Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Konstantino Kalinausko DNR – Baltarusijoje

 
2018 04 13 13:06
Konstantino Kalinausko palaikai kol kas neidentifikuoti. Tam reikalingas DNR tyrimas. Mėginį galima būtų paimti iš Baltarusijoje palaidoto jo brolio kapo.
Konstantino Kalinausko palaikai kol kas neidentifikuoti. Tam reikalingas DNR tyrimas. Mėginį galima būtų paimti iš Baltarusijoje palaidoto jo brolio kapo.

„XIX amžiaus fotografijos antropologiniams tyrimams tinkamesnės nei šių dienų selfiai“, – Lietuvos nacionaliniame muziejuje pasakodamas apie pernai Gedimino kalno aikštelėje rastų 1863–1864 metų sukilėlių palaikų tyrimus teigė antropologas, Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Jankauskas.

Palaikų identifikavimas vyksta keliais būdais. Antropologiniais tyrimais nustatomi individualūs duomenys (lytis, amžius, ūgis, ligos, sužalojimai, mirties aplinkybės) ir ši informacija lyginama su archeologų ir istorikų pateiktais duomenimis.

Asmens tapatybė nustatoma apibendrinus antropologinio ir istorinio pobūdžio informaciją, kaukolių ir turimų portretų sugretinimų rezultatus bei teismo medicinos genetinių tyrimų duomenis.

Kaip pasakojo R. Jankauskas, tiriama dviem metodais – vadinamuoju ante mortem (priešmirtiniais duomenimis) ir pomirtine informacija – post mortem būdu. „Gana daug pasako kaukolių ir nuotraukų sugretinimas. Pavyzdžiui, valstybinės teismo medicinos tarnybos tyrėjams davėme akluoju būdu (be papildomos informacijos) palyginti turimas sukilėlių nuotraukas ir rastas kaukuoles. Jų rezultatai buvo gana tikslūs“, – sakė antropologas.

10 portretų

Yra žinoma, kad Vilniuje 1863 metais yra nužudytas 21 sukilėlis. Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai jau rado 17 palaikus. Atšilus orams pradės naujus kasinėjimus, tikisi rasti ir likusių 4 sukilėlių palaikus.

Kaip pasakojo R. Jankauskas, ne visų sukilėlių portretai yra išlikę. Tik dešimties. Jie buvo naudojami palaikų identifikavimui.

„Kai kurios nuotraukos, pavyzdžiui, Zigmanto Sierakausko portretas, buvo retušuotas, pagražintas, o tai trukdo tyrimams. Tačiau Z. Sierakauskas buvo palaidotas, galima sakyti, su „pasu“ – išgraviruotu vestuviniu žiedu. Tad jo palaikus identifikuoti buvo nesunku.

Nors XIX amžiaus nuotraukos ir labai senos, tačiau tyrimams jos tinkamesnės nei būtų šių dienų selfiai, kurie daromi iš labai arti ir vaizdas iškraipomas. Sugretinimui reikia aiškaus kaukolės viršugalvio, smakro kontūro, akiduobių zonos. Jei šie svarbūs anatominiai taškai nesutampa, versija atmetama.“

Zigmanto Sierakausko portretas yra retušuotas, o tai apsunkina kaukuolės palyginimą su nuotrauka. Tačiau palaikus identifikuoti padėjo vestuvinis žiedas.
Zigmanto Sierakausko portretas yra retušuotas, o tai apsunkina kaukuolės palyginimą su nuotrauka. Tačiau palaikus identifikuoti padėjo vestuvinis žiedas.

Pasak R. Jankausko, bandant identifikuoti pačios pirmosios egzekucijos aukos – kunigo Stanislovo Išoros – palaikus (jis Lukiškių aikštėje sušaudytas 1863 metų gegužės 22 dieną), buvo naudotas vieno iš jo giminaičių DNR mėginys ir atliktas genetinis tyrimas.

„S. Išoros nuotraukos ir kaukolės sugretinimas lyg ir leido manyti, kad jau turime kunigo palaikus. Tačiau DNR tyrimas to nepatvirtino. Na, nebent palikuonyje – genetinė klaida“, – spėliojo antropologas.

Šūviai ne tik į galvą

Palaikų identifikavimui svarbūs ir vadinamieji post mortem duomenys – kokiu būdu nužudyti. Daug praktikos turintis antropologas R. Jankauskas teigė pastebėjęs, kad šaudyta į sukilėlius kitaip, nei tai buvo daroma XX amžiuje. „Esame tyrę Tuskulėnų palaikus. Žmonės nužudyti šūviais į galvą. Sukilėliai sušaudyti į įvairias kūno vietas“, – sakė jis.

"Kol kas sukilėlių palaikų tyrimų rezultatai yra preliminarūs", - sakė Rimantas Jankauskas.Romo Jurgaičio nuotrauka
"Kol kas sukilėlių palaikų tyrimų rezultatai yra preliminarūs", - sakė Rimantas Jankauskas.Romo Jurgaičio nuotrauka

Iš istorinių duomenų taip pat buvo žinoma, kurie nuteistieji sušaudyti, o kurie pakarti. Poliežuvinio kaulo lūžis, pasak antropologo, atspindi pakorimą. Tai akivaizdžiai matosi tiriant kaulus.

„Įdomu buvo, kai tyrimų metu tyrėja pasakė atskleidusi, jog tarp dviejų palaikų yra kraujo ryšys. Iš tikrųjų mes iš anksto žinojome, kad tarp nužudytųjų sukilėlių buvo broliai Aleksas ir Juozapas Revkovskiai“, – sakė R. Jankauskas. Jo vadovaujamuose tyrimuose dirbo valstybinės teismo medicinos tarnybos darbuotojas Sigitas Abrutis ir VU medicinos fakulteto doktorantė Justina Kozakaitė bei docentė Žydrūnė Miliauskienė.

Ar Baltarusija pritars tyrimui?

Paskutinė Lukiškių egzekucijos auka buvo 1864 metų kovo 10 dieną pakartas vienas iš sukilimo vadų Konstantinas Kalinauskas. „Norint identifikuoti jo palaikus reikia atlikti DNR tyrimą. Yra žinoma, kad Svisločiaus (Vakarų Baltarusija) kapinėse yra palaidotas K. Kalinausko brolis.

Pilies kalno aikštelėje kol kas surasti 17 sukilėlių palaikai.Kęstučio Stoškaus (Lietuvos nacionalinis muziejus ) nuotrauka
Pilies kalno aikštelėje kol kas surasti 17 sukilėlių palaikai.Kęstučio Stoškaus (Lietuvos nacionalinis muziejus ) nuotrauka

Tačiau čia jau reikia veikti diplomatiniais kanalais. Nežinia, ar Baltarusija pritars XIX amžiaus palaikų ekshumacijai. Mano, kaip antropologo, svajonė būtų paimti mėginį ir atlikti DNR tyrimą. Tada galėtume šimtu procentų patvirtinti, kad turimi palaikai – K. Kalinausko“, – sakė R. Jankauskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"