Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Holokausto pamokos: blogio banalumo samprata tebėra aktuali

 
2017 02 01 13:17
Antrasis pasaulinis karas. Vokiečių okupacijos metais žydai sodinami į traukinį Varšuvoje.
Antrasis pasaulinis karas. Vokiečių okupacijos metais žydai sodinami į traukinį Varšuvoje. Wikimedia.org nuotrauka

Blogio banalumas, aklas įsakymų vykdymas, asmeninė atsakomybė, žmogiškumo praradimas – tai vardijama tarp priežasčių, lėmusių Holokausto žiaurumus. Šiomis temomis, neprarandančiomis aktualumo ir dabartiniais laikais, buvo diskutuojama Tolerancijos centre.

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus pakvietė į diskusiją „Blogio banalumas“ Tolerancijos centre. Renginyje apie tai kalbėjo muziejaus direktorius, rašytojas Markas Zingeris ir docentas, istorijos mokslų daktaras Nerijus Šepetys.

Pokalbis vyko tą vakarą rodyto filmo biografinio filmo „Hannah Arendt“ kontekste. Margarethe von Trotta režisuoto filmo centre – pasaulinio garso Vokietijos žydų kilmės filosofė Hannah Arendt.

M. Zingeris pristatė filmo herojės asmenybę ir jos pastangas suvokti Holokaustą. Pasak jo, H. Arendt buvo neeilinio išsilavinimo ir intelekto filosofė, dėl nacistinio režimo priversta palikti gimtąją Vokietiją. Į JAV filosofė atvyko 1941 metais. Įsikūrusi Amerikoje, prestižiniam žurnalui „The New Yorker“ ji rašė apie nacių karo nusikaltėlio Adolfo Eichmanno teismo procesą, 1961–1962 metais vykusį Jeruzalėje. Būtent H. Arendt priklauso kontraversiškasis terminas „blogio banalumas“.

Kratėsi asmeniškos atsakomybės

„Apie 1960 metus Vokietijoje vyko vadinamosios denacifikacijos procesas, – sakė M. Zingeris. – Vyko buvusių nacių teismo procesai. Gynyba dažnai naudojo versiją esą teisiami asmenys nėra asmeniškai atsakingi už tai, ką darė, kad negalėjo elgtis kitaip, nes vykdė įsakymus. Tai buvo viena iš pagrindinių gynybos versijų A. Eichmanno teismo procese Jeruzalėje 1961–1962 metais. Jis pristatė save kaip pareigingą karininką, davusį priesaiką Adolfui Hitleriui ir vykdžiusį įsakymus, dariusį tai, kas jam liepiama. Todėl asmeniškos atsakomybės lyg ir nėra. Esą jis buvo tik didžiulio mechanizmo mažas sraigtelis, o ne karo nusikaltėlis.“

M. Zingeris pažymėjo, jog A. Eichmannas teigė, kad būtų galėjęs nužudyti ir savo tėvą, jei taip būtų įsakyta, o šis būtų išdavikas. Tvirtino asmeniškai nebuvo nusiteikęs prieš žydus, tik atliko savo darbą.

„H. Arendt sukrėtė kontrastas tarp to mažo žmogelio, kuris save pristatė kaip biurokratą, vykdytoją, funkcionierių, tarp jo pozicijos banalumo ir fantasmagoriško nusikaltimų masto. Toks kontrastas privertė ją mąstyti. Rezultatas buvo knyga „Eichmannas Jeruzalėje“, žinoma viso pasaulio istorikams“, – teigė muziejaus direktorius.

Muziejaus direktorius, rašytojas Markas Zingeris ir docentas, istorijos mokslų daktaras Nerijus Šepetys. Pauliaus Račiūno nuotrauka
Muziejaus direktorius, rašytojas Markas Zingeris ir docentas, istorijos mokslų daktaras Nerijus Šepetys. Pauliaus Račiūno nuotrauka

Kai atsisakoma prievolės suprasti

M. Zingeris klausė N. Šepečio, kaip jis supranta suformuluotą H. Arendt blogio banalumo sampratą, ar nuo tų laikų ji atgyveno, ar tebėra aktuali. „Manau, dabar ji – dar aktualesnė, negu tuomet, nes tada diskusijų, supratimo ir pažinimo gylis buvo didžiausias, – teigė istorikas. – Dabar banalus pasidarė kalbėjimas apie blogį.“

N. Šepetys filosofę H. Arendt vadino mėgstamiausia autore, todėl jam sunku kalbėti nešališkai. „Mano supratimu, ji – protingiausias XX amžiaus žmogus. – sakė istorikas. – Manau, jos knygoje susitinka žmogiškojo pasaulio pažinimas, praėjusių žmogiškųjų tikrenybių, praeities pažinimas ir to, kas yra žmogus, kuo jis skiriasi nuo ne žmonių, tai yra pamatinių ontologinių, etinių ir egzistencinių klausimų pažinimas.“

Pasak istoriko, H. Arendt, stebėdama A. Eichmanno teismo procesą Jeruzalėje, pažino konkretaus žmogaus pamatinį apsisprendimą už blogį ir pamatinį atsisakymą pripažinti, kad yra apsispręsta. Tokia buvo pagrindinė jos įžvalga.

N. Šepečio nuomone, dalis nacių nusikaltėlių buvo visiškai sąmoningi, o dalis – iš tiesų sraigteliai, nesupratę, ką daro. Vis dėlto, kaip pabrėžė filosofė, jeigu nesupranti, ką darai, vadinasi, laisva valia atsisakai savo žmogiškos prievolės suprasti.

Istoriko teigimu, anuomet buvo akivaizdus A. Eichmanno nesugebėjimas mąstyti, kartu pabrėžtinis ir parodomasis racionalumas. „Šiandien viešojoje erdvėje galime matyti daug žmonių, kurie panašiai kalba ir rašo. Kiekviename žmoguje gali budėti mažasis „eichmannas“, jei jis atsisakytų pamatinių ir principinių žmogiškų prievolių suprasti savo atsakomybę, kasdien sprendžiant dėl gėrio ir blogio“, – mano N. Šepetys.

Svarbu išlikti budriems

Po diskusijos buvo surengta 2013 metais sukurto biografinio filmo „Hannah Arendt“ peržiūra. Šios filosofės įžvalgas ir „blogio banalumo“ teorija pasaulyje vertinama nevienareikšmiškai. Tai atskleidžiama rodytame filme.

Renginyje dalyvavusi Vokietijos ambasados kultūros atašė Milena Dech skandžia lietuvių kalba pažymėjo atminties svarbą ateities kartoms, kaip svarbu didėjančio nacionalizmo laikotarpiu pasimokyti iš praeities ir išlikti budriems, tokiu būdu užkirsti kelią, kad ji nepasikartotų.

***

Tolerancijos centre vykęs renginys buvo skirtas Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai. Šis centras – didžiausias Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys, kuriame veikia Lietuvos žydų dailės, kultūros, istorijos ir judaikos ekspozicijos, vyksta vietiniai ir tarptautiniai renginiai, organizuojami edukaciniai užsiėmimai.

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena minima sausio 27-ąją. Šią dieną 1945 metais buvo išlaisvinta Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla Lenkijoje. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 metų lapkričio 1 dienos rezoliucija paskelbė sausio 27-ąją kasmetine Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Šioje rezoliucijoje atmetamas Holokausto neigimas, smerkiama diskriminacija ir prievarta religiniu ar etniniu pagrindu. Holokaustas – tai sistemingas, masinis žydų tautos naikinimas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais A. Hitlerio vadovaujamų nacių bei jų kolaborantų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"