Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Aklas pasimatymas su paveikslais

 
2018 03 13 16:00
Parodos rengėjai norėtų įkurti taktilinių kūrinių galeriją neregiams. Iš kairės: skulptorius Jonas Aničas, kompozitorė Agnė Matulevičiūtė, neįgaliųjų „Naujojo teatro“ aktorė Irma Jokštytė ir kompozitorius Matas Drukteinis / 
Parodos rengėjai norėtų įkurti taktilinių kūrinių galeriją neregiams. Iš kairės: skulptorius Jonas Aničas, kompozitorė Agnė Matulevičiūtė, neįgaliųjų „Naujojo teatro“ aktorė Irma Jokštytė ir kompozitorius Matas Drukteinis /  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nacionalinės dailės galerijos (NDG) paveikslus nuo šiol galima paliesti rankomis. Kompozitoriai Agnė Matulevičiūtė ir Matas Drukteinis kartu su galerijos kuratore Egle Nedzinskaite surengė taktilinę parodą „Blind date“ („Aklas pasimatymas“) regėjimo negalią turintiems žmonėms. Liečiamas reprodukcijas – reljefinius paveikslus – sukūrė skulptoriai Jonas Aničas ir Mantas Janušonis.

Vizualaus meno atstovai pirmąkart kūrė neregiams. Jiems talkino projekto konsultantai – poetas Alvydas Valenta ir neįgaliųjų „Naujajame teatre“ vaidinanti aktorė Irma Jokštytė. Ši stebėjosi: „Kaip žmonės, žiūrėdami į paveikslą, nusprendžia, kad jame vaizduojamas šokantis žmogus? Juk drobė – plokštuma. Kai buvo įgyvendinamas šis projektas, daug mokiausi.“

Projektas buvo rengiamas taip, kad nepaviršutiniškai atitiktų aklųjų poreikius, kad juos būtų galima supažindinti su ryškia XX-XXI amžiaus daile, praplėsti meninę kompetenciją.

Įkvėpė A. Puškinas

Rengti taktilinę paveikslų parodą kompozitoriai sumanė, kai A. Matulevičiūtė apsilankė Valstybiniame Aleksandro Puškino vaizduojamojo meno muziejuje Maskvoje. Ten ji pamatė neregiams skirtą reprodukciją. Pamanė, jog tokį projektą būtų įdomu įgyvendinti ir Lietuvoje.

„Tyrinėdami sociokultūrinę aplinką supratome, kad trūksta neregiams ir silpnaregiams skirtų meninių projektų, kurie plėstų vizualaus meno suvokimą, – pristatydamas parodą kalbėjo M. Drukteinis. – Atsimenu, kaip susitikome su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) atstove Lina Puodžiūniene. Ji neslėpė, jog žmonės, turintys regėjimo negalią, yra izoliuoti nuo kultūrinės veiklos. Todėl šis projektas buvo rengiamas taip, kad nepaviršutiniškai atitiktų aklųjų poreikius, kad juos būtų galima supažindinti su ryškia XX-XXI amžiaus daile, mūsų paveldu, praplėsti meninę kompetenciją.“

Paroda „Blind date“ įtraukta į XX-XXI amžiaus kolekciją, kuri sukaupta ir nuolat rodoma šioje galerijoje. „Buvo iššūkis atrinkti paveikslus, kurie išplėstų žinias apie lietuvių dailę ir jos įvairovę. Suformulavome temas: gamtos, miesto peizažų, nes erdvė ir architektūra suprantami akliesiems, portreto, kuris atskleistų veido bruožus, mimikas, kūno judesius. „Užkabinome“ ir modernaus meno kūrinių, nors juos apibūdinti ar paaiškinti sunkiau“, – kalbėjo kita parodos kuratorė A. Matulevičiūtė.

Akliesiems ir užrištomis akimis

Prieš porą metų, LASS minint 90 metų jubiliejų, toje pačioje galerijoje buvo surengta pirmoji skulptūrų taktilinė paroda. Tuomet režisierė Karolina Žernytė su aktoriais vedžiojo lankytojus po galerijos sales užrištomis akimis. Kūrinius teatralai atvaizdavo pasitelkdami drobėse nutapytus objektus, siužetus, asociatyvius kvapus ir garsus.

K. Žernytės sensorinė ekskursija „Pojūčių paveikslai“ sudomino ne tik akluosius, bet ir matančius žmones. Taip pat – „Blind date“. „Nedažnai galima „sutikti“ paveikslą ir paliesti jį“, – sakė M. Drukteinis. Parodos lankytojai galės išvysti ir Arūno Žebriūno filmą „Gražuolė“ (1969) – tai pirma juosta su garsiniu vaizdavimu, pritaikytu žmonėms, turintiems regos negalią.

Dar anksčiau NDG parengė ir išleido taktilinius atvirukus. Juose atspausti kai kurie galerijoje esantys paveikslai ir brailio raštu aprašyti kitoje atviruko pusėje. Šioje parodoje prie kiekvieno taktilinio kūrinio yra ausinės. Kūrinių aprašus įgarsinti parengė menotyrininkė Diana Raudonienė – papasakojo apie tapytojus, jų parinktus siužetus, spalvas, svarbiausias detales. „Tai – kaip instrukcija, svarbi taktilinio kūrinio dalis, nes 50 proc. suvokimo lemia girdima informacija“, – paaiškino kompozitorė A. Matulevičiūtė.

Šiaušiasi plaukai

Skulptorius J. Aničas kūrė paveikslų reprodukcijas, specialiai skirtas liesti. Užduotis nelengva – patirti paveikslą jo nematant. „Pirmąkart lipdėme kūrinį, stengėmės jį pritaikyti neregiams. Pasirinkome klasikinio reljefo techniką. Vykome į Italiją pasižiūrėti, kaip tokias reprodukcijas gamina italai, vieni taktilinio meno pradininkų. Iš pirmo kūrinio eliminavome visus potėpius, bet tada reprodukcija nebeatitiko paties paveikslo“, – apie kūrybinius ieškojimus pasakojo J. Aničas.

LASS konsultantė I. Jokštytė tikino iš šio projekto išmokusi daug pamokų. „Atėjau čia suvokti, kaip piešiama. Kaip žiūrovas supranta, kad paveikslo plokštumoje vaizduojamas pakilęs vėjas? Apie jį sužinau, kai sužvarbsta oda, šiaušiasi ir taršosi plaukai. Kaip tai pavaizduoti popieriuje, man buvo didelis atradimas. Dabar aiškiau, kodėl pirmame plane daiktai vaizduojami didesni, kaip dirba žmogaus akis ir kokį didelį darbą ji atlieka“, – mąstė aktorė, dirbanti teatre, kurį įkūrė regėjimo negalią turinti aktorė, režisierė Laima Svetlana Zemleckienė. Trupės nariai nuolat kviečia vaidybos, režisūros, scenos judesio, vokalo, teatro istorijos dėstytojus vesti specialybės kursus. Kol kas kitaip aklieji neturi galimybės įgyti profesionalaus teatro meno išsilavinimo.

Mažins atskirtį

Parodos kuratoriai siekė atkreipti visuomenės dėmesį, kad kultūros įstaigos yra nepritaikytos regėjimo ar kitą negalią turintiems lankytojams. „Mūsų uždavinys – padėti šiems žmonėms patogiai jaustis visuomenėje. Taktilinių reprodukcijų kolekciją tikimės išplėsti, įtraukti grafikos, fotografijos, šiandien dirbančių menininkų darbų. Svarstome galimybę kurti jų galeriją, muziejų ar padalinį, skirtą neregiams“, – dėstė M. Drukteinis.

NDG vadovė Lolita Jablonskienė sakė taip pat siekianti, kad galerija pritrauktų visus, įvairią auditoriją. „Esame dirbę su klausos negalią turinčiais asmenimis, taip pat patiriančiais socialinę atskirtį. Plėsdami tokią veiklą pasieksime, kai nebus atskirties tarp parodų, skirtų specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, ir visų kitų ekspozicijų“, – įsitikinusi ji.

Louisas Braille'is išrado aklųjų raštą 1929 metais, kad neregiai visame pasaulyje galėtų gauti išsilavinimą. „Netekti informacijos, kurią teikia akys, – didelis praradimas. Bet lietuvių kalbos ir matematikos neregius mokome taip pat, kaip kitus moksleivius. Čia sunkumų nebekyla. Todėl galime plėstis ir ieškoti atradimų – naujovių mokantis meno dalykų“, – aiškino I. Jokštytė.

Taktilinė paroda „Blind date“ veiks iki balandžio 8 dienos. Paskui persikels į Klaipėdos Prano Domšaičio galeriją, dar vėliau – į kitus didžiuosius Lietuvos miestus. Greta taktilinių reprodukcijų su garso įrašais visuomet bus eksponuojami ir originalūs Vytauto Kairiūkščio, Mstislavo Dobužinskio, Vinco Kisarausko, Arvydo Šaltenio, Henriko Natalevičiaus ir kitų dailininkų kūriniai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"