Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Nuo kaltinimų Lietuvos prokurorams iki „Yandex. Taxi“

 
2018 08 08 12:06

Paskutinė birželio savaitė pasižymėjo net keliais įvykiais, susijusiais su įtampa Lietuvos ir Rusijos santykiuose bei informacinio (ir ne tik) saugumo aspektais.

Teisėsauga, tarnaujanti propagandai

Rimtu signalu informacinio karo fronte tapo žinia, jog Rusijos Federacijos tyrimų komitetas iškėlė bylą Lietuvos prokurorams ir teisėjams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą. Maskva teigia, jog Lietuva šios bylos rėmuose persekioja „akivaizdžiai nekaltus“ asmenis. Rusijos tyrimų komiteto žingsnis yra tiek politinis, tiek propagandinis.

Šiandieninėje Rusijoje šis mitas irgi yra aktyviai atgaivinamas, o visa Sausio 13-osios istorija yra tarp pagrindinių naujosios Kremliaus propagandos taikinių.

Galima priminti, jog 1991 metų sausio 13 dienos naktį sovietinė kariuomenė ir vadinamasis antiteroristinis būrys „Alfa“, priklausęs Sovietų Sąjungos KGB, šturmavo tuometinį Radijo ir televizijos komiteto pastatą bei televizijos bokštą. Šiuos objektus gynė beginkliai žmones. Minėtų įvykių metu iš viso žuvo 14 taikių piliečių ir vienas operacijoje dalyvavęs karininkas, kurį atsitiktinai nušovė savi. Šimtai žmonių buvo sužeista.

Maskva jau tuo metu kratėsi atsakomybės – buvo sukurtas propagandinis mitas, kad žmonės prie televizijos centro ir televizijos bokšto nukentėjo nuo paslaptingų „Sąjūdžio“ snaiperių. Šiandieninėje Rusijoje šis mitas irgi yra aktyviai atgaivinamas, o visa Sausio 13-osios istorija yra tarp pagrindinių naujosios Kremliaus propagandos taikinių.

Verta paminėti ir tai, kad dauguma kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje žlungant Sovietų Sąjungai spėjo pasislėpti Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje. Šios valstybės atsisako išduoti kruvinų Sausio 13-osios įvykių kaltininkus.

Atsižvelgiant į visą pateiktą kontekstą, nenuostabu, jog Rusija „iškėlė bylą“ Lietuvos teisėsaugos atstovams. Kaip ir minėta, šis žingsnis pirmiausiai yra politinis. Maskva veikia savo konstruojamo virtualaus pasaulio ir virtualios istorijos rėmuose. Be to, tai yra dar vienas įrodymas, jog Rusijos teisėsauga iš esmės neatlieka savo funkcijų, negali veikti nepriklausomai ir dabar tik aptarnauja valdančiojo režimo poreikius.

Toksiška vasaros stovykla

Dabartiniame kontekste bet kokie santykiai, susiję su oficialiais Rusijos valdžios atstovais, kelia pagrįstų klausimų ir įtarimų. Nenuostabu, jog naujas skandalas kilo dėl besitęsiančios Plungės rajono savivaldybės draugystės su Rusija. Šiuo metu aptarinėjamas kvietimas moksleiviams į Rusijoje vyksiantį festivalį „Novyj mir“. Anksčiau Plungės savivaldybė irgi buvo patekusi į panašią istoriją, kai vežė moksleivius į renginį Rusijoje, kur pastarieji, be kitą ko, bendravo ir su baikerių klubo „Nakties vilkai“ atstovais. Minėtas klubas aktyviai palaiko ekspansinę Rusijos politiką, dalyvauja propagandinėse akcijose.

Dabartinio skandalo kontekste Plungės rajono meras Audrius Klišonis ginasi, kad kalba eina apie kultūrinį renginį. Jis nemato nieko blogo, kad moksleiviai iš Lietuvos vyktų į minėtą stovyklą. Pasak mero, „dalyvavimas, pavyzdžiui, sporto renginiuose, kultūriniuose renginiuose ir konkursuose yra ne tik mūsų kultūros eksportas, bet ir kažkuria prasme politikos eksportas, parodant, kad iš tikrųjų lietuviai nėra rusofobai zombiai su automatais“.

Siekis atskirti politiką ir propagandą nuo kitų sferų – tokių kaip sportas ar kultūrinė veikla – yra suprantamas ir gal net natūralus. Problema yra ta, jog Rusijos propagandos mašina nedaro tokios atskirties, o propagandinių pasakojimų elementai yra įmaišomi į kultūrinę veiklą, renginių kontekstą ir pan. Deja, bet šiandien bet kokie santykiai su Rusijos valdžia, nepriklausomai nuo to, kokių lygiu jie yra plėtojami – yra toksiški (t.y. pavojingi ir politine prasme „nuodingi“). Tačiau, kaip nesunku pastebėti, Plungės meras to arba nesupranta, arba apsimeta nesuprantąs.

Siekis atskirti politiką ir propagandą nuo kitų sferų – tokių kaip sportas ar kultūrinė veikla – yra suprantamas ir gal net natūralus.

„Yandex. Taxi“ – ar tikrai tik verslas?

Bendrame kontekste sudėtinga yra ir „Yandex. Taxi“ atėjimo į Lietuvos rinką istoriją. Ši keleivių pervežimo paslauga jau veikia Estijos ir Latvijos rinkose. Dabar ji atsirado ir Lietuvoje. Esant kitoms aplinkybėms galėtume tik pasidžiaugti dėl naujų investicijų atėjimo į mūsų šalį. Tačiau dabar išlieka klausimas, ar tos investicijos irgi nėra toksiškos ir pavojingos?

„Yandex“ yra didelė medijų technologijų kompanija (jų internetinės paieškos sistema Rusijoje yra viena žinomiausių). Suprantama, jog ši korporacija, norėdama be problemų vykdyti veiklą, priversta pataikauti valdančiajam režimui. Pavyzdžiui, „Yandex“ žemėlapiuose („Google Maps“ analogas) Krymas pažymėtas kaip Rusijos teritorija, o nepripažintos Abchazijos ir Pietų Osetijos respublikos kaip nepriklausomos valstybės.

Didžiausia problema yra susijusi su tuo, jog „Yandex. Taxi“, kaip ir bet kokias panašias paslaugas teikiančios įmonės, renka informaciją apie savo klientus. Tarp viešai skambančių nuogąstavimų verta išskirti abejones, ar šie duomenys nepateks į Rusijos specialiųjų tarnybų rankas ir nebus, reikalui esant, panaudoti prieš Lietuvos piliečius? Atitinkamą užklausą Valstybės saugumo departamentui pateikė konservatorius Audronius Ažubalis. VSD į šią užklausą kol kas nieko neatsakė, kas galbūt byloja apie tai, kad Lietuvos specialiosios tarnybos šioje istorijoje jokio pavojaus nemato. Jeigu taip, tai iš tikrųjų norėtųsi išgirsti aiškiai suformuluotą VSD poziciją šiuo klausimu, juo labiau, kad „Yandex. Taksi“ atėjimas į Lietuvą nebuvo staigmena. Apie tai, jog ši paslauga ruošiasi įžengti į Lietuvos rinką buvo žinoma jau prieš kurį laiką.

Viktoras Denisenko yra politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"