Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų bandymas patekti į Vakarus

 
2018 08 09 12:34
Iš kairės: 1. Adolfas Jonauskas-Pagirys, 2. Algirdas Freigofas-Sūnus, 3. nežinomas asmuo,  4. Vladas Freigofas-Audrūnas. Ne vėliau kaip 1949 m. rugsėjo 12 d.
Iš kairės: 1. Adolfas Jonauskas-Pagirys, 2. Algirdas Freigofas-Sūnus, 3. nežinomas asmuo,  4. Vladas Freigofas-Audrūnas. Ne vėliau kaip 1949 m. rugsėjo 12 d. LYA nuotraukos

Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA) parengė virtualią parodą skirtą Lietuvos partizanų Žemaičių apygardos Kardo rinktinės kovotojų surengtam žygiui į Vakarus. 

1949 m. rugpjūčio 19 d. keturi Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai – rinktinės vadas Juozas Jucys-Margis (Jurgis), Kulių kuopos nariai Adolfas Jonauskas-Pagirys, broliai Vladas Freigofas-Audrūnas ir Algirdas Freigofas-Sūnus, apsirengę sovietinės armijos karių uniformomis, iš Plungės aps., Kulių vls., Didžiųjų Mostaičių miške įrengtos slėptuvės, pėsčiomis per Kaliningrado sritį patraukė Lenkijos link, iš kur planavo patekti į JAV okupacinę zoną Vokietijoje.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Algirdas Freigofas-Sūnus. Trečioje eilėje iš kairės: 3. Adolfas Jonauskas-Pagirys (pažymėtas Nr. 11), 5. Vladas Freigofas-Audrūnas (pažymėtas Nr. 13). Ne vėliau kaip 1949 m. rugsėjo 12 d.
Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Algirdas Freigofas-Sūnus. Trečioje eilėje iš kairės: 3. Adolfas Jonauskas-Pagirys (pažymėtas Nr. 11), 5. Vladas Freigofas-Audrūnas (pažymėtas Nr. 13). Ne vėliau kaip 1949 m. rugsėjo 12 d.

Partizanai į žygį patraukė ginkluoti, turėjo žemėlapį, kompasą, daiktų maišuose nešėsi Žemaičių apygardos laikraščius „Laisvės balsas“, Kardo rinktinės laikraštį „Laisvės aukuras“ ir 25 partizanų fotonuotraukas.

Kelionės įvykiai buvo fiksuojami brolių Freigofų rašytuose dienoraščiuose. Pasiekus Kaliningrado sritį, čia įvyko keli susidūrimai su sovietinės armijos kariais. 1949 m. rugpjūčio 28 d. vakare partizanai vakarieniavo Stepano Kriučkovo sodyboje, esančioje Gvardeisko r., Zorino gyvenvietėje, netoli Kaliningrado-Černiachovskio plento.

Po vakarienės partizanams išėjus iš sodybos, priekyje ėjusius J.Jucį-Margį ir V.Freigofą-Audrūną pasitiko sovietinės armijos kariškiai leitenantas Benjaminas Safonovas ir jaunesnysis seržantas Vadimas Tyžuk. Apie įtartinus, rusiškai su akcentu, o tarpusavyje „nerusiškai“ kalbėjusius „sovietų armijos karius“ sodybos šeimininkė pranešė žentui, o šis – kolūkio klube buvusiems kariškiams. Pastariesiems pareikalavus parodyti dokumentus, Margis ir Audrūnas į juos iš automatų paleido seriją šūvių. Per susišaudymą buvo sužeisti A. Jonauskas-Pagirys, J. Jucys-Margis ir A. Freigofas-Sūnus, taip pat ltn. V. Safonovas, kuris vėliau mirė ligoninėje.

Po susidūrimo su sovietiniais kariškiais, kelias paras pailsėję miške, sužeisti, nusilpę ir alkani partizanai keliavo toliau.

