Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA IR ŽMONĖS

„Pelėdų kalnas“: emigruoti, trauktis ar prisitaikyti

 
2017 08 26 14:00
Kino režisierius Audrius Juzėnas teigė ieškojęs universalaus rakto, todėl kai ką kurdamas juostą interpretavo pagal savo vaikystę ir savo tėvų jaunystę. Romo Jurgaičio nuotrauka
Kino režisierius Audrius Juzėnas teigė ieškojęs universalaus rakto, todėl kai ką kurdamas juostą interpretavo pagal savo vaikystę ir savo tėvų jaunystę. Romo Jurgaičio nuotrauka

„Tokio filmo Lietuvoje dar nebuvo. Aš tikrai žinau, ką sakau, – tvirtino Audrius Juzėnas, šiuo metu montuojamos istorinės ilgametražės dramos „Pelėdų kalnas“ režisierius. – Jei manęs paklaustumėte, į ką filmas panašus, sakyčiau, kad Lietuvoje analogų nėra.“

„Vilniaus geto“, „Ekskursantės“ kūrėjo A. Juzėno naujoji juosta „Pelėdų kalnas“ žiūrovus nukels į pokarį, tarpsnį nuo 1948-ųjų iki Stalino mirties 1953-iųjų kovą. Filmas kino teatruose pasirodys 2018 metų vasario 16 dieną, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.

Vieniems pokaris baigėsi anksčiau, kitiems vėliau, kai iš Sibiro pradėjo grįžti tremtiniai. Pasipriešinimas okupacinei valdžiai, anot režisieriaus, vyko ne tik kaimiškose vietovėse, miškuose, bet ir mieste. „Pelėdų kalnas“ pasakoja apie Kauno inteligentų vaikus, jaunąją kartą, kuri mokslus pradėjo nepriklausomos Lietuvos mokyklose, pergyveno karo chaosą, o jam pasibaigus turėjo spręsti pasirinkimo dilemą, kuo ir kaip būti: emigruoti, trauktis į mišką ar prisitaikyti?

„Keliama ta pati egzistencinė problematika, kuri būdinga ir šių dienų jaunam žmogui“, – „Lietuvos žinių“ žurnalistui teigė Audrius Juzėnas.

Lyg Remarque‘o draugai

Filme dėmesys sutelktas į kelis draugus. Jų šeimų ir meilės istorijos tampa centrine pasakojimo dalimi. Pasak pašnekovo, tam tikru atžvilgiu rašytojo Ericho Marios Remarque‘o „Trijų draugų“ formulė tinka ir naujajam filmui.

Pagrindinis veikėjas – studentas Tadas (akt. Aidas Jurgaitis). „Jis nei prisitaikęs, nei neprisitaikęs, toks tipiškas lietuvis“, – nusišypsojęs sakė A. Juzėnas. Tado šeimos išgyvenimo istoriją papildo kiti veikėjai. Dalis draugų renkasi ginklą, kita dalis – Sibirą, trečia mėgina prisitaikyti prie sovietinės realybės – prekiauja, spekuliuoja, kolaboruoja.

„Tad filmas apie mano tėvų kartą, kaip jie gyveno, ką matė, kaip jautėsi. Kartu jis ir labai šiuolaikiškas, nes tomis pačiomis problemomis gyvename ir mes“, – apibendrino „Pelėdų kalno“ kūrėjas.

A. Juzėno filmai „Vilniaus getas“, „Ekskursantė“, „Pelėdų kalnas“ – triptikas, kurį saisto tragiški Lietuvos istorijos įvykiai, tas pats karo ir pokario dešimtmetis, žmogaus apsisprendimo drama, išdavystė ir idealai, meilė ir neapykanta.

Prano maksimumas

Filmo scenarijų parašė eseistas, radijo žurnalistas Pranas Morkus, su A. Juzėnu bendradarbiaujantis jau antrą kartą. P. Morkus sukūrė ir „Ekskursantės“ pasakojimą.

„Didele dalimi „Pelėdų kalnas“ – autobiografinis scenarijus. Dauguma personažų neišgalvoti, jie turi konkrečius vardus ir pavardes, net kilmės dokumentus. Tai P. Morkaus pažįstami, draugai, priešai, mylimi ir nemylimi žmonės, – teigė A. Juzėnas. – Kaip suprantu, ieškodamas siužetinės linijos, iš savo biografinių aruodų Pranas paėmė maksimumą.

Audriaus Juzėno filmai „Vilniaus getas“, „Ekskursantė“, „Pelėdų kalnas“ – triptikas, kurį saisto tragiški Lietuvos istorijos įvykiai, karo ir pokario dešimtmetis, žmogaus apsisprendimo drama.

Suprantama, jei filmą režisuotų jis, ko gero, stengtųsi daugelį personažų atkurti, siektų autentikos. Mano užduotis buvo sukurti filmą šiuolaikiniam žiūrovui, jaunimui. Ieškojau universalaus rakto, todėl dariau pakeitimus, daug ką interpretavau pagal savo vaikystę ir savo tėvų jaunystę.“

Tandemas rieda sėkmingai

Pelėdų kalnas – unikali Žaliakalnio rajono vieta, nuo kurios atsiveria nuostabus miestovaizdis. Tarpukariu toje vietoje buvo atidaryta Kauno meno mokykla, kitu pavadinimu ji veikia iki šiol. Pasak A. Juzėno, daugelis P. Morkaus aplinkos žmonių joje mokėsi pokario metais, vėliau nuėjo į scenografiją, kiną, muziką, kitus menus.

„Pranas man tiesiog pasakodavo jų, herojų, gyvenimus. Viską stengiausi įsiminti, bet į tą pačią upę po tiek laiko neįbrisi. Todėl reikia sprendimų, kurie atitinka šiuolaikinio žmogaus ritmą, greitį, sąmonės suvokimą“, – tikino režisierius.

A. Juzėno ir P. Morkaus tandemas rieda sėkmingai. „Drauge dirbti nepaprastai įdomu. Pranas labai intelektualus, be to, neprieštarauja improvizacijai, neatmeta mano sprendimų, siūlymų“, – tikino pašnekovas.

Galbūt personažas Tadas – P. Morkaus alter ego? „Galbūt, bet Pranas to niekada neatskleis. Nes tas Tadas turi visokių meilės istorijų. O jas, žinote, mes išsakome tik kunigui per paskutinį patepimą. Tad kaip buvo iš tikro, negaliu atsakyti“, – prisiekė A. Juzėnas.

Kauno gatvės dar gyvena pokariu

Senosios Kauno gatvelės, kuriose filmuota, pasak A. Juzėno, išlikusios labai autentiškos. „Nieko nereikėjo keisti, tik nurinkome kelio ženklus. „Euroremontų“ dar nėra, miesto architektūra išsaugota, išskyrus, žinoma, plastiko langus. Nufilmavome daug objektų, kurie tarsi „gyvena“ pokariu“, – sakė režisierius.

Dalis filmo veiksmo buvo permesta į Lietuvos zoologijos sodą, ten nufilmuotos keturios scenos. Kūrėjai net pasinaudojo pokariniu žvėrių sąrašu, kad nenusižengtų tiesai.

„Man atrodo, filmas bus ypač vizualus. Dailininkas Raimondas Dičius, turint omenyje mūsų finansines galimybes, darė stebuklus“, – teigė A. Juzėnas.

Žygis į laisvąjį pasaulį

Filmo pasakojimo geografija gana plati, neapsiribojama tik Kaunu. Jaunieji personažai per Kaliningrado sritį keliauja į laisvąjį pasaulį. Jų tikslas buvo surinkti dokumentinius sovietų nusikaltimų įrodymus ir nunešti juos į Miuncheną. Drauge perduoti partizaninio pasipriešinimo judėjimo siekius.

„Toks žygis iš tiesų buvo, tai pagrindinė filmo linija. Lietuvių slapta nugabenti dokumentai vėliau pateko į Centrinę žvalgybos valdybą ir buvo perduoti JAV Kongresui“, – pasakojo A. Juzėnas. Šiais dokumentais ilgus šaltojo karo metus buvo grindžiama JAV politika, nepripažinusi Baltijos šalių okupacijos.

Kinas kine

„Pelėdų kalne“ garsios ano meto politinės figūros neveiks, tačiau jų buvimą kūrėjai perteiks kitaip, „kino kine“ principu. Toks buvo scenaristo P. Morkaus sumanymas. Filmo personažai dažnai lankosi kino teatre, tuo metu ekrane rodoma oficiali sovietų propagandinė dokumentika.

„Archyve suradome neprilygstamų kadrų. Tad informacinis laukas filme atsiskleidžia: yra Justas Paleckis, Antanas Sniečkus, atidengiamas Lenino paminklas. O finale – į Stalino mirties minėjimą prie Vilniaus geležinkelio stoties susirinkusi minia“, – vardijo A. Juzėnas.

Ar abiem kūrėjams – režisieriui ir scenaristui – pavyko išlaviruoti, parodyti ir pagerbti jaunąją pokario kartą, drauge nepaverčiant filmo „urapatriotiniu“?

„Pusiausvyra tikrai išlaikyta, – atsakė A. Juzėnas. – Ir lietuvių pusėje yra išdavystė, nuodėmė, ir rusų pusėje – tas pats. Tačiau šiems panegirikos tikrai išvengta. Partizanų linija baigiasi išdavyste. Iš esmės pasinaudojome rezistento Juozo Lukšos-Daumanto istorija. Vieno pagrindinio personažo – partizano Kovo – linijai paimtas J. Lukšos-Daumanto istorijos finalas. Tik jį sukūrėme labiau intriguojamą.“

Pasak A. Juzėno, P. Morkaus sumanymu, filmas pasiųs kelias žinutes vokiečiams ir rusams. „Vokiškoji linija“ primins Rytprūsių likimą ir dabartinio Kaliningrado problemą. Taip pat filme bus gausu rusų personažų – karininkai, jų žmonos, „emgėbistai“.

Prityrę ir debiutantai

Lietuvos rusų dramos teatre „Pelėdų kalno“ režisierius rado fantastiškų žvaigždžių, kinematografiškų veidų: Valentiną Krulikovskį, Valentiną Novopolskį, Aleksandrą Špilevojų, Telmaną Ragimovą, kine debiutuojančią Aleksandrą Metalnikovą. „Ji – superžvaigždė, galėtų pirmu traukiniu važiuoti į Maskvą ir ten filmuotis geriausiuose filmuose“, – pridūrė juostos kūrėjas.

A. Juzėnas labai džiaugėsi, kad jam teko dirbti su nepaprastai gabiais jaunosios kartos aktoriais, Eglės Gabrėnaitės, Jono Vaitkaus, Oskaro Koršunovo auklėtiniais. Visi jie – kino debiutantai.

„Manau, mums pavyko surinkti naujos epochos „Niekas nenorėjo mirti“ žvaigždyną. Juk Donatas Banionis, Regimantas Adomaitis, Juozas Budraitis tame filme debiutavo. Ir tas debiutas virto tikru sprogimu. Tad turime tokio pat lygio jaunąją aktorių grupelę, kuri ateina į lietuvių kiną“, – tikino „Pelėdų kalno“ autorius.

Pagrindinį merginos Ritos vaidmenį sukūrė 23 metų Paulina Taujanskaitė. Filme vaidina ir aktorė Anastasija Marčenkaitė, kino žiūrovams gerai pažįstama A. Juzėno „ekskursantė“.

„Pelėdų kalne“ taip pat išvysime daug gerai žinomų aktorių, kurie kine – ne naujokai: Aleksą Kazanavičių, Darių Meškauską, Aldoną Bendoriūtę, Moniką Bičiūnaitę, Dainių Svoboną.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA IR ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"