyje tos sekundės išplėstos į keletą valandų, – kalbėjo R. Tuminas, prasitardamas, kad „Maskarado“ užuomazgos yra jo vaikystėje: „Maskaradas“ – tarsi vaikystės spektaklis, kuriame dalyvauja dėdės, moterys, mokytojos, mūsų pirmosios meilės, mūsų pirmieji pavydai, išdavystės, simpatijos... Pamenu, kaip žengdavau mokytojos, kurią buvau slapta įsimylėjęs, pėdomis, įmintomis sniege... Nueidavau ilgą kelią.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"