Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Bibliotekų reikia ne vien dėl knygų

 
2013 11 13 6:00
Lietuvoje viešųjų bibliotekų poveikis visuomenei didesnis nei kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Lietuvoje viešųjų bibliotekų poveikis visuomenei didesnis nei kitose Europos Sąjungos valstybėse. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Du trečdaliai (61 proc.) Lietuvos visuomenės mano, kad bibliotekos yra veiksmingos tenkinant jų vietos bendruomenės poreikius, o 43 proc. įsitikinę, kad viešosios bibliotekos nusipelno didesnės finansinės paramos negu dabar.

Tai atskleidė tyrimo „Vartotojų nuomonė apie informacinių ir komunikacinių technologijų naudą Lietuvos viešosiose bibliotekose“ išvados, pateiktos per tarptautinę konferenciją „Bibliotekos – socialiniams pokyčiams 2013: Baltijos regiono šalių patirtis“. Ją surengė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Konferencijoje akcentuota, kad Lietuvoje viešųjų bibliotekų poveikis visuomenei didesnis nei kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Tarkime, palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuvos bibliotekų vartotojai aktyviausiai naudojasi internetu bibliotekose, turi vienus geriausių informacinio raštingumo įgūdžių, pirmauja Europoje kaip labiausiai įsitraukę į neformalaus ugdymo veiklą bibliotekose. Štai Lietuvoje per pastaruosius metus mokymo veikloje viešosiose bibliotekose dalyvavo trys ketvirtadaliai (75 proc.) bibliotekų vartotojų (ES vidurkis - 25 proc.). Jie pirmauja kaip labiausiai besinaudojantys biblioteka, kad palaikytų kokią nors su darbo užimtumu susijusią veiklą, – apytikriai 0,1 mln. Lietuvos viešųjų bibliotekų vartotojų. Taip pat jie aktyviai naudojosi internetu, kad pasiųstų arba užpildytų savo mokesčių deklaracijas, gautų informaciją iš valdžios institucijų oficialių svetainių.

Dera pabrėžti, kad Lietuvoje valstybės metinės išlaidos bibliotekoms vienam gyventojui sudaro 8,5 euro (29,2 lito), o tai yra gerokai mažiau negu daugumoje kitų ES šalių. Sakysime, Slovakijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje valstybės išlaidos bibliotekoms vienam gyventojui sudaro nuo 11 iki 30 eurų (nuo 37,9 iki 103,6 lito).

Aptariant šiuolaikinio bibliotekininko profesiją pagal lyderystę išskirta, kad stipriausi bibliotekų darbuotojų gebėjimai yra susiję su duomenų, informacijos ir žinių kokybišku valdymu ir operatyviu šio proceso rezultatų pateikimu bibliotekų paslaugų vartotojams – skaitytojams. Pastaruoju metu itin svarbios tapo vadinamosios skaitmeninės kompetencijos, kuriomis disponuodami bibliotekų darbuotojai padeda informacijos vartotojams įveikti skaitmeninę atskirtį.

Per konferenciją paskelbtose išvadose teigiama, kad viešosios bibliotekos teikia ne tik tradicines paslaugas, bet ir aktyviai užsiima gyventojų mokymu, teikia kitas paslaugas ir taip padeda visuomenei įsitraukti į skaitmeninį ir socialinį gyvenimą. Šiandien net 96 proc. Lietuvos viešųjų bibliotekų siūlo prieigą prie nemokamo interneto. Viešosios bibliotekos prisideda siekiant ir regionų plėtros tikslų, pavyzdžiui, moko ir skatina naudotis e. valdžia, e. sveikata, rūpinasi vaikų užimtumu, saugo savo krašto kultūros paveldą, steigia skaitmeninės kompetencijos centrus.

Tyrimas parodė labai konkrečius viešųjų bibliotekų poveikio visuomenei rezultatus, tarkim, praėjusiais metais: net 145 tūkst. bibliotekų vartotojų pagerino savo išsilavinimą; 105 tūkst. bibliotekų vartotojų pagerino savo darbo, užimtumo arba verslo galimybes; 75 tūkst. bibliotekų vartotojų buvo suteikta prieiga prie informacinių išteklių, kurių reikia darbui rasti; 60 tūkst. bibliotekų vartotojų pavyko padidinti savo pajamas; 55 tūkst. bibliotekų vartotojų gavo prieigą prie valdžios institucijų teikiamų informacijos paslaugų; 12 tūkst. bibliotekų vartotojų naudodamiesi bibliotekų kompiuteriais pateikė prašymus priimti į darbą, o apie 4 tūkst. jų tokiu būdu darbą gavo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"