Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Rasta galimai seniausia alkoholio darykla

 
2018 09 13 21:38
AFP/Scanpix nuotrauka

Archeologai mano radę seniausią pasaulyje žinomą alkoholio gamybos vietą, kur prieš 13 tūkst. metų per apeigas buvo vartojamas į alų panašus gėrimas, rašoma ketvirtadienį paskelbtame straipsnyje.

Izraelio teritorijoje, į pietus nuo Haifos esančiame Rakefeto urve Natufo kultūros žmonės taip pat laidojo artimuosius.

„Jeigu esame teisūs, tai yra ankstyviausias bet kokio alkoholio gamybos liudijimas“, – sakė Haifos universiteto profesorius Dani Nadelas, vienas iš žurnale „Journal of Archaeological Science: Reports“ paskelbto straipsnio autorių.

„Žinome, ką Natufijos žmonės darė šiame urve. Jie laidojo kai kuriuos savo mirusiuosius, (paguldę) ant gėlių ir augalų platformos, taip pat, ko gera, gamino į sriubą panašų skystį, alkoholinį gėrimą“, – pasakojo jis naujienų agentūrai AFP.

Pasak mokslininko, šis skystis buvo „kitoks nei mūsų dienų alus“, turbūt gerokai „silpnesnis“, „bet fermentuotas“.

Pačioje Rakefeto oloje rasta išskobtų duobių ar grūstuvių.

Dviejose iš trijų akmeninių grūstuvių buvo laikomi grūdai, o trečioji buvo naudojama grūdų trynimui prieš fermentaciją, parodė tyrimas.

Šios grūstuvės buvo maždaug 40–60 centimetrų gylio.

Jų išsidėstymas laidojimo uolose leidžia manyti, kad gėrimas „veikiausiai buvo susijęs su apeigomis arba tam tikru bendruomenės renginiu“, sakė D. Nadelas.

Remiantis straipsniu, kuris buvo parašytas kartu su JAV Stanfordo universiteto mokslininkais, ši alaus gaminimo inovacija „keliais tūkstantmečiais aplenkė javų auginimą maistui Artimuosiuose Rytuose“.

Natufo kultūros žmonės buvo medžiotojai, taip pat rinko gamtos gerybes. Jie gyveno rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje prieš 15–11,5 tūkst. metų ir pradėjo darytis sėslūs.

Jie buvo „paskutiniai šiame regione, gyvenę kitaip nei dabar mums žinomi kaimai“, – sakė D. Nadelas.

Faktas, kad jie dėjo nemenkas pastangas alkoholiniam gėrimui gaminti, rodo, jog šis gėrimas Natufo kultūroje buvo svarbus, pabrėžė jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"