Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ISTORIJA

#AšPrisimenu: „Į mane pasisuko vieno tanko bokštelis. Pamaniau, kad gąsdina...“

 
2018 01 12 11:36
Romualdo Jurgaičio nuotrauka

1991 metų sausio 13-ąją fotografas Romualdas Jurgaitis iki paryčių praleido prie Vilniaus televizijos bokšto. Rankose laikė savo ginklą – fotoaparatą. R.Jurgaičiui buvo labai svarbu įamžinti, kaip šturmuojama Lietuvos laisvė ir kaip žmonės ją gina, kad apie tai sužinotų visa šalis ir pasaulis.

Dienraščio „Lietuvos žinios“ fotografas R.Jurgaitis savo fotografijos archyvuose turi 1991 metų sausio įvykių vaizdinių liudijimų. Tie kadrai jam primena sunkias Lietuvai dienas. Fotografas yra užfiksavęs daug istorinių tapusių mūsų krašto įvykių.

Tuo metu į mane pasisuko vieno tanko bokštelis. Pamaniau, kad gąsdina. Tada nebuvo jokios baimės, netikėjau, kad gali lietis kraujas.

Anuomet fotografas dirbo Lietuvos naujienų agentūroje ELTA. Įvykių nuotraukos buvo siunčiamos ir Lietuvos žiniasklaidai, ir užsienio agentūroms, tokioms kaip AP, „Reuters“ ir taip toliau.

R.Jurgaitis prisiminė, kad 1991 metų sausį patys žmonės skambindavo į naujienų agentūrą ir pranešdavo, kas kur vyksta, ypač apie sovietų kareivių ir karinės technikos judėjimą. Fotografas turėjo savo stebėjimo vietų. Pavyzdžiui, jis užlipdavo ant devynaukščio namo prie sostinės Šiaurės miestelio, kuriame buvo įsikūrusi tankų dalinio karinė bazė, stogo.

„Visas Šiaurės miestelis buvo kaip ant delno. Nuo to stogo padariau daug kadrų: kaip ruošė tankus, krovė ginklus ir taip toliau, – pasakojo R.Jurgaitis. – Ten nuvažiuodavau savo automobiliu, palikdavau jį su įjungtu varikliu. Eidavau palei tvorą taip, kad nematytų sargybinis. Kartą pro plyšį išvydęs, kad kareivis į tanketę krauna ginklus, pradėjau fotografuoti. Kai buvau pastebėtas, greit grįžau į automobilį ir nuvažiavau. Negali žinoti, kuo tai gali baigtis – gal pagautų, atimtų aparatūrą, sumuštų...“

R.Jurgaitis sakė, kad skubiai dingti iš vietų, kuriose buvo įsikūrė sovietų okupantai, jam teko ne kartą.

Siekdamas kuo anksčiau gauti žinių, kas kur vyksta, fotografas buvo paprašęs pažįstamų Valstybinės autoinspekcijos pareigūnų, kad jam praneštų, jei pamatytų sovietinės armijos judėjimą.

R.Jurgaitis prisiminė apie skaudžia Lietuvos istorija virtusią naktį: „Sausio 12-osios vakarą grįžau namo. Kai priguliau pailsėti, paskambino iš autoinspekcijos ir pasakė, kad prie Kuro aparatūros gamyklos – avarija. Staigiai sėdau į mašiną ir ten nuvažiavau. Tačiau avarijos nepamačiau. Pamatęs policijos automobilį, paklausiau: „Kur avarija?“ Vienas pareigūnų parodė: „Va, tavo avarija.“

Tuo metu pro Kuro aparatūros gamyklą važiavo sovietinių tankų kolona.“ Telefonu fotografui nepasakyta, kas iš tiesų vyksta, nes pokalbių galėjo būti klausoma.

R.Jurgaitis važiuodamas automobiliu pradėjo sekti tankų koloną. Kai vienu metu ji sustojo, fotografas iššoko iš mašinos.

„Kadangi buvo tamsu, pradėjau fotografuoti naudodamas blykstę, – pasakojo jis. – Tuo metu į mane pasisuko vieno tanko bokštelis. Pamaniau, kad gąsdina. Tada nebuvo jokios baimės, netikėjau, kad gali lietis kraujas.“

Vėl sėdęs prie vairo, fotografas toliau lydėjo koloną. Iš pradžių pasirodė, kad karinė technika juda parlamento link. Vėliau R.Jurgaitis pamatė, kad tankai važiuoja prie televizijos bokšto. Palikęs automobilį kiek toliau, iš pradžių televizijos bokšto papėdėje, paskui visai iš arti jis fotografavo, kas vyksta. Matė, kaip desantininkai šaudo į orą trasuojamosiomis kulkomis, kaip iš bokštą apsupusios ir gynusios minios neša sužeistuosius.

Vienas sovietų kareivis, išvydęs fotoaparatą, pradėjo vytis R.Jurgaitį, taikydamasis šautuvo buože.

„Ar kažkas pakišo koją, ar pats paslydo, bet jis nugriuvo. O aš tuo metu įsimaišiau į minią“, – prisiminė fotografas.

Jis ir toliau dirbo savo darbą. Kai fotografavo vieną sužeistųjų, R.Jurgaičio fotoaparato krepšys išsitepė krauju. „Paskui ilgai jo nevaliau“, – sakė fotografas. Kraujo dėmės buvo kaip žiauraus smurto prieš taikius žmones simbolis. „Tai buvo tikras karas“, – tvirtino R.Jurgaitis.

Nuo televizijos bokšto fotografas pasitraukė tik paryčiais. Grįžo į naujienų agentūrą ELTA, kad galėtų išryškinti fotojuostas ir atiduoti nuotraukas. Kitas dienas R.Jurgaitis stebėjo, kas vyksta prie parlamento ir kitose vietose. Kartu su kolegomis nerimavo, kad sovietų kariai gali užimti jų darbovietę. Todėl visus fotoarchyvus išvežė ir paslėpė.

„Kur jie padėti, žinojau tik aš ir viena laborantė“, – kaip rūpinosi archyvų saugumu prisiminė fotografas.

Tačiau sovietinių karių šturmo naujienų agentūrai ELTA išvengti pavyko. Tą sausį sovietų okupantai užėmė Spaudos rūmus, Lietuvos radiją ir televiziją, televizijos bokštą ir kitas strategiškai svarbias vietas.

„Mus kažkodėl pamiršo, nors turėjome išėjimą į pasaulį, – stebėjosi R.Jurgaitis. – Tomis dienomis ELTA bene vienintelė realiu laiku siuntė nuotraukas.“ Archyvinė medžiaga, kuri dabar yra to meto istorija, buvo grąžinta tada, kai nebeliko pavojaus.

Dokumentiniai vaizdai tuo metu buvo itin svarbūs. Kad galėtų patekti ten, kur šeimininkavo sovietų pareigūnai ir Lietuvos nepriklausomybės nedraugai, R.Jurgaitis gudraudavo: prisistatydavo kaip Sovietų Sąjungos naujienų agentūros TASS fotografas. Įtikinti nebuvo sunku, nes iš tiesų sovietmečiu ELTA buvo TASS padalinys ir ant seno pavyzdžio pažymėjimo tai buvo užrašyta.

Pavyzdžiui, kai sovietų desantininkai užėmė Medininkų muitinės postą, apsimetę TASS darbuotojais R.Jurgaitis su kolega Virgilijus Usinavičiumi sugebėjo ten nuvykti ir nufotografuoti kaukėtus kariškius.

„Važiuodavome visur, kur tik galėjo kas nors vykti“, – sakė fotografas. Kai gavo informacijos, kad bus užimamas Kyviškių aerodromas, R.Jurgaitis su kolega nuvažiavo ir budėjo ten nuo ankstaus ryto. Tačiau tądien buvo užpultas Paluknio aerodromas, o Kyviškių – po paros.

R.Jurgaitis tvirtina tikėjęs, kad įvykdyti valstybės perversmą, panaudojant sovietų ginkluotąsias pajėgas, nepavyks. Tikėjo, kad Lietuvai pavyks atsilaikyti ir dėl žmonių ryžto, ir dėl tarptautinės atmosferos.

Jis kartu su minia budėdavo prie parlamento. Priešais tuometę Aukščiausiąją Tarybą stovintis pastatas buvo tapęs apžvalgos aikštele. Fotografams ten buvo patogi vieta įamžinti panoraminius vaizdus, kaip parlamentą supa ir saugo žmonių minia. R.Jurgaitis prisiminė, kad anuomet žmones siejo stiprus bendrumo jausmas. Paryčiais važiuodamas nuo televizijos bokšto jis paėmė pakeleivių – jaunuolių porą. Vėliau, kai netikėtai vieni kitus pamatė ant to pastato stogo, atrodė, tarytum giminaičiai susitiko.

R.Jurgaitis yra apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Tačiau fotografas kukliai sakė, kad apdovanojimų labiausiai nusipelnė tie, kurie nukentėjo per Sausio įvykius. Jis mano, kad pagerbtas galėtų būti apskritai bet kuris tuo metu Lietuvos nepriklausomybę gynęs žmogus, o juk tokių buvo tūkstančiai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"