Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Laidų vedėjų kalbos gerai vertinti negalėtume

 
2017 10 06 6:00
pixabay.com nuotrauka

Kalbos inspekcija stebėjo naują sezoną pradedančias pokalbių ir patarimų laidas – LRT televizijos „Klauskite daktaro“ ir TV3 „Pasaulis pagal moteris“.

Šių laidų vedėjų kalbos gerai vertinti negalėtume vien dėl vartojamo junginio kad su bendratimi tikslui reikšti: teks kovoti su bitėmis, kad atkovoti (= kad atkovotum; norint atkovoti) dalį medaus; skirta sergantiems diabetu, kad sumažinti (= kad sumažintų; norint sumažinti) cukraus kiekį; valgyti prieš – kad burną išsivalyt (= kad burną išsivalytum); po – kad virškinimą paskatint (= kad virškinimą paskatintum).

Pasižiūrėjus kelias LRT televizijos laidas „Klauskite daktaro“ būtų galima parengti kalbos kultūros paskaitą medikams. Alvydo Unikausko kalboje daug gydytojams įprastų neteiktinų vertinių: galite iššaukti (= sukelti) serotonino sindromą; ant kiek (= kiek; kaip) tai yra svarbu; vietoj to, kad jūsų kraujas taptų skystesnis (= jūsų kraujas užuot tapęs skystesnis), tampa tirštesnis; kaip nekeista, reikės vandens (= kad ir keista, reikės vandens; nors ir keista, reikės vandens). Ypač dažnai A. Unikauskas vartoja netaisyklingus junginius su vietininku būviui, būsenai, požymiui, veiksmo būdui reikšti, kartais net toje pačioje frazėje – ne vieną: suvirškintas pagrinde (= iš esmės), na, ne visai, bet daugumoj (= daugiausia) suvirškintas maistas patenka; tam tarpe (= taip pat) šalia kitų veiksnių jis irgi atsakingas; sumoj (=iš viso) čia yra. Veiksmažodį gautis netaisyklingai vartojo abu su kolege: gavosi (= išėjo; susidarė) trigubas efektas; labai tau gerai gaunasi (= išeina; pavyksta). Rimantė Kulvinskytė painiojo prieveiksmius pastoviai ir nuolat, su neigiamaisiais veiksmažodžiais vartojo galininką, o ne kilmininką: pastoviai (= nuolat) reikia stovėti kamščiuose; (=ko) mes dar nežinome apie dviratį.

Kristinos Rimienės, vedančios TV3 laidą, kalboje buvo ne tik junginių su bendratimi, bet ir kitų netaisyklingų konstrukcijų, lietuvių kalbai nebūdinga reikšme vartojamų žodžių: vasarą savo namuose galime prasitęsti sujungus (= sujungę) du netikėtus dalykus; visai nesenai (= neseniai) išrasta; apjungia (= sujungia) šiuos du elementus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"