Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Ištikimas iki galo – partizanas Juozas Daumantas-Lukša

 
2018 08 10 11:15
Nijolė ir Juozas kalnuose, Traifelbergo parke, netoli Tuebingeno 1950 liepos 25 d. Nuotr. Levo Prapuolenio.
Nijolė ir Juozas kalnuose, Traifelbergo parke, netoli Tuebingeno 1950 liepos 25 d. Nuotr. Levo Prapuolenio.

Prieš 97 metus, 1921 m. rugpjūčio 10 d. Juodbūdžio kaime, Marijampolės apskrityje gimė Juozas Lukša-Daumantas, kurio gyvenimas ir kova už laisvę tapo tikra XX a. antrosios pusės legenda. Net du kartus jam pavyko sėkmingai pereiti geležinę uždangą. 

Antrąjį kartą – 1947 metais – pasiekė Prancūziją, kur praleido net trejus metus, ten vedė, parašė vieną įdomiausių ir išsamiausių partizaninės kovos atsiminimų knygą „Partizanai už geležinės uždangos“, o 1950 metais desantu sugrįžo į Lietuvą tęsti ginkluotos kovos prieš okupaciją, nors puikiai suvokė, kad laisvės kovotojų gretos tirpsta ir šią kovą, vargu, ar pavyks laimėti. 1951 metų rugsėjo 4 d. jis žuvo išduotas Veiverių valsčiuje prie Pažėrų kaimo.

Savo atsiminimų knygoje J. Lukša-Daumantas prisipažino, kad partizano kelias buvo visiškai natūralus jo paties, o kartu ir daugelio to meto jaunuolių pasirinkimas – užaugę nepriklausomoje Lietuvoje, krikščioniškai ir tautiškai ugdyti, pamatę pirmosios sovietų okupacijos žiaurumus, nedvejodami stojo ginklu ginti savo krašto. Atsiminimų knygoje jis rašė: „Mumyse vyravo kovos dvasia, trokštanti kuo skubiau prisidėti prie sutriuškinimo naujai iškylančio pasaulio tautų laisvės priešo. Ta pati kovos dvasia, kuri 1941 metais biržely pasireiškė sukilimo forma, ta pati, kuri per keletą metų spyrėsi rudųjų okupantų užmačioms, ta pati, kuri jau dabar suspėjo ne vieną mūsų draugą pastūmėti į dabartinės kovos ryškiausią formą – partizanų eiles.“

1946 metais J. Lukša išėjo į mišką ir prisijungęs prie kitų dviejų savo brolių, tapo vienu žymiausių partizanų.

2014 metais sukurtas dokumentinis filmas „Nematomas frontas“, kuriame remiamas J. Lukšos-Daumanto atsiminimais bei kovos ir gyvenimo laisvuose Vakaruose patirtimi. 2011 m. kino ekranus išvydo režisieriaus Vytauto V. Landsbergio dokumentinis filmas „Partizano žmona“ pasakojantis apie J. Lukšos-Daumanto ir jo žmonos Nijolės Bražėnaitės meilės istoriją, nušviestą jųdviejų laiškais. 2004 metais sukurtame rež. Jono Vaitkaus filme „Vienui vieni“ taip pat pasakojama J. Lukšos-Daumanto gyvenimo ir kovos istorija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"