Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Komiksų kūrėjai – po viena palme

 
2018 01 12 15:00
Per parodos atidarymą (iš kairės): Titas Antanas Vilkaitis, Ula Šimulynaitė, Lina Itagaki, Rusnė Šimulynaitė ir Vidas Poškus. /
Per parodos atidarymą (iš kairės): Titas Antanas Vilkaitis, Ula Šimulynaitė, Lina Itagaki, Rusnė Šimulynaitė ir Vidas Poškus. / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seserys Ula ir Rusnė Šimulynaitės tęsia prieš ketverius metus pradėtą tarptautinę parodą „Baltijos iliustracija“. Jųdviejų ir kolegų komiksų kūrėjų piešiniai eksponuojami po palme, Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Akademija“.

Parodoje rodomi komiksai sukurti naudojant įvairią techniką: guašą, akvarelę, paprastą pieštuką, rapitografą, risografiją ar kompiuterinę grafiką. Kiti jau išleisti ir pasirodė knygynuose. Tarp tokių – Miglės Anušauskaitės „Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika“, pristatytas pernai, Algirdo Juliaus Greimo metais. Knygoje „Sibiro haiku“, kurią iliustravo Lina Itagaki, pasakojama vienos šeimos tremties istorija. Praėjusių metų pabaigoje pasirodė Vido Poškaus albumas „Menininko dirbtuvė: 42 istorijos“ su pasakojimais iš 42 menininkų dirbtuvių. Šis dailinininkas, dailėtyrininkas komiksais nuklojo visą galerijos sieną ir išpildė vaikystės svajonę.

„Ne vienas, turintis menininių ambicijų, kurdamas nori pakomentuoti žodžiu ar, priešingai, rašydamas iliustruoti.“

Rimčiausi – estai

Parodos „Baltijos iliustracija. Komiksai #2“ kuratorių Ulos ir Rusnės teigimu, rimčiausiai komiksai vertinami Estijoje, disciplina dėstoma Estijos dailės akademijoje. Latvijoje leidžiamas tarptautinis komiksų žurnalas „kuš!“, o Lietuvoje organizuojamas tęstinis projektas „Baltijos iliustracija“.

Viena dalyvių – Estijos dailės akademijos dėstytoja Ann Pajuväli. Vilniuje rodomos jos „Tobulai sulygiuotos tiesios linijos“. Šiuo metu menininkė ruošiasi personalinei parodai. Sako, stengiasi neapleisti meninės kūrybos, kad netaptų aprūdijusia nuobodyla.

Estas Joonas Sildre, kuris įkūrė Estijos komiksų kūrėjų bendruomenę, taip pat dėsto, rengia kūrybines dirbtuves, yra išleidęs 30 įvairių knygų ir mokyklinių vadovėlių, dvi komiksų knygas vaikams (jis – keturių vaikų tėtis). Šiemet J. Sildre ketina baigti 2013 metais pradėtą piešti grafinę novelę apie estų kompozitorių Arvo Pärtą. Jos ištraukos ir rodomos parodoje sostinėje.

Savo darbų atsiuntė latvių menininkai. Architektė Anna Vaivare pasakojo istoriją apie „Pastato gyvenimą“. Līva Kandevica studijuoja Vokietijoje. Parodoje pristatoma jos komikso „Situacijos“ ištrauka iš 2016 metais išleistos trumpų komiksų knygos, atspausdintos risografijos būdu. Dāvis Ozols neseniai baigė tapybos studijas, tačiau netapo – piešia, iliustruoja knygas, o neseniai ėmėsi ir keramikos.

