Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Atsiminimai apie priekabiautojus, artėjant Vasario 16-ajai

 
2018 02 13 6:00

Tūlas pilietis, pasidomėjęs, kas pastaruoju metu vyksta mūsų šalies viešojoje erdvėje, matyt, nesuprastų, kas yra svarbiau: Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis, kurį minėsime šią savaitę, ar istorijos apie galimus seksualinius priekabiautojus – būtent jomis dabar smaginamės. Kiekvienas nusikaltimas nusipelno bausmės ar bent jau moralinio įvertinimo, bet tai, kad apie priekabiavimą prabilta be įrodymų ir praėjus 10 ar daugiau metų, yra keistoka.

Kasmet artėjant Vasario 16-ajai ar Kovo 11-ajai, sulaukiame istorikų vertinimų, tų dienų veikėjų atsiminimų. Tačiau šiais metais, minint valstybės atkūrimo šimtmetį, viešąją erdvę užgožė kitokie atsiminimai: galimų seksualinio priekabiavimo aukų ir apkaltintųjų priekabiavimu bandymų teisintis.

Nebėra gyvų Vasario 16-osios įvykių veikėjų, todėl pasikliauname tuo, kas apie tai parašyta. Tačiau stebėdamas, kaip neretai iškreipiami, atsižvelgiant į politinę šių dienų konjunktūrą, Sąjūdžio įvykiai, nuo jo gimimo iki 1990 metų kovo 11-osios, supranti, kad „atsiminti“ galima ir nebūtų dalykų. Ne visada taip atsitinka iš blogos valios. Kartais ir dėl to, kad praėjus daug metų žmogus gali ko nors tiksliai neprisiminti.

Dabar siūloma už gryną pinigą laikyti istorijas apie galimus seksualinius priekabiavimus prieš 10 ir daugiau metų – jos turėtų kelti pasišlykštėjimą žinomais menininkais, nubausti juos. Bet ar galima jomis be išlygų tikėti? Tai atskleidusius asmenis aukščiausioji valdžia laiko didvyriais. Tačiau faktas, kad šios istorijos pasigirdo tik dabar, mano nuomone, liudija apie bandos kompleksą bei konformizmą, o gal net ir norą kirsti kokiam nors asmeniui.

Bandos kompleksas nėra išskirtinis Lietuvos požymis. Tai šių dienų visuomenės reiškinys, jį labai skatina ir socialiniai tinklai. Pamatei kokią nors žinutę, ją „pašėrinai“ (t. y. pasidalijai), „užtaginai“ (t. y. pažymėjai, kam ją nori persiųsti), ir rezultatas jau yra. Prieš keletą metų buvo mada siuntinėti vaizdelius, kaip ant galvos pilamasi šalto, ledinio vandens, dažnai nepasidomėjus, kad šios idėjos iniciatoriai Vakaruose šiuo veiksmu norėjo paremti tam tikra liga sergančiuosius, paskatinti kitus asmenis pajusti tai, ką jaučia ligoniai. Ne ledinis vanduo ir konkretaus žmogaus ištvermė ant galvos užsipilti ledinio vandens tuomet buvo svarbiausia.

Dabar Holivude kilus triukšmui dėl seksualinio priekabiavimo, į jį netrukus įsitraukė ir savo indėlį įnešė kai kurios Lietuvos moterys. Grotažymė #MeToo rodo, kad tai – reakcija į visuotinę kampaniją arba, galima sakyti, bandos jausmo požymis.

Tačiau svarbiau yra kita: kaip tu, žmogau (jei iš tikrųjų patyrei seksualinį priekabiavimą), vėliau parodei tokį konformizmą, kad su tuo asmeniu dirbai? Ir ne tik neprabilai apie tai, nors manei, kad padarytas nusikaltimas, o naudojaisi juo lipdama karjeros laiptais, prakalbėjai tik kilus vajui Vakaruose? Kyla ir daugiau klausimų. Ar prabilti apie prieš daug metų buvusį seksualinį priekabiavimą yra drąsa? Ar kritikuoti valdžios žmogų tuomet, kai jo nebelieka valdžioje, yra drąsa? Mano manymu, blogybių nutylėjimas tada, kai tai vyksta, yra tikrasis blogis ir jis gali skaudžiai atsiliepti pačiai valstybei.

Jei tokia „drąsa“ būtų pasižymėję Vasario 16-osios akto autoriai arba Sąjūdžio žmonės (juk taip elgtis tuo metu buvo patogiau ir saugiau), Lietuva 1918 metais taip ir būtų likusi Vokietijos protektoratu, o 1990 metais – „naujos Sąjungos“ dalimi.

Žinoma, istorijos apie seksualinį priekabiavimą turės ir teigiamų pasekmių. Tačiau paskui pasipylusios kalbos apie Vilniaus dailės akademijoje besimokančius „psichus“, ten dirbančius seksualinius priekabiautojus gali kirsti ne vienam garsiam meno žmogui ar institucijai. Juk ir moterys-mūzos, skatinusios meno raidą – ne belaisvės ir panorėjusios galėtų užkirsti kelią netinkamam elgesiui su jomis.

Ar daug beturėsime savo šalies meno, kultūros, mokslo, sporto pasiekimų, kuriais didžiuojamės, jei viską sutrypsime į purvą? Anksčiau buvo suduotas smūgis Lietuvos edukologijos universitetui pareiškiant, kad jame rengiami ir dirba vien neišmanėliai, nors šiame universitete tikrai yra ir daug išmanančių specialistų.

Dabar kertamas smūgis ir dailininkų, o gal ir muzikų, aktorių rengimo kalvei. Betrūksta kalbų apie kokį nors kunigų seksualinį veiksmą, kad būtų galima palaidoti ir jų autoritetą. Bendros kalbos apie korupciją medicinoje į vieną krūvą suplaka ir niekdarius, ir sąžiningus gydytojus, gerus specialistus.

Šiais metais, minint valstybės atkūrimo šimtmetį, viešąją erdvę užgožė kitokie atsiminimai.

Kas lieka? Valstybė be autoritetų kultūros, švietimo, mokslo srityse tampa neįgali. Šalyje, kur kaupiasi kaltinimai pagal principą „aš parašiau, o tu kapstykis“, teisingumo nėra. Tokioje valstybėje doras žmogus gali būti sutryptas, o sukčius – ramiai gyventi.

Tačiau blogis yra ir konformizmas. Kaip minėjau, nebūtume turėję nei Vasario 16-osios, nei Kovo 11-osios, jei šių įvykių smaigalyje nebūtų buvę laisvi, prisitaikyti nelinkę žmonės. Dabar Lietuvoje daug kas yra kitaip, todėl, artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui, murkdomės įvairiose istorijose, už kurių, matyt, kyšo ir konformizmo ausys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"