Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Žvėryno barikados

 
2015 01 13 9:00

1991 m. sausio 13 d. įrengta Žvėryno tilto barikada, sauganti prieigą prie parlamento, tiltas blokuotas sunkiuoju transportu - dviem „Kirovets“ traktoriais ir ,,Kraz“ sunkvežimiu. Vėliau tiltas papildomai blokuotas gelžbetonio barikada bei prieštankiniais ežiais. 

Tarp parlamento gynėjų buvo per 300 šaunamaisiais ginklais ginkluotų žmonių, gynėjai turėjo pasigaminę „molotovo kokteilių“. Žvėryno tilto barikada sudarė bendro gynybinio žiedo dalį, kuris turėjo neleisti judėti agresoriaus kovinei technikai link parlamento bei sustabdyti ar kuo ilgesniam laikui pristabdyti priešo pėstininkus. Žvėryno tilto barikadą saugojo ginkluoti vyrai išsidėstę ties tiltu, Žvėryno pusėje, kad prasiveržus priešui būtų galima netikėtai pulti iš užnugario.

Už barikadų prie parlamento kiaurą parą budėjo tūkstančiai savanorių iš visos Lietuvos. Gynėjams buvo įrengtos nemokamos lauko valgyklos, vieną jų įrengė privati kavinė (tuo metu Vilniuje privačių kavinių buvo vos kelios) simboliniu pavadinimu „Pilėnai“, esanti Radvilų rūmuose, priklausiusi žvėryniečiui. Už barikados gyvenantys žvėryniečiai priglausdavo pasišildyti ar pernakvoti iš kitų vietovių atvykusius gynėjus, suteikdavo reikalingą paramą. Norėdamas pralaužti barikadas ir užimti parlamentą agresorius sutelkė elitines desantininkų pajėgas, pasiuntė tankų ir šarvuočių koloną link parlamento, tačiau pamatę tokį žmonių susitelkimą, ryžtą, gavę informacijos, kad parlamento viduje esantys gynėjai šturmo atveju pasiruošę susideginti kaip Pilėnų didvyriai, sovietų armijos generolai nesiryžo pradėti šturmo.

Edgaras Skrebė, Žvėryniečių susivienijimo „Žvėryniečiai“ pirmininkas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"