Komiksas nuo akmens amžiaus

Klaipėdietė L. Itagaki Japonijoje įgijo tarptautinės ekonomikos bakalauro laipsnį, vėliau Vilniuje baigė grafikos studijas. Komiksų kūrėja dirba Klaipėdos lėlių teatre ir dėsto japonų kalbą. Jos „Sibiro haiku“ iliustracijos šiuo metu rodomos parodoje Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

V. Poškaus komiksas nepublikuotas, nupieštas praėjusiais metais. „Realizavau savo dvi slaptas svajones – iliustravau Dainiaus Dirgėlos poeziją, „Vaid | menų knygą“ ir, įėjęs į amžiaus kelio vidurį, tapau komiksų menininku. Nuo vaikystės norėjau sukurti ką nors panašaus į didelį komiksą. Čia – kaip kilimas filme „Didysis Lebovskis“, – į piešiniais išmargintą sieną galerijoje rodė V. Poškus.

Pasak jo, komiksas – demokratiškas žanras, jį piešia vaikai ir suaugusieji, profesionalai ir mėgėjai. Tai kažkas tarp literatūros ir vaizduojamojo meno. „Ne vienas, turintis menininių ambicijų, kurdamas nori pakomentuoti žodžiu ar, priešingai, rašydamas iliustruoti. O jei žvelgtume globaliai, komiksinis mąstymo būdas egzistavo nuo akmens amžiaus ar Egipto laikų“, – tikino dailėtyrininkas.

Ne panašios, o vienodos

Greta pristatoma ir jauniausia, dar nežinomų komiksų kūrėjų karta – R. Šimulynaitė, Aleksas Steponavičius, Paulius Petrauskas. „Jis – tas, kuris tuoj bus žinomas“, – pabrėžė Rusnė.

Ji su Pauliumi keliavo po Portugaliją, ten atliko praktiką, visi trys – kurso draugai. „Sesė rengė parodas, o aš studijavau ir baladojausi po Portugaliją. Kai tik sustojau, įsitraukiau į parodų kūrimą. Mūsų bendri interesai – abi esame baigusios grafinį dizainą. Susėdame, pradedame mėtyti idėjas – viena mintis veja kitą, – kalbėjo ji ir pataisė: – Ne panašios, o vienodos seserys.“

R. Šimulynaitės koliažas parodoje – piešiniai, inspiruoti ispanų filmo „Finisterrae“ (du vaiduokliai keliauja į pasaulio kraštą, kad taptų žmonėmis), jos pačios kelionių po šį kraštą, panaudota ten darytų fotografijų. Komiksas – penkių žingsnių programa, kaip iš vaikščiojančio zombio tapti gyvuoju.

U. Šimulynaitės kūrinys – „Miklūs pirštukai“ – sugėdina meno kūrinių vagis. Rašytoja pasakoja apie režisierę, choreografę, kompozitorių, dailininką ir poetą, kuriančius didžiuosius gyvenimo šedevrus. Jų nelaimei, puikieji artefaktai atsiduria internete. „Autorių teisės – visiems kūrėjams aktuali tema. Mes, dizaineriai, perkame programas, šriftus, paveiksliukus. Kiekvienas darbas daug kainuoja, nors mūsų dažnai klausia: „Kodėl?“ – paaiškino Ula, kuri taip pat yra „Privataus vaiduoklio“ knygų serijos autorė.

Namai kaip galerija

Kartu seserys sugalvojo šios parodos apipavidalinimą – katalogą ir plakatą. Jame pavaizduotas menininkas – susidėjęs rankas jis sėdi prie jūros ir po palme gurkšnoja kokteilį. Tiesa, retai kada menininko rankos būna tokios laisvos. „Taip, Naujųjų metų dieną dar važiavome ieškoti rėmų, o kitą rytą – į spaustuvę katalogo. Gerai, kad esame dviese ir viską spėjame – pakabinti plakatą, nupirkti lempų“, – juokėsi Ula.

Jų mama dirbo galerijoje, viso gyvenimo kūrybos palikimą seserys paveldėjo iš savo tėčio Šarūno Šimulyno. Jų namas iki šiol yra skulptoriaus studija ir darbų galerija. „Gyvename tarp menų – jis paliko 100 skulptūrų, porą šimtų tapybos ir grafikos kūrinių. Namai kaip galerija“, – skaičiavo jos.

Menininko ir galerininkės dukros iš tėvų išmoko po amatą. Pačios yra dirbusios sostinės galerijose, kuravo parodas. „Malonu, kad menininkų bendruomenė draugiška – nekonkuruojame tarpusavyje, vieni kitus reklamuojame, rodome savo darbus, sužinome, kas ką dirba. Tai labai gražu“, – pridūrė Rusnė.

Baltijos šalys Italijoje

Parodos kuratorės džiaugėsi galėdamos pristatyti ne tik nematytus, šiuo metu leidžiamus komiksus, bet ir tuos, kurie yra vos vieno egzemplioriaus ir kurių autoriai dar neturi leidybos planų. Į parodos atidarymą jos pakvietė leidėjų ir jiems siūlė paieškoti naujų talentų. „Kuria daug jaunų žmonių. M. Anušauskaitės komikso pristatymas vyko be knygų – į jį susirinko skaitytojai, bet komiksas jau buvo išpirktas. Ji, L. Itagaki ir Titas Antanas Vilkaitis rugsėjį dalyvavo Treviso komiksų festivalyje. Ten paroda „Komiksai iki Baltijos jūros“ buvo skirta mūsų šalims“, – vardijo U. Šimulynaitė.

„Susidarė įspūdis, kad Italijoje – uždara sistema, kaip burbulas. Ten stipri komiksų kultūra, yra daug skaitytojų, todėl viskas verčiama į italų kalbą. Atrodo, jiems smalsu išsiaiškinti, kas vyksta už Italijos ribų. Bet į konferenciją apie Baltijos šalių komiksus atėjo tik keli italai“, – pasakojo grafikas T. A. Vilkaitis, kurio komiksas „Minčių tvirtovė“ parašytas anglų kalba.

Parodoje pristatoma ir Scotto McCloudo knygos „Understanding Comics: The Invisible Art“ ištrauka. Ją į lietuvių kalbą šiuo metu verčia Gerda Jord. Komiksų teoriją aiškinančią knygą šiemet išleis MO muziejus.

Populiarėja komiksas

„Baltijos iliustracija“ – nuo 2015 metų organizuojamas parodų ciklas. Pirmoji paroda buvo skirta vaikiškų knygų iliustruotojams, į antrąją sukviesti menininkai iš Baltijos šalių – ši sulaukė didelio susidomėjimo. Pernai veikė paroda „Keliaujantis iliustracijų lagaminas. Komiksai“.

Šiemet, be menininkų, pristatoma ir garbės viešnia – kauniečių studija „Kitokia grafika“. Pastaraisiais metais komiksai sparčiai populiarėja, ir prie to prisideda šis grafikos centras. Studiją įkūrė Nerijus Smola su šeima. Čia rengiamos parodos, surinkta komiksų biblioteka, leidžiami kūriniai, vėliau jie pristatomi meninės ir alternatyvios spaudos festivaliuose. Be to, menininkai kviečiami į kūrybines dirbtuves ir rezidenciją Kaune. Šia rezidencijos programa jau susidomėjo kūrėjai iš Europos, Kolumbijos, Argentinos ir JAV.

„Kitokios grafikos“ kolektyvas sostinėje pristato risografijos spaudos technologiją. Kadangi risografijos spausdinimo procese gali dalyvauti ir eksperimentuoti menininkas, ji mėgstama tarp jų. „Kitokia grafika“ yra vieninteliai lietuviai, naudojantys risografus meninei spaudai, pasaulyje ši sena technologija dabar vėl madinga, – sakė Ula. – Spausdinimo būdas nebrangus, dažai gaminami sojų pagrindu, keliolika pagrindinių spalvų maišomos tarpusavyje. Rezultatas – kažkas tarp šilkografijos ir skaitmeninės spaudos. Vadinasi, žaidžiant galima išgauti įvairių efektų.“

Paroda „Baltijos iliustracija. Komiksai #2“ rodoma iki sausio 20 dienos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"