Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Rusija naikina atmintį apie GULAGą

 
2018 06 11 9:07

Istorinė tiesa nėra vien apie tai, kas ir kaip vyko praeityje. Jokia paslaptis, jog ginčai dėl istorijos įvykių sėkmingai naudojami propagandinėms manipuliacijoms. Atsižvelgiant į tai, galbūt ir nieko keisto nėra naujienoje, jog, kaip pasirodo, Rusija jau ketverius metus sėkmingai naikina informaciją apie Stalino represijų aukas, pasmerkdama šiuos itin skausmingus savo istorijos puslapius užmarščiai.

Apie visą tai tapo žinoma beveik atsitiktinai. Kaip tapo žinoma, atitinkamas tarnybinis įsakymas pasirodė dar 2014 metų vasario 12 dieną. Pagal jį, „nuteistųjų apskaitos kortelės“ turi būti saugomos tol, kol nuteistiesiems nesueina 80 metų. Šis, atrodytų – nekaltas, įsakymas stipriai smogė atminties apie GULAGą išsaugojimui. Pažymima, kad pagal sovietmečiu galiojusią praktiką asmeninė nuteistojo byla buvo naikinama, jeigu jis išeidavo į laisvę. Viskas, kas likdavo – vadinamoji apskaitos kortelė, kur nurodomi nuteistojo vardas, pavardė ir tėvavardis, gimimo data ir vieta, nuteistojo judėjimo tarp skirtingų lagerių ir lagerių punktų istorija bei data, kai jis išėjo į laisvę. Būtent šios kortelės jau ne pirmus metus ir yra naikinamos Rusijoje, arba, kitaip sakant, naikinami paskutiniai oficialūs dokumentai apie žmones, praėjusius per sovietinę bausmės atlikimo įstaigų sistemą. Neatsitiktinai triukšmą dėl šios praktikos pakėlė būtent GULAGo istorijos muziejaus direktorius.

Pačioje Rusijoje visą tai bandoma vaizduoti kaip tam tikrą nesusipratimą. Kalbama, jog sprendimas dėl kortelių naikinimo yra techninis, kad saugomos jos užima nemažai vietos, o ir taip yra prastos būklės. Tačiau nesunku įžvelgti ir gilesnes šios istorijos prasmes.

GULAGo istorija yra kaip kaulas skersai gerklės moderniajai Kremliaus propagandai. Vienas iš šios propagandos uždavinių – sukurti išblizgintą sovietmečio istoriją, kuri atrodytų kaip herojinis pasakojimas apie iššūkius ir lemtingas pergales. Nemažas dėmesys šio mito struktūroje natūraliai tenka Josifo Stalino figūrai, kuris faktiškai valdė sovietinę imperiją apie tris dešimtmečius. Su jo vardu herojinėje moderniosios Rusijos propagandos istorijoje siejamas industrinis pakilimas (kaip ir Petro I laikais Rusija mažino atsilikimą nuo Vakarų) ir, žinoma, pergalė Didžiajame Tėvynės kare, kuris išlieka pagrindiniu Rusijos visuomenės istorinės atminties įvykiu.

GULAGo fenomenas neleidžia Kremliaus propagandai iki galo sudėlioti šventiško sovietmečio paveikslėlio bei, kas moderniajai Rusijos propagandai itin skaudu, leidžia lyginti Staliną su Hitleriu.

Tačiau visą šventinį Stalino žygdarbių paveiksliuką stipriai gadina masinių represijų istorija, kuri atspindi totalitarinę sovietinės imperijos dvasią. Kalba eina apie milijonus represuotų žmonių, kaustančią baimės atmosferą bei, faktiškai, didžiulį nusikaltimą prieš savo valstybės piliečius. Būtent GULAGo fenomenas neleidžia Kremliaus propagandai iki galo sudėlioti šventiško sovietmečio paveikslėlio bei, kas moderniajai Rusijos propagandai itin skaudu, leidžia lyginti Staliną su Hitleriu, o GULAGo sistemą su nacių Vokietijos koncentracinių stovyklų sistema.

Kremliaus propaganda daug svaičioja apie „istorijos perrašymą“, kaltina tuo visus aplinkui, tačiau pirmiausiai pati aktyviai įgyvendina tokią strategiją. Informacijos apie represuotus asmenis naikinimas yra šios strategijos dalis. Tai padeda naikinti atmintį apie baisų nusikaltimą, kurį sankcionavo ir vykdė šiandien Rusijoje liaupsinama sovietinė politinė sistema.

Įvairios apklausos rodo, kad žinios apie represijas ir atmintis apie GULAGą masinėje Rusijos visuomenės sąmonėje ir taip yra silpna. Šias žinias užgožia tas pat mitas apie „didžiąją Pergalę“ ir kiti ideologijos nuglūdinti dalykai. Tokioje situacijoje vienintelis pavojus, kuris išlieka propagandiniams naratyvams, yra archyviniai duomenys.

Propaganda ir taip bandė kovoti su pasakojimais apie sovietinių lagerių istoriją. Stalino ir jo komandos sukurta represinė sistema buvo pateisinama skirtingais būdais. Teigta, jog tikrieji represijų mastai buvo mažesni, nei kalbama šiandien, kad tai buvo „istorinė būtinybė“ ar net tai, kad persekiojimai buvo teisingi. Yra romantizuojama NKVD (KGB pirmtakas) slaptoji tarnyba, atsakinga už represijų vykdymą ir pan.

Archyvinės informacijos apie GULAGo kalinius naikinimas duoda moderniajai Kremliaus propagandai į ranką dar vieną kozirį. Po kurio laiko ji galės teigti, jog masinės represijos Sovietų Sąjungoje „yra priešų parsimanymas“, kad nėra objektyvių priežasčių teigti, jog tokia represinė sistema iš viso egzistavo, kad visą tai išgalvojo Vakarai, kad galėtų kaltinti ir žeminti Rusiją ir t.t.

Visa tai yra aiškios, Maskvos realizuojamos ideologinės strategijos požymis. Belieka spėlioti, ar tik sutapimas, jog minėtas įsakymas pasirodė tuo metu, kai Rusija buvo nusitaikiusi į Krymo užgrobimą bei kitų nešvarių darbų įgyvendinimą.

Kita vertus, teigiama, jog tie, kas užmiršta istoriją yra pasmerkti ją kartoti. Nuo to paties Krymo užgrobimo momento spaudimas vadinamajai nesisteminei opozicijai ir mastantiems kitaip, nei liepia Kremliaus bokštai, tik stiprėjo. Rusijoje laipsniškai didėja politinių kalinių skaičius. Visą tai leidžia kalbėti apie naują represinę sistemą, kuri, žinoma, kol kas yra žymiai švelnesnė nei Stalino sukurta, ar egzistuojantys modernūs analogai (pavyzdžiui, Šiaurės Korėjoje), bet, kaip sakoma, dar ne vakaras. Atminties apie GULAGą naikinimas turėtų būti vertinama kaip bauginanti tendencija, kuri yra pražūtinga pirmiausiai patiems Rusijos gyventojams.

Viktoras Denisenko yra politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"