Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Nepriklausomybės aktą rašė Jurgio Šaulio ranka

 
2017 12 22 11:25
Jurgio Šaulio rašyta radė „d“ atsakė į daug klausimų, kas parašė Liudo Mažylio rastą Nepriklausomybės aktą./
Jurgio Šaulio rašyta radė „d“ atsakė į daug klausimų, kas parašė Liudo Mažylio rastą Nepriklausomybės aktą./ Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Vokietijoje šiemet rastas Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas surašytas signataro Jurgio Šaulio ranka, nustatė policijos ekspertai. Aktą radusio profesoriaus Liudo Mažylio prašymu rašysenos tyrimą atliko Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai.

Rašysenos tyrimą neatlygintinai atlikę Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai žurnalistams sakė, jog Vasario 16-osios akto fotokopija buvo lyginama su kitais keturiomis jo laiškų fotokopijomis, gautomis iš Vokietijos ir Lietuvos archyvų.

Kriminalistinių tyrimų centro Dokumentų tyrimo skyriaus viršininkas Žilvinas Ragauskas pažymėjo, kad to laikmečio žmonės buvo labai išlavinę rašysenas bei „turi specifinius požymius, pagal kuriuos tiksliai galima nustatyti, ar rašė būtent tas, ar kitas žmogus“.

„Žmogui rašant daug ir dažnai, susidaro specifinė rašysena, praktiškai bet kuri raidė yra būtent jo rašoma. Aišku, su didesniais mažesniais skirtumais, bet vistiek yra jo, todėl kalbame apie požymių visumą. Kiekvieną raidę išskirti būtų sunku, na galbūt kokia B raidę rašė specifiškai, dar keletą raidžių, bet jis turėjo individualius požymius“, – teigė Ž. Ragauskas.

Tyrimas buvo nuo rugsėjo pradžios – anot centro viršininko pavaduotojo Viliaus Ramanausko, tyrimas užtruko dėl to, jog nebuvo lengva gauti kitus J. Šaulio rašysenos pavyzdžius. L. Mažylio rasto Vasario 16-osios akto rašyseną ekspertai lygino tik su J. Šaulio rašysena, kadangi buvo prašoma patvirtinti arba paneigti, jog raštas – to paties žmogaus.

„Tie dokumentai turėjo būti taip pat panašaus laikmečio, kadangi žmogaus rašysena, priklausomai nuo laikmečio, nedaug, bet keičiasi“, – teigė jis.

Pagrindinis ekspertas, atlikęs rašto analizę, buvo centro darbuotojas Viačeslavas Litvinovas, jam talkino Ž. Ragauskas. Šios ekspertizės, siekiant absoliutaus tikslumo, visuomet atliekamos dviejų ekspertų. Pasak Ž. Ragausko, tokia galimybė prisiliesti prie Lietuvai svarbių dokumentų „pasitaiko vieną kartą gyvenime“.

Ranka rašytą nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis su 20 signatarų parašais Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L. Mažylis rado Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve kovo pabaigoje. Vokietija sutiko perduoti Lietuvai dokumentą laikinam saugojimui, jis nuo kitų metų bus eksponuojamas sostinėje esančiuose Signatarų namuose.

Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba Nepriklausomybės aktą pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje. Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai, kitų buvimo vieta nėra žinoma.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
#ATEITIESLYDERIAIEkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasKontaktai
GynybaĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėReklaminiai priedai
KomentaraiKonkursaiKultūraLietuvaPrenumerata
Mokslas ir ITPasaulisSportasŠeima ir sveikataKarjera
ŠvietimasTrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"