Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
GYNYBA

Brg. gen. Valdemaras Rupšys: „Turime realias galias sustiprinti Lietuvos kariuomenę“

 
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. V. Rupšys / 
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. V. Rupšys /  "Kario" nuotrauka

„2018-ieji tikrai nebus lengvesni nei besibaigiantys 2017-ieji, nors krašto apsaugos biudžetas pagaliau pasieks 2 proc. bendrojo vidaus produkto, nes tinkamai panaudoti Lietuvos kariuomenei skirtus pinigus bus ne ką mažesnis iššūkis, nei mokėti verstis tuomet, kai jų trūksta“, – baigiantis kalendoriniams metams KARIUI teigė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų (SP) vadas brg. gen. V. Rupšys.

– Gerbiamas brigados generole, akivaizdu, kad besibaigiančiais 2017-aisiais tiek SP, tiek ir visa Lietuvos kariuomenė, kaip sakoma, nemažino apsukų. Vis dėlto, pirmiausia norėtųsi sužinoti, kaip pavyko susiderinti su NATO priešakinių pajėgų bataliono kariais, dislokuotais pas mus, Lietuvoje?

– Galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad NATO priešakinių pajėgų bataliono (kaip ir analogiškų dalinių Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje) dislokavimas mūsų šalyje, jo integravimas į mūsų SP Mechanizuotosios pėstininkių brigados (MPB) „Geležinis Vilkas“ kovinio rengimo ciklą buvo iššūkis, ir, be abejonės, svarbiausias 2017 m. įvykis. Žinoma, ne ką mažiau svarbi ir Motorizuotosios pėstininkių brigados (MPB)“Žemaitija“ tolesnė plėtra, kitaip tariant, siekti ant stipresnių kojų atsistoti.

Informacinės atakos pirmiausia siekiant diskredituoti NATO priešakinių pajėgų bataliono karius tarp vietinių gyventojų tik parodė, jog kai kam labai „skauda“ dėl šio bataliono buvimo rytiniame Aljanso pakraštyje.

Kartu šios dvi SP veiklos kryptys atspindėjo ir reikšmingą Lietuvos kariuomenės personalo plėtrą tiek profesinės karo tarnybos (PKT), tiek ir nuolatinės pradinės pravalomosios karo tarnybos (NPPKT), t. y. šauktinių srityse, nes MPB „Geležinis Vilkas“ plėtra visų pirma buvo užtikrinama didinant PKT karių skaičių, o MPB „Žemaitija“ komplektuojama šauktinių pagrindu. Pastarųjų rengimu, pačios brigados kovinio lygmens palaikymu, be abejo, rūpinosi atitinkamas kiekis profesionalių karininkų ir puskarininkių.

Be abejo, kariuomenės kiekybinio ir kokybinio augimo tendencijos palietė ir mūsų inžinierinius pajėgumus, Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP).

Grįždamas prie NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje, galiu pasakyti, jog sulaukėme ne tik didelio Aljanso dėmesio, bet ir gana daug vertinimų įvairiais aspektais. Galiu pasidžiaugti, kad nei vieno jų nebuvo negatyvaus ar neigiamo. Iš esmės galima teigti, jog šio bataliono buvimas Lietuvoje ir mūsų, kaip priimančiosios šalies, veikla šiandien jau vadinama pavyzdiniu projektu. Tai per šiuos besibaigiančius metus ne kartą įvairiuose aukščiausio lygio kariniuose susitikimuose akcentavo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pajėgų vadas Europoje gen. ltn. Benas Hodgesas.

Žinoma, mūsų vietinė infrastruktūra, palyginti su kitų šalių, nėra pati geriausia ir moderniausia, veikiausiai pasitaiko ir kitų smulkių trūkumų, tačiau Aljanso vadovybė visų pirma vertina NATO bataliono integravimą į vietos pajėgas, kovinį rengimą ir pratybas šalies poligonuose.

Reikia pažymėti, kad Lietuva, Aljanso vertinimu, minėtose srityse puikiai susitvarko su keliamomis užduotimis.

– Kai paaiškėjo, kokios šalys vadovaus NATO priešakinių pajėgų batalionams Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, iškart kilo įvairių informacinių spekuliacijų, ypač buvo interpretuojama šalių, pvz., Lietuvos ir Vokietijos, istorijos temomis. Visa tai iškart peraugo į dezinformacinius išpuolius. Kaip vertinti tokias „iniciatyvas“?

– Minėtos informacinės atakos pirmiausia siekiant diskredituoti NATO priešakinių pajėgų bataliono karius tarp vietinių gyventojų, pvz., Ruklos ar Jonavos, tik parodė, jog kai kam labai „skauda“ dėl šio bataliono buvimo rytiniame Aljanso pakraštyje.

Tačiau mes buvome įvertinę tokių išpuolių tikimybę ir jiems ruošėmės dar gerokai prieš Vokietijos ir kitų šalių kariams atvykstant į Lietuvą. Paskui jau iš konkrečių situacijų paaiškėjo, kad nei kariai, nei savotišku poveikio taikiniu tapę vietos gyventojai neužkibo ant šių informacinių atakų kabliuko. Be to, ir Vokietijos ginkluotųjų pajėgų (bundesvero) SP vadovybė teigiamai įvertino tiek mūsų kariuomenės, tiek ir pačios šalies reakciją į tokius neva viešais skandalais turėjusius virsti išpuolius. Be to, ir patys Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai buvo labai patenkinti, kad į tokius bandymus juos diskredituoti buvo reaguota laiku ir tinkamai, o jokio pagrindo neturintys kaltinimai nebuvo eskaluojami.

Turint galvoje minėtas istorines spekuliacijas ir bandymus jas sieti su Vokietijos karių buvimu Lietuvoje, esu ne kartą tai aptaręs su bundesvero SP vadovybe. Šiuo klausimu iškart sutarėme, kad tai yra ne kas kita, o bandymas iškreipti arba susilpninti realybės suvokimą, sukuriant kitą kontekstą pavieniams istoriniams įvykiams, beje, kurių, pagrįstumu netgi būtų galima abejoti. Pvz., jau ilgą laiką bandoma gadinti mūsų šalies santykius ne tik su vokiečiais, bet ir su dar artimesniais kaimynais lenkais – naudojantis panašiais metodais keleto dešimtmečių šalių nesantaika priešinama per šimtmečius formuotai bendrai valstybinei būčiai.

Kita vertus, Lietuvoje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų batalionui vadovaujanti Vokietija, žinodama, kad mūsų šalyje tikrai gali patirti įvairių tokio pobūdžio siurprizų, savo karius ruošė galimoms tokio pobūdžio nekinetinėms atakoms.

– Ar galima teigti, kad Vokietija, kaip Lietuvoje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų batalionui vadovaujanti šalis, mums yra veikiausiai geriausias variantas?

– Vienareikšmiškai. Ir argumentų teigiamam atsakymui yra tikrai labai daug. Visi puikiai žinome šiuo metu įgyvendinamus itin svarbius ir stambius Lietuvos kariuomenės įsigijimų projektus, tačiau yra ir kitų, savo svarba ne ką menkesnių dalykų. Visų pirma, vokiečiai yra tikrai patikimi ir itin gerai pasirengę sąjungininkai ir su jais galime rengti įvairiausio pobūdžio pratybas. Antra, būtent Vokietijos karių buvimas Lietuvoje skatina tolesnį mūsų šalies kariuomenės ir bundesvero SP bendradarbiavimą, jau peraugusį į itin svarbų projektą – MPB „Geležinis Vilkas“ partnerystę su viena iš bundesvero SP divizijų.

Kiek svarbi būtent Vokietijos karių patirtis, šiandien būnant šalia rytinių NATO sienų, kai geopolitinė aplinka vėl primena šal– tojo karo laikus, – juk būtent tada vokiečiai taip pat buvo rytiniame Aljanso pakraštyje? Atsakant į šį klausimą galima besąlygiškai teigti, kad Vokietijos bundesvero operacinė parengtis yra puiki, šalies ginkluotosios pajėgos yra labai patyrę, nes buvimas prie rytinės Aljanso sienos yra kur kas daugiau, nei dislokuoti konkrečioje teritorijoje karinę techniką ir personalą. Turiu galvoje logistiką, įvairias nekinetines priemones, rezervą ir t. t. Šia prasme vokiečiai tikrai yra pasikaustę ir kurti naujų, jiems visiškai nežinomų scenarijų nebereikia.

– Kaip savo buvimą Lietuvoje, buitines sąlygas vertina patys NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai?

– Naivu būtų teigti, kad atvykę į Lietuvą jie nepastebėjo šiokio tokio kontrasto, nes jis yra akivaizdus. Tačiau čia dislokuoti NATO kariai trūkumus priima pozityviai. Bendraujant tiek su eiliniais kariais, tiek su Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono vadovybe, visuomet būna pabrėžiama – nors sunkumų ir pasitaiko, bet jiems Lietuvoje yra labai svarbi nauja patirtis treniruojantis kartu su mūsų kariais.

Žinoma, NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai gyvena ne miestuose ar miesteliuose, o kareivinėse, taigi ir buitinės sąlygos čia turi atitikti tokius pačius reikalavimus kaip ir kitose NATO šalyse. Be to, nepriklausomai nuo šalies, kurioje kariai dislokuoti, organizuojamas jų laisvalaikis. Bendrauju su kariais, todėl žinau, kad dėl jų laisvalaikio Rukloje, Jonavoje ar kituose Lietuvos miestuose, jų pačių iniciatyvų dalyvauti įvairiuose nekariniuose renginiuose kokio nors diskomforto ar kultūrinio šoko jie čia nepatiria.

– Kaip čia esantys NATO sąjungininkai vertina mūsų pastangas ir gana staigų per kelis pastaruosius metus Lietuvos kariuomenės kokybinį šuolį į priekį?

Lietuva sąjungininkų vertinama ir politiniu, ir strateginiu-kariniu, ir taktiniu lygiu – vienareikšmiškai teigiamai.

Kaip kariškis galiu pasakyti, jog, pvz., taktiniu lygiu mes jau vertinami kaip sąjungininkai, su kuriais galima aptarti ne tik teorines koncepcijas, bet ir vykdyti realias operacijas, nes Lietuvos kariai aprūpinti visus NATO reikalavimus atitinkančia ginkluote ir technika. Iš to išplaukia, kad lygiaverčiai sąveikauti galime visais lygiais. Prieš keturis penkis metus apie tai galėjome tik pasvajoti.

Galima pasidžiaugti, kad šiandien NATO bendruomenė jau nebeklijuoja mums „jaunesniojo brolio“ etiketės, maža to, pripažįstama, jog tam tikrose srityse būtent mes esame ekspertai, į kurių vertinimus bei rekomendacijas privalu įsiklausyti.

– Buvome užsiminę apie informacines atakas, kitus nekinetinės kovos būdus. Kaip manote, kiek ir ką apie šiuolaikinį karą turi išmanyti dabartinis Lietuvos karys, apskritai, kaip turime suvokti Lietuvos kario identitetą?

– Šiuolaikinio Lietuvos kario identiteto klausimas yra ypač svarbus, nes visa mūsų turima ugnis ir geležis, t. y. kovinė galia ir ginkluotė, kažin ko bus verta, jei nebus atitinkamo psichologinio pasirengimo ir supratimo, kas mes esame, ką ir dėl ko turime saugoti ir ginti.

Optimistiškai tikiu, kad mūsų kariai yra pasirengę ne tik techniškai ir taktiškai, bet kartu yra ir Lietuvos patriotai, pasiruošę besąlygiškai laikytis duotos priesaikos. tinkamo psichologinio pasirengimo ir supratimo, kas mes esame, ką ir dėl ko turime saugoti ir ginti. Tačiau manyčiau, kad vykdydami tiek kovinį rengimą, tiek organizuodami kitą veiklą turime rūpintis ne tik bendru mūsų karių, nepriklausomai nuo jų turimo ar siekiamo laipsnio, išprusimu, bet ir ugdyti esminį dalyką – tvirtą kario pareigos Tėvynei supratimą.

Prieš sveikindamas visus su šventėmis, norėčiau SP bendražygius iškart nuteikti, jog 2018-ieji tikrai nebus lengvesni nei besibaigiantys 2017-ieji, nors krašto apsaugos biudžetas pagaliau pasieks 2 proc. bendrojo vidaus produkto, nes tinkamai panaudoti Lietuvos kariuomenei skirtus pinigus bus ne ką mažesnis iššūkis, nei mokėti verstis tuomet, kai jų trūksta.

Šiuolaikinio Lietuvos kario identiteto klausimas yra ypač svarbus, nes visa mūsų turima ugnis ir geležis kažin ko bus verta, jei nebus atitinkamo psichologinio pasirengimo ir supratimo, kas mes esame, ką ir dėl ko turime saugoti ir ginti.

Besibaigiančių metų proga, norėčiau padėkoti visiems SP vienetams už puikus rezultatus ir atsakingą požiūrį rengiantis valstybės gynybai. Ypač norėčiau padėkoti MPB „Geležinis Vilkas“ už išskirtines pastangas ir iniciatyvą integruojant NATO priešakinių pajėgų batalioną į savo sