Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ISTORIJA

„The New York Times“: Lietuva turi išspręsti generolo Vėtros testą

 
Jonas Noreika-Generolas Vėtra
Jonas Noreika-Generolas Vėtra

Viename didžiausių dienraščių bei portalų „The New York Times“ pasirodė tekstas apie generolą Joną Noreiką – Vėtrą. Generolo Vėtros atminimo įamžinimo klausimas vadinamas testu visai Lietuvai.

Generolas Vėtra tarpukariu buvo karininkas, sovietinės okupacijos metais dalyvavo pogrindinėje kovoje su Sovietų Sąjunga, 1947 metais jam sovietai įvykdė mirties bausmę.

„The New York Times“ atkreipė dėmesį, kad niekas Lietuvoje neneigia vietinių dalyvavimo Holokauste.

Viešojoje erdvėje jau kelerius metus nerimsta diskusijos dėl generolo Vėtros dalyvavimo žydų žudynėse 1941 metais, prieš pačiam patenkant į Štuthofo koncentracijos stovyklą, ir jo įamžinimo klausimų.

Ilgus metus savo senelio biografiją tyrinėjusi Čikagoje gyvenanti Generolo Vėtros anūkė Silvia Foti liepą paskelbė, kad jos senelis buvo aršus antisemitas ir kolaboravo su naciais.

Jos išvada, paskelbta „Salon“ straipsnyje, sudrumstė vandenį ir iš naujo įžiebė konfliktą Lietuvoje.

„The New York Times“ atkreipė dėmesį, kad niekas Lietuvoje neneigia vietinių dalyvavimo Holokauste. Antrojo pasaulinio karo baisumai yra mokomi mokyklose, o pareigūnai juos pripažįsta. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu praėjusį mėnesį vykusio vizito į Vilnių metu pagyrė Lietuvą už tai, kad „imasi veiksmų, idant pagerbtų Holokausto aukas“ ir už tai, kad Lietuva kovoja su antisemitizmu.

Liepos mėnesį Lietuvos žydų bendruomenė paskelbė savo poziciją generolo Vėtros atžvilgiu:

Įvertinus turimą informaciją, darytinos išvados dėl Jono Noreikos kolaboravimo su nacių valdžia bei prisidėjimo prie Lietuvos žydų persekiojimo, todėl šis asmuo vienareikšmiškai negali būti pristatomas kaip Lietuvai nusipelnęs asmuo.

Vertiname valstybingumo šimtmetį švenčiančią Lietuvos visuomenę kaip pakankamai brandžią ir gebančią priimti istorinius faktus visa apimtimi, o Valstybę – pajėgią prisiimti atsakomybę už viešai rodomą nepagarbą istoriniam teisingumui.

<...>

Aktyviai vykdoma sistemine antisemitine veikla pasižymėjusių Lietuvos laikinosios vyriausybės ir Lietuvos aktyvistų fronto apologetika dezinformuoja ir nujautrina Lietuvos visuomenę, kenkia geram Lietuvos vardui ir tampa akstinu nepalankiai Lietuvos atžvilgiu nusiteikusių valstybių propagandinių kampanijų vystymuisi.

Taip pat LŽB pastebi, jog iki šiol nepašalintas J. Noreikos atminimui skirtas ženklas – lenta ant Lietuvos Mokslų akademijos Vrublebskių bibliotekos pastato adresu Žygimantų g. 1. Vertinant prieinamą informaciją, susijusią su lentos įrengimo aplinkybėmis, galima daryti prielaidą, jog ji galimai buvo įrengta neteisėtai, t.y. nesilaikant tokiais atvejais numatytų standartinių procedūrų.

LŽB prašo atsakingų institucijų susitelkti operatyviam šios politinės, etinės ir teisinės problemos sprendimui ir pasirūpinti derama pagarba Holokausto aukoms – išspręsti J. Noreikos atminimo lentos pašalinimo klausimą iki Valstybinės Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos 2018 m. rugsėjo 23-ąją minėjimo.“

Į „The New York Times“ pasirodžiusį straipsnį socialiniame tinkle „Facebook“ sureagavo ir žymūs Lietuvos žmonės.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Markas Adamas Haroldas straipsnį pakomentavo šitaip:

Noreika buvo „desk killer“. Pats nešaudė, o buvo aukščiausias regiono autoritetas kai kiti šaudė. Net ir gyveno žydų name, nes kažkur tie žydai dingo. Meras parašė laišką genocido centrui, paprašyti daugiau informacijos apie šiame straipsnyje esančios informaciją. Genocido centras dar neatrašė, ta prasme... net miesto merui neatrašė. Afigienas tas „tyrimų“ centras. Teismas davė jiems daugiau laiko atsakyti į klausimus, nes yra „daug darbo“. O centras anksčiau sakė kad nereikia ištirti nieko nes viskas jau ištirtas. Nesąmonė. Kam paprašyt daugiau laiko jei viskas jau ištirtas?

Na, jei Meras tiesiog parašytų laišką bibliotekos direktoriui, paprašytų nuimt lentą nuo bibliotekos sienos (lenta net neturi leidimo, beje), tada viskas bus gerai. Jei ne – tai reiškia kad Meras bijo kovoti už teisingumą iki galo, ir man šlykščiai atrodo visos tos „Happy Hanukkah“ žinutės Mero feisbuke.

Tuoj bus Holokausto paminėjimo diena, ir Popiežiaus vizitas. Ar būtų labai jau sunku parašyti laišką bibliotekos direktoriui, Mere?

Sergejus Kanovičius taip pat pakomentavo situaciją: „O juk taip norėčiau skaityti kitokias su Lietuva susijusias antraštes NT.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"