Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Žurnalų plėšymo metas

 
2018 01 08 11:36

Šis tekstas ir vėl apie naujus apribojimus, susijusius su alkoholio platinimu, bei jų pasekmes. Tema išties neišsemiama, nes turi daugybę prieštaringų aspektų. Šiandien pakalbėkime apie lapų su alkoholio reklama iš užsienio spaudos leidinių plėšimą.

Minėtas reiškinys yra tiesiogiai susijęs su alkoholio reklamos draudimu. Nuo naujų metų kai kurie užsienio leidiniai pasiekė prenumeratorius Lietuvoje su išplėštais ar užklijuotais lapais. Tokiu būdu leidinių platintojai vykdo prievolę užtikrinti, kad į Lietuvos rinką nepatektų spauda, kurioje yra alkoholio reklama.

Kartais atrodo, jog valdžią pas mus nesuprantamu fantastiniu būdu užvaldė kiaulės iš Georgo Orwello „Gyvulių ūkio“. Skirtumas tik tas, kad pas Orwellą kiaulės buvo gudrios.

Galima sakyti, jog platintojai pasirinko dar „švelnųjį“ būdą. Leidiniai į rinką patenką, bet, kaip ir paminėta, šiek tiek apdraskyti, nes kitose valstybėse galioja kur kas liberalesni įstatymai, susiję su alkoholio reklama.

Žinoma, niekas nėra apsaugotas nuo kvailų įstatymų (tuo pat metu nepamirškime, kad šiuos įstatymus priiminėja valdžia, kurią patys išrinkome). Leidinių platintojai bando kai išmano išsisukti iš absurdiškos situacijos, į kurią buvo įstumti, tad kabinti visų šunų ant jų tikrai neverta.

Tačiau, žiūrint į situaciją plačiau, nereikia pamiršti, jog kitoje svarstyklių pusėje yra vartotojų teisės. Viena iš jų, kalbant liaudiškai, gauti pilną ir nesugadintą produktą, kuris buvo apmokėtas. Tuo atveju, kai iš leidinio išplėšiamas lapas – vartotojas netenka ne tik „kenksmingos“ alkoholio reklamos, bet ir informacijos, esančios kitoje lapo pusėje. Tad, iš tikrųjų, labai laukiu teismo procesų dėl leidinių puslapių plėšymo precedentų.

Išplėšti ar užklijuoti puslapiai taip pat verčia prisiminti apie tokį reiškinį, kaip cenzūra. Pagal „Žurnalistikos enciklopedijos“ apibrėžimą tai yra „spaudos, radijo ir televizijos laidų, kino filmų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių kontrolė, draudžianti platinti kurias nors žinias, idėjas, teorijas“. Taip pat galima priminti, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia masinės informacijos cenzūrą. Žinoma, ko gero alkoholio reklamos negalima būtų priskirti „masinės informacijos“ kategorijai, tačiau pats cenzūros atspindys užklijuotuose ar išplėštuose lapuose simboliškai jaučiamas. Visa tai atrodo labai prastai.

Reaguodami į absurdiškus sprendimus Lietuvos gyventojai kelia internetiniuose socialiniuose tinkluose natūralius klausimus – ar dabar bus plėšiami puslapiai iš Biblijos? Vienas iš plačiai žinomų Šventojo rašto epizodų yra scena, kur Kristus paverčia vandenį vynu. Vynas šioje knygoje pateikiamas ir kaip „Kristaus kraujo“ analogija. Vienu žodžiu – akivaizdus „teigiamas vaizdavimas“ ir „vartojimo skatinimas“.

Kalbant apie kitus kultūros ir literatūros kūrinius – irgi galima išprotėti, bandant iš jų visų išbraukti, ištrinti, panaikinti svaigalų vartojimo ženklus. Atskleisiu valdantiesiems baisią ir labai nemalonę paslaptį – alkoholio vartojimas per amžius tapo europinės kultūros dalimi. Nesiimu vertinti, ar tai yra gerai, ar blogai, nes toks vertinimas neturi prasmės. Tai yra tiesiog faktas, kuris atspindėtas daugumoje tekstų. Bandyti visą tai sudoroti ir apriboti – donkichotiškas žygis prieš vėjo malūnus.

Dar vienas dalykas, apie kurį pamiršo valdantieji – tai internetas ir jo suteikiamos galimybės. Dauguma prestižinių, Vakaruose leidžiamų žurnalų, kurie ir tapo lietuviško įstatyminio absurdizmo aukomis, siūlo kartu su popieriniu leidinio variantu įsigyti ir elektroninę jo versiją, iš kurios lapų neišplėši. Žinoma, popieriaus mėgėjai, turintys tradiciją vartyti spaudos dažais kvepiantį leidinį prie kavos puodelio gali tik sunkiai atsidūsti, tačiau politinio absurdo teatre kai ką tenka aukoti. Nenusiminkim, nes informacinės technologijos mus išlaisvins.

Žinoma, tradiciškai negaliu susilaikyti nuo replikos ir dėl paties „kontrolės ir apribojimų“ principo taikymo. Šių reiškinių piktnaudžiavimu pasižymi autoritariniai režimai, su kuriais Lietuvai nėra pakeliui (mes dėl to lyg tai apsisprendėme prieš ketvirtį amžiaus). Tačiau aktualus lietuviškas politinis diskursas verčia vis dažniau prisiminti literatūrinius kūrinius, atspindinčius autoritarinio valdymo esmę. Pavyzdžiui, kartais (ir ne tik dėl aptariamų apribojimų) atrodo, jog valdžią pas mus nesuprantamu fantastiniu būdu užvaldė kiaulės iš Georgo Orwello „Gyvulių ūkio“. Skirtumas tik tas, kad pas Orwellą kiaulės buvo gudrios.

Viktoras Denisenko – politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, analitinio centro „EAST-Center“ (Varšuva) ekspertas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"