Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Ar tikrai pasaulio čempionatas – tik sportas?

 
2018 06 19 6:00

Praėjusią savaitę Rusijoje prasidėjo vienas populiariausių planetoje sporto renginių – pasaulio futbolo čempionatas. Milijonai futbolo gerbėjų visam mėnesiui prilips prie televizorių ekranų, kompiuterių monitorių, mobiliųjų telefonų stebėti šio nuostabaus renginio, kiti užplūs ir stadionus. Tačiau kai kam tai – ne vien sportas.

Po Antrojo pasaulinio karo Tarptautinis olimpinis komitetas didele klaida pripažino tai, kad neatšaukė olimpiados Berlyne, ir paskelbė oficialų atsiprašymą.

Prasidėjus pasaulio futbolo čempionatui prezidentas Vladimiras Putinas pasidžiaugė Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) sprendimu laikyti sportą už politikos ribų. Ir jam yra ko džiūgauti, nes iki paskutinių dienų netilo raginimai atimti iš Rusijos, įvykdžiusios Krymo aneksiją, surengusios hibridinį karą Donbase, teisę rengti šią futbolo šventę.

Nors kelios pasaulio šalys dėl V. Putino politikos nusprendė boikotuoti čempionatą, vis dėlto aišku, kad Rusiją šiomis dienomis užplūs daug futbolo aistruolių iš visos planetos. Kai kurių demokratinių Europos valstybių vadovai, pavyzdžiui, Vokietijos, dar svarsto, ar vykti palaikyti savo komandos, kuri įvardijama kaip viena favoričių.

Matyt, suvokiama ir tai, kad šaltojo karo metais paskelbti boikotai dviem olimpiadoms nedavė teigiamų vaisių. Nukentėjo tik sportininkai ir sporto mėgėjai. Vakarų valstybės boikotavo Maskvos olimpines žaidynes 1980 metais, o sovietinio bloko šalys – 1984 metų olimpiadą Los Andžele. Į žaidynes nevyko aukšti politikai, jose buvo uždrausta dalyvauti sportininkams, turėjusiems atstovauti toms šalims.

Tuomet atsirado įsitikinimas, jog olimpiados boikotas tėra žalingas šaltojo karo instrumentas, tačiau užmiršta, kad raginimų ignoruoti žaidynes būta ir anksčiau. Vienas ryškiausių pavyzdžių – 1936-ųjų olimpiada Berlyne, kai Vokietiją valdė Adolfas Hitleris. Jo režimas tada tik žengė pirmus žingsnius: organizavo represijas prieš politinius oponentus, buvo toli nuo didelių karų prieš kaimynes šalis, nors jau kišosi į jų politinius procesus, surengė keletą politinių žmogžudysčių ir karinę ekspansiją į Reino žemę. Nacizmas dar buvo toli ir nuo Holokausto, bet pasityčiodamas kalbėjo apie esą „žemutines“ rases: žydus ir juodaodžius, o tai kėlė daugiausia nepasitenkinimo kitose valstybėse.

Suvokdamas, kad gali prarasti teisę rengti olimpiadą, Hitleris nurodė įgyvendinti tam tikras korektyvas. Kai į Vokietiją atvyko olimpinio judėjimo įkūrėjo Pierre'o de Coubertino, tuo metu jau ėjusio tik garbės prezidento pareigas, vadovaujama delegacija, ji gatvėse neišvydo prieš žydus ar juodaodžius nukreiptų šūkių. Laikraščiai ir politikai apie tai šnekėjo labai santūriai. P. de Coubertinui buvo suteikta galimybė tarti žodį per nacių kontroliuojamą radiją. Jis pavadino Hitlerį geriausiu epochos lyderiu ir paragino leisti surengti olimpiadą Berlyne, nes esą kitokio atvejo Vokietijos žmonės nesupras.

Nei P. de Coubertinas, nei į žaidynes atvykę svečiai negalėjo suvokti, kad viskas, kas jiems rodoma, tėra širma, slepianti represijas, žmogaus teisių pažeidimus šalyje, kurioje likusi visuomenės dalis jau sirgo „hitlerizmo liga“ ir buvo susitaikiusi su totaline valdžios kontrole.

Po Antrojo pasaulinio karo Tarptautinis olimpinis komitetas didele klaida pripažino tai, jog neatšaukė olimpiados Berlyne, ir paskelbė oficialų atsiprašymą. Buvo aišku – Komiteto vadovus užliūliavo nacių pastangos paversti žaidynes grandioziniu renginiu. Tik vėliau suvokta, kad šalies lyderiui tai buvo ne tik sportas, bet ir politika. Hitleris siekė parodyti, neva kritika jo atžvilgiu neteisinga, nes Vokietija – „normali, dinamiškai besivystanti valstybė“. Be to, tai buvo instrumentas, dar labiau pakaitinęs šalyje didžios Vokietijos nuotaikas.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas pasaulio futbolo čempionatą Rusijoje pagal politinį turinį ir aplinkybes palygino su 1936 metų Berlyno olimpiada. Tokia pozicija kai kuriuose politiniuose Vakarų valstybių sluoksniuose nelaikoma politiškai korektiška, nors panašumų tarp tų metų Vokietijos ir šių dienų Rusijos įžvelgiama. Plačiai pripažįstama, kad V. Putinui, kontroliuojančiam padėtį savo šalyje, šis čempionatas irgi nėra tik gražus sporto renginys. O argumentai, kodėl jo reikia Rusijos vadovui, panašūs į 1936-ųjų Vokietijos.

Siekiant, kad teisė surengti šį čempionatą Rusijoje nebūtų atšaukta, pasinaudota ir buvusiu FIFA prezidentu Josephu Blatteriu. Jam taip pat suteikta galimybė pakalbėti per Kremliaus kontroliuojamą televiziją „Russia Today“. Šiame interviu, išplatintame visame pasaulyje, J. Blatteris abejojo ekonominių sankcijų Rusijai nauda, vadino šalį vienu pasaulio centrų ir pareiškė esąs įsitikinęs, jog čempionatas tik suteiks papildomo svorio V. Putino valdomai valstybei.

Tačiau kas žino, ar po kurio laiko ir Tarptautiniam olimpiniam komitetui, ir Tarptautinei futbolo federacijai neteks skelbti atsiprašymo pareiškimų. Daugeliui mūsų olimpiada, čempionatas yra tik nuostabūs renginiai, bet jie gali būti ir didelės politikos instrumentai. Tai byloja istorija, kurios pamiršti tikrai neverta.

Alvydas Medalinskas yra Mykolo Romerio universiteto politologas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"