Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GYNYBA

Tarnyba Malyje: iššūkis – ne tik dykuma

 
2018 09 14 16:11
Kapitonas Andrius Dilda / 
Kapitonas Andrius Dilda /  Asmeninio archyvo nuotrauka

Lietuvos kariuomenės karininkai, įvairų sričių specialistai, šiuo metu tarnauja ir Jungtinių Tautų misijos Malyje štabuose. Vienas jų – kapitonas Andrius Dilda, kuris vienerių metų misiją atlieka Gao mieste esančioje rytų sektoriaus vadavietėje. Karininkas čia eina karinės bendruomenės informacinių operacijų specialisto pareigas.

Kapitonas į Jungtinių Tautų vadovaujamą situacijos stabilizavimo misiją MINUSMA išvyko praėjusių metų rugsėjo viduryje ir šiuo metu jo vienerių metų tarnyba rytų sektoriaus vadavietėje eina į pabaigą. Dalyvaudami tarptautinėse operacijose Lietuvos kariai net tik prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų stabilizuoti padėtį Malyje, bet ir įgyja operacijų planavimo ir vykdymo, karių ir civilių bendradarbiavimo, veikimo kartu su sąjungininkais įvairiomis sąlygomis patirties, kuri yra labai vertinga kariams rengiantis savo krašto gynybai.

– Kokia šiuo metu yra saugumo situacija šalyje?

– Malio Respublikos sienos ilgį sunku perteikti kilometrais. Pabandykite įsivaizduoti atstumą nuo Vilniaus iki Briuselio, kurį reikėtų įveikti automobiliu ar motociklu pajūrio smėliu ar Kuršių Nerijos kopomis. Tai tik vieno iš sektorių atsakomybės ruožas, kurio kontrolę turi užtikrinti neaprūpinti ir neparengti kariai bei pasieniečiai.

Situacija Malyje tebėra įtempta, tačiau dėka aktyvių Prancūzijos ir Malio kariuomenės antiteroristinės operacijos veiksmų anksčiau šalies šiaurėje ypač aktyviai veikusios teroristinės grupės yra labiau išskaidytos ir nebesugeba reguliariai rengti pavojingesnių atakų. Jeigu sostinėje Bamake yra palyginti ramu, tai prie ankstesniais metais neramiausiais regionais vadintų šiaurės ir rytų sektorių prisijungė šalies centrinėje dalyje esantis Mopti regionas.

Pagal teritorijos dydį Malyje, užimančiame 24 vietą pasaulyje, šiuo metu veikia trys skirtingos džichadistų grupuotės, kurios prisidengdamos šventuoju karu kovoja su vietine kariuomene ir tarptautinėmis pajėgomis, trukdančiomis jiems laisvai verstis narkotikų ir ginklų kontrabanda ir neteisėtu žmonių gabenimu. Didžiulė šalies teritorija ir nepakankamas finansavimas – tai pagrindinės priežastys, kodėl valstybės sienos dar nėra visiškai kontroliuojamos vyriausybinių pajėgų. Čia gausu kaimų ir vietovių, kur Malio kariuomenės kariai nėra įkėlę kojos jau keletą metų. Beveik visoje šalies teritorijoje, o ypač centrinėse ir šiaurinėse teritorijose, neretai pasitaiko išpuolių prieš Malio kariuomenės, MINUSMA ir Prancūzijos antiteroristinės operacijos BARKHANE misijų karius, tačiau pagrindinės grėsmės yra pakelės bombos (dar vadinami ISU – improvizuoti sprogstamieji užtaisai) ir sprogstamosiomis medžiagomis prikimšti ir savotiškomis mobiliomis bombomis paversti visureigiai. Rečiau pasitaiko netiesioginės ugnies apšaudymų raketomis bei nedidelio kalibro minosvaidžiais, taip pat savižudžių išpuolių, tačiau saugumo situacija išlieka įtempta.

– Ar galėtumėte plačiau papasakoti apie savo tarnybą misijoje?