Viduryje Adolfas Jonauskas-Pagirys (pažymėtas Nr. 2). Ne vėliau kaip 1949 m. rugsėjo 12 d.
Viduryje Adolfas Jonauskas-Pagirys (pažymėtas Nr. 2). Ne vėliau kaip 1949 m. rugsėjo 12 d.

Rugsėjo 4 d. naktį jie pasiekė Pravdinsko r. Klein Schönau (dabar Oktiabrskoje) gyvenvietę, įsikūrusią prie SSRS-Lenkijos Liaudies Respublikos valstybinės sienos. Čia, po susišaudymo su sovietiniais pasieniečiais partizanams pavyko pereiti sieną ir patekti Lenkiją, kur persirengę pakelės sodyboje rastais drabužiais ir pasiėmę maisto, jie patraukė link Vokietijos. Keliaudami per Olštyno (lenk. Olsztyn) vaivadiją ir norėdami pereiti tiltą, partizanai apšaudė tiltą saugojusius Lenkijos karius ir po susišaudymo pasislėpė miške.

Lenkijos Liaudies Respublikos saugumo pajėgoms apsupus mišką, rugsėjo 12 d. buvo suimtas A. Freigofas-Sūnus, kitiems partizanams pavyko pasitraukti. Po kelių savaičių netoli Elbingo m. (lenk. Elbląg) buvo suimti ir likę partizanai: A. Jonauskas-Pagirys, V.Freigofas-Audrūnas, J. Jucys-Margis (Jurgis). Lenkijos valdžia sulaikytus partizanus perdavė Sovietų Sąjungos pareigūnams. Sovietų Sąjungai perdavus partizanus, sovietinis saugumas pradėjo tyrimą ir iškėlė baudžiamąją bylą, kuri 1949 m. spalio 11 d. buvo perduota tirti Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) 2 N valdybai, o vėliau LSSR MGB Plungės aps. skyriui.

Sovietinis saugumas planavo „operatyviniais tikslais“ panaudoti J. Jucį-Margį (Jurgį), tačiau konvojuojant jį į Vilnių, jis pabėgo ir grįžęs į Kardo rinktinę, toliau tęsė kovą. Tardomi A. Jonauskas ir broliai Freigofai nurodė, kad į Vakarus jie patraukė Kardo rinktinės vado J. Jucio-Margio (Jurgio) kvietimu, kuris anot jų kalbėjo, jog nėra vilties greitai sulaukti JAV ir Anglijos karo su SSRS, o tolesnė partizanų kova Lietuvoje be pagalbos iš užsienio beprasmė, daug partizanų žuvo ir likusiųjų laukia tas pats likimas.

J. Jucys-Margis (Jurgis) planavo Amerikoje mokytis desantininkų mokykloje ir, kilus karui su SSRS, kartu su į Lietuvą permestais amerikiečių kariais kovoti su sovietų okupacine valdžia. Su savimi pasiimtų partizanų laikraščių medžiagą planavo publikuoti Vakarų spaudoje ir parodyti, kad Lietuvoje vyksta arši kova su sovietų okupacija. Į kelionę paimtos kovojančių ir nužudytų partizanų fotonuotraukos turėjo paliudyti, kad jie patys aktyviai dalyvavo ginkluoto pasipriešinimo kovoje, taip pat, kad sovietų valdžia vykdo lietuvių tautos kruviną terorą.

Pagal suimtųjų partizanų tardymo metu išgautus parodymus LSSR MGB Plungės aps. skyrius 1950 m. sausio-vasario mėn. suėmė Gečo vadovaujamo būrio partizaną Praną Jokubaitį bei penkiolika partizanų rėmėjų ir ryšininkų, gyvenusių Plungės aps., Kulių vls. ir Klaipėdos m., kurie buvo teisiami kartu su A. Jonausku ir broliais Freigofais. Pas partizanus rastos 22 partizanų fotonuotraukos perduotos LSSR MGB Plungės aps. skyriui „operatyviniam panaudojimui“, 3 fotonuotraukos kartu su rasta partizanų spauda ir dienoraščiais prijungtos prie baudžiamosios bylos kaip įkalčiai. Vidaus reikalų ministerijos (MVD) kariuomenės Karo tribunolo 1950 m. gegužės 15–17 d. nuosprendžiu A. Jonauskas, broliai Freigofai už veiklą partizanų būryje, ginkluotus sovietų armijos kariškių ir pasieniečių antpuolius buvo nuteisti 25 m. pataisos darbų lagerio. V. Freigofas iš lagerio Mordovijos ASSR paleistas 1960 m. ir ištremtas į Vorkutos m. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1979 m. nutarimu, jam leista gyventi Lietuvoje.

Lietuvos partizanų daiktų maišqw, rastas po ginkluoto susidūrimo su sovietiniais kariškiais 1949 m. rugpjūčio 28 d. Kaliningrado sr. Gvardeisko r. Zorino gyvenvietėje.
Lietuvos partizanų daiktų maišqw, rastas po ginkluoto susidūrimo su sovietiniais kariškiais 1949 m. rugpjūčio 28 d. Kaliningrado sr. Gvardeisko r. Zorino gyvenvietėje.

A. Freigofas 1958 m. paleistas iš Vorkutlago ir ištremtas į Vorkutos m. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1978 m. nutarimu, jam leista gyventi Lietuvoje. Vlado ir Algirdo tėvas, buvęs Kretingos aps., Kartenos vls. miškininkas, Kardo rinktinės partizanas Vladas Freigofas-Ąžuolas žuvo 1948 m., susišaudymo su LSSR MGB Kulių vls. karine grupe, suradusia partizanų slėptuvę, metu. Motina Julė Freigofienė nuo 1948 m. slapstėsi, kad išvengtų tremties, brolis Alfonsas Freigofas-Oliveris už priklausymą partizanų būriui, antisovietinių lapelių platinimą 1947–1956 m. kalėjo lageriuose ir buvo tremtyje, sesuo Jadvyga Freigofaitė-Aldona 1949 m. suimta ir nuteista už slapstymąsi bei ryšius su partizanais, 1955 m. paleista iš Dubravlago, Mordovijos ASSR. Kretingos aps., Kartenos vls., Žideikių k. gyventojai Afrozina ir Petras Jonauskai, jų sūnūs Pranas ir Justinas bei dukra Zosė už tai, kad jų sūnus ir brolis Adolfas Jonauskas priklausė partizanų būriui, 1948–1958 m. buvo ištremti į Tomsko m. A. Jonauskas kalėjo Ozerlage ir buvo tremtyje Irkutsko srityje iki 1958 m.

LSSR MGB Kretingos aps. skyrius iš agentų gavęs informaciją, kad 1950 m. spalio 15 d. partizanai, miške netoli partizanų ryšininkės Stanislavos Lubienės namų, švęs Edvardo Butkaus-Laisvūno vardadienį, surengė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu į nelaisvę buvo paimtas mūšyje sunkiai sužeistas Kardo rinktinės vadas J. Jucys-Margis (Jasaitis, Jurgis), kuris įvykio vietoje vykusio tardymo metu nurodė kitų partizanų slapstymosi vietas. Remiantis jo parodymais buvo surasti ir nužudyti partizanai Petras Jonauskas, Vincas Kerpė bei dvi nežinomos partizanės, suimtas Kazys Liutikas. Sužeistas J. Jucys-Margis buvo operuojamas, tačiau kitą dieną po operacijos mirė. Suimtos partizanės Anicetos Žilienės liudijimu, Kardo rinktinės Buganto būrio partizanai 1952 m. likvidavo Klaipėdos r. gyvenusį J. Jucio-Margio tėvą Edvardą Jucį, įtardami jį turėjus ryšių su MGB.

Parodą galite pamatyti ČIA

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"