Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kremliaus grasinimai: geopolitika ar liga?

 
2018 03 12 10:33

Nėra didesnių abejonių, jog po savaitės Vladimiras Putinas bus perrinktas Rusijos prezidentu, o tai reiškia, jog reikėtų gerai pagalvoti apie tai, kaip artimiausius šešis metus teks gyventi bei sugyventi su šiuo didžiosios rytinės kaimynės vadovu.

Mes galime tik numanyti, kas vyksta Kremliaus koridoriuose ir kabinetuose. Valdžia Rusijoje patikimai pridengta paslapties šydu, o į paviršių iškyla tik tam tikri realių politinių procesų atgarsiai. Tiesa sakant, net neįmanoma pasakyti, ar kalbant apie V. Putiną mes kalbame apie vienvaldį autoritarinį lyderį, ar apie tam tikra „kolektyvinį Putiną“ (numanoma – dabartinis šalies prezidentas ir artimiausias jį supančių žmonių ratas), kurio norus ir siekius V. Putinas išreiškia viešai.

Baisi prielaida būtų ta, jog Rusijos prezidentas iš tikrųjų yra moraliai pasirengęs branduoliniam karui pagal principą „po manęs – nors ir tvanas“.

Nesunku pastebėti, kad Rusijos prezidento pasisakymai darosi vis radikalesni. Vien per pastarąsias kelias savaites nuskambėjo nemažai grasinimų Vakarų pasauliui (ir pirmiausiai, nors ir netiesiogiai – JAV). Tai savo kalboje Federaliniam susirinkimui (abi Rusijos parlamento palatos) V. Putinas demonstravo naujausią ginkluotę bei akcentavo Rusijos karinę galybę, tai kiek vėliau pasirodžiusiame propagandiniame Vladimiro Solovjovo filme „Pasaulio tvarka 2018“ faktiškai pripažino, jog yra pasirengęs panaudoti branduolinį ginklą, nors ir suprasdamas, jog tai iššauks globalią katastrofą. Pastarojo pareiškimo argumentas buvo: „kam toks pasaulis, kuriame nebus Rusijos“.

Pastebima ir tai, kad per V. Putino kalbą pristatyta ginkluotė – ir net ne tiek svarbu, ar reali, ar, kaip numanoma, įsivaizduojama – yra puolamojo pobūdžio. Rusijos prezidentas iš esmės kalbėjo ne apie tai, kaip efektyviau apsiginti puolimo atveju, bet demonstravo pajėgumą smogti JAV.

Galima numanyti, jog V. Putinas tiesiog blefuoja. Visą šį „jėgos demonstravimą“ ir grasinimus greičiausiai vertėtų prilyginti vaikiškai isterijai. Neatsitiktinai Rusijos prezidentas kalboje Federaliniam susirinkimui minėjo, jog „Rusijos negirdi“. Kitas Kremliaus infantiliškumo požymis – polinkis viskuo kaltini Vašingtoną. Pavyzdžiui, naujausiame interviu NBC kanalui V. Putinas kaltino susiklosčiusia situacija būtent JAV.

Tikėtina, jog visa ši karinga Kremliaus retorika – tik bandymas atkreipti į save dėmesį, paniškas siekis įbauginti Vakarus tiek, kad jie sutiktų susėsti prie derybų stalo, pradėtų švelninti sankcijas (mainais už „taiką“).

Tačiau neįmanoma visiškai atmesti ir prielaidos, jog V. Putinas iš tikrųjų tiki viskuo, ką kalba. Baisi prielaida būtų ta, jog Rusijos prezidentas iš tikrųjų yra moraliai pasirengęs branduoliniam karui pagal principą „po manęs – nors ir tvanas“. Pavojingas ligonis, mąstantis XIX amžiaus geopolitikos kategorijomis, bei turintis prieigą prie branduolinio mygtuko – velniškai nemalonus derinys.

Net vertinant V. Putino pasisakymus kaip „priešrinkiminę strategiją“, neverta tikėtis, jog jo tonas švelnės po perrinkimo. Rusija išlieka aštrioje geopolitinėje konfrontacijoje su Vakarų pasauliu. Sankcijos ir toliau alins jos ekonomiką, nes Maskva nesiruošia nutraukti savo geopolitinių žaidimų bei nesvarsto Krymo sugrąžinimo Ukrainai klausimo. V. Putinui ir jo aplinkos pasirinkimą tokioje situacijoje irgi nesunku nuspėti. Greičiausiai jie toliau stiprins karingą retoriką, gąsdins savo visuomenę „priešu prie vartų“, siekiant tokiu būdu mobilizuoti valdžios palaikymą. Kaip ir minėta, jeigu kalba eis vien apie tokius, Kremliaus interesus aptarnaujančius, tikslus – tai pusė bėdos.

Rimtesnė situacija gali susidaryti, jeigu V. Putinas iš tikrųjų svajoja apie branduolinį karą su JAV bei planuoja garsiai trenkti istorijos durimis. Žinoma, net šiuo atveju neverta skubėti panikuoti. Lieka viltis, jog tokioje situacijoje dabartinio Rusijos prezidento aplinka suveiks kaip saugiklis. Mažai tikėtina, kad šioje aplinkoje dominuoja ligoniai ir savižudžiai (juo labiau, kad nėra paslaptis, jog vadinamasis Rusijos elitas dažniausiai laiko savo pinigus ir šeimas kaip tik „nekenčiamuose“ Vakaruose). Tokioje situacijoje stiprės elitų maišto ir perversmo pavojus. Toks perversmas, beje, gali būti įgyvendintas tyliai, neatidengiant Kremlių gaubiantį paslapties šydą ar pagal sovietines partinės kovos (t.y. kovos vienos „partijos“ rėmuose) tradicijas.

Žinoma, V. Putinas gali numanyti tokio perversmo pavojų ir imtis prevencinių veiksmu. Tai reikštų, jog Rusija rizikuoja nuslysti į XX amžiaus ketvirtojo ir penktojo dešimtmečių represijų periodą primenančius laikus. Bent jau dabartinis politinis elitas rizikuoja tapti valymų auka. Kita vertus, vidinės kovos gali atitraukti V. Putiną nuo minties apie pasaulio sunaikinimą, o Rusijos visuomenės dėmesys būtų perjungtas nuo išorinių prie vidaus priešų.

Reziumuojant, galima sakyti, jog tame, kad V. Putinas dar mažu mažiausiai šešis metus išliks Rusijos valdžioje (jeigu, žinoma, nebus nušalintas nuo pareigų anksčiau) nėra nieko gero. Tačiau didžiausias ir katastrofiškiausias pasekmes tai, vėlgi, turės pirmiausiai pačiai Rusijai.

Viktoras Denisenko – politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, analitinio centro „EAST-Center“ (Varšuva) ekspertas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"