–MINUSMOS operacija Malio teritoriją yra susiskirsčiusi į keturis sektorius – rytų, vakarų, šiaurės ir sostinę. Aš tarnauju rytų sektoriuje, kurio centras yra Gao mieste. Mano tarnybos vieta yra nutolusi apie 1250 km į šiaurės rytus nuo Malio sostinės Bamako. Lėktuvas šį atstumą įveikia per 2,5 val., tačiau logistinių sunkvežimių vilkstinės sausuoju metų periodu užtrunka iki 12 dienų. Gao mieste be Jungtinių Tautų taikdarių yra dislokuota per 3,5 tūkst. karių iš Prancūzijos vadovaujamos antiteroristinės operacijos, Malio Respublikos kariuomenės dalinių, Jungtinių Tautų misijos tolimosios žvalgybos vienetų, sudarytų Vokietijos ir Olandijos šalių karių pagrindu. Pernai kartu su vokiečiais tarnybą pradėjo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių būrys.

Prieš vykdamas į misiją stengiausi susidaryti kuo aiškesnį paveikslą, kokioje aplinkoje teks tarnauti. Manau, kad perskaitytos knygos ir peržiūrėta vaizdo medžiaga tikrai padėjo greičiau perprasti vietinę kultūrą, nors man tai buvo pirmoji misija, kurioje teko susidurti su visiškai kitokia religija ir specifiniais kultūriniais skirtumais.

– Malyje tarptautinė bendruomenė vykdo kelis projektus, kurie turėtų padėti šaliai išsivaduoti iš krauju paženklintų rietenų. Kuo jūsų misija išskirtinė?

– Malio teritorijoje šiuo metu vyksta net kelios karinės operacijos, todėl Jungtinių Tautų taikos situacijos stabilizavimo misijoje MINUSMA tarnaujantys taikdariai yra aprengiami specifinės spalvos ekipuote. Taikdariai išsiskiria mėlynos spalvos ekipuotės elementais, pagal kuriuos yra identifikuojami JT kariai: mėlynas šalmas, mėlyna neperšaunama liemenė, beretė. Visa tai duodama kiekvienam misijoje tarnaujančiam kariui nuo eilinio iki generolo.

Jungtinių Tautų operacijose ginklai naudojami tik pagal griežtas taisykles, tačiau jeigu civiliai yra apšaudomi, kyla grėsmė jų gyvybėms, kariai turi teisę atsakyti ugnimi. Misijoje šiuo metu tarnauja apie 13 tūkst. karių iš daugiau nei 30 valstybių, o jų užduočių spektras labai platus: patruliavimas miestuose, mobilių patikros punktų įrengimas ir kelių kontrolė, humanitarinių konvojų eskortavimas, nusiginklavimo ir reintegracijos proceso priežiūra ir procedūrų užtikrinimas. Štai nesenai praėjusiuose Malio prezidento rinkimuose Jungtinių Tautų kariai rėmė nacionalinės kariuomenės padalinius užtikrindami nepertraukiamą patruliavimą balsavimo metu.

– Papasakokite detaliau apie savo pareigas misijoje?

– Atvykdamas į Malį žinojau, kad eisiu karinės visuomenės informavimo ir informacinių operacijų karininko pareigas sektoriaus vadavietėje. MINUSMA misijoje vykdžiau užduotis, susijusias su informacijos apie regiono miestus, kaimus, jų gyventojus analize ir operacijas vykdančių kontingentų karių parengimu užduotims. Teko dirbti ir su vietinių radijo stočių savininkais, kurie dažnu atveju buvo ir laidų vedėjai bei reportažų rengėjai.

Kadangi Malyje vyrauja prancūzų kalba, daugeliu atvejų bendrauti padėdavo vertėjas. Darbe buvo gausu įvairiausių susitikimų su skirtingais žmonėmis: nuo jokia užsienio kalba nekalbančių Bangladešo ar Kambodžos karių iki nei skaityti, nei rašyti nemokančių kaimelių seniūnų, kurie pasidalino įdomia informacija. Teko nemažai bendrauti ir keistis informacija su prancūzų vykdomos antiteroristinės operacijos „Barkhane“ misijos – daugiausiai svetimšalių legiono – kariais. Šie prancūzų kariai kovoja prieš Malyje veikiančias teroristines grupuotes. Vykdant kasdienes užduotis teko dirbti ir su įvairiais Jungtinių Tautų civilinio elemento skyriais: misijų analizės centro, žmonių teisių apsaugos, politiniais patarėjais. Misijos rajone vienu metu veikia ir operacijas vykdo daug įvairių elementų, tad nuolatinis informacijos apsikeitimas, glaudus bendradarbiavimas ir veiksmų koordinacija tarp skirtingų pajėgų buvo labai svarbūs įgyvendinant užduotis.

– Tolimas kraštas ir tarptautinė aplinka. Su kokia komanda tenka dirbti?

– Mano tarnybos vietoje – brigados lygmens vadavietėje drauge tarnauja apie 60 karininkų ir puskarininkių iš 24 šalių: vokiečiai, amerikiečiai, prancūzai, rumunas ir aš – tai NATO aljanso kariuomenių atstovai. Keletas karininkų iš Azijos: Kinijos, Pakistano, Indonezijos, Bangladešo (rytų sektoriui vadovauja būtent Bangladešo generolas ir jų karių kontingentas vienas didžiausių: maždaug 850 karių), o likę – iš įvairių Afrikos šalių: Egipto, Senegalo, Ganos, Nigerio, Liberijos, Burkino Faso, Čado ir kt. Tai išties įvairus kontingentas, kuriame tarnauja skirtingos mąstysenos, mentaliteto, kultūros, tradicijų ir religijos žmonės. Nemažai kolegų iš Afrikos šalių yra baigę karinius mokslus Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Aišku, pasitaiko ir iššūkių, tačiau vis tiek sugebam rasti bendrus sprendimus.

– Kokios tarnybos sąlygos stovykloje?

– Visą tarnybos Afrikoje laikotarpį gyvenau atskiroje Jungtinių Tautų stovykloje „Supercamp“ (lietuviškai – superstovyklavietė), kuri 2013 metais buvo įkurta šalia Gao oro uosto. Šiuo metu „superstovykloje“ esanti infrastruktūra leidžia gyventi beveik 3 tūkst. karių ir beveik 600 civilių.

Stovyklos gyventojai turi gyvenamuosius konteinerius, kuriuose gyvena po vieną. Stovykloje yra sporto salė, nedidelė valgykla ir parduotuvė. Visgi gyvenimo sąlygos skiriasi nuo tų, prie kurių buvau pratęs pratybų Lietuvoje ar kitose Europos šalyse metu. Pradedant nuo to, kad Gao miestas yra pietinėje Sacharos dalyje, saulė pateka ir leidžiasi labai greitai, dienos metu nuolatos būna savo zenite, todėl vidutinė dienos temperatūra būna apie 35–40°C lapkričio-vasario mėnesiais ir iki 45–54 °C balandžio-birželio mėnesiais. Oro santykinis drėgnumas 0 proc. išskyrus lietaus sezono metu, kuris tęsiasi nuo liepos pabaigos iki rugsėjo vidurio.

Nors darbo vietose veikia kondicionieriai, netrūksta vandens, tačiau teko atsidurti ir neįprastose situacijose. Kelionės į vieną iš sektoriaus vietovių metu, smėlyje užklimpus dviem apsaugos šarvuočiams, teko praleisti beveik tris valandas dykumoje, kur neauga jokie augalai ir nėra net centimetro šešėlio, kuris leistų pasislėpti nuo akinančiai spiginančios zenite esančios saulės.

– Ar beveik metus trunkančios misijos metu turėjote galimybę pamatyti Malį?

– Taip, misijos metu gerai susipažinau su Gao miestu ir jo apylinkėmis. Nemažai važinėjome, vyko daug susitikimų ir tai tikrai padėjo pažinti šį mums tolimą kraštą. Pavyzdžiui, smalsu buvo sužinoti kiek Gao mieste gyventojų. Pats miesto gubernatorius tiksliai nežinojo, kiek yra nuolatinių gyventojų, bet vienos iš Jungtinių Tautų agentūrų skaičiavimu jų turėtų būti netoli 60 tūkst. Regionas yra pagrindinėje kontrabandos kelių kryžkelėje tarp šiaurės ir vakarų Afrikos, todėl per jį nuolatos keliauja sunkvežimiai ir autobusai pilni nelegalių migrantų, legalių ir nelegalių prekių. Klesti korupcija. Infrastruktūros beveik nėra, vien ką sako faktas, kad Gao esantis tiltas per Nigerio upę yra vienintelis toks 1000 km spinduliu.

Toliausiai esantį regiono kaimą pasiekėme tik su sraigtasparniais, nes kelionė bekele užtrunka apie 10 dienų į vieną pusę. Gao regione daugiausiai gyvena sėslūs žemdirbiai / prekybininkai ir gyvulių augintojai klajokliai. Malyje gyvena net šešios skirtingos etninės grupės, kai kurios iš jų gyvena tik specifinėse teritorijose ir niekur kitur nesutinkamos. Tai sukelia ir nemažai problemų – skirtingos etninės grupės šneka skirtingais dialektais ir įsivaizduokite situaciją, kai Malio kariuomenės kariai dėl kalbinių skirtumų nesugeba gauti ar perduoti informacijos iš kituose regionuose gyvenančių savo šalies piliečių.

• Šiuo metu Malyje dislokuotas 41 Lietuvos kariuomenės karys. 39 kariai dalyvauja Jungtinių Tautų operacijoje MINUSMA ir tai yra didžiausias Lietuvos kariuomenės karių skaičius Jungtinių Tautų operacijose nuo Lietuvos įsijungimo į Jungtinių Tautų vykdomas tarptautines operacijas pradžios. Dar du Lietuvos kariai tarnauja ES mokymo misijoje Malyje. Bendras Lietuvos kariuomenės karių skaičius Malyje – antras pagal dydį lietuvių karių kontingentas tarptautinėse operacijose.

• MINUSMA yra Jungtinių Tautų taikos palaikymo ir stabilizavimo misija, pradėta 2013 m. siekiant padėti Malio valdžiai įgyvendinti politinius procesus, kovoti su saugumo iššūkiais, užtikrinti stabilumą, civilių gyventojų apsaugą. Joje šiandien dalyvauja daugiau kaip 13 tūkst. karių iš 57 valstybių.

• ES karinė mokymo misija Malyje (angl. EUTM Mali) veikia nuo 2013 m., o jos tikslas – tobulinti Malio kariuomenės operacinius sugebėjimus ir veiklą, kad ji būtų pajėgi užtikrinti šalies teritorinį vientisumą ir atremti teroristinių grupuočių išpuolius šalies viduje. Šioje misijoje dalyvaujantys kariai moko Malio kariuomenės personalą ir teikia patarimus dėl vadovavimo ir kontrolės, logistikos, personalo vadybos, taip pat tarptautinės humanitarinės teisės, civilių gyventojų apsaugos ir žmogaus teisių užtikrinimo. ES karinė mokymo misija Malyje taip pat prisideda prie taikos susitarimo įgyvendinimo, nusiginklavimo, demobilizavimo ir reintegracijos procesų šalies viduje. Šiai misijai savo pajėgas skiria 25 Europos šalys, o bendras dislokuotų karių skaičius – 580. Nuo ES karinės mokymo misijos Malyje pradžios misijoje dalyvaujantys kariai apmokė beveik 12 tūkst. Malio kariuomenės karių.

• Afrikos šalių iniciatyva įsteigtos Sahelio G5 šalių Jungtinės pajėgos (angl. G5 Sahel Joint Force) ir jų pradedamos vykdyti operacijos. Šiais metais Europos Sąjunga skyrė šių pajėgų išsiskleidimui ir operacijoms 100 mln. Eur. Tai naujausias bendras tarptautinis situacijos stabilizavimo projektas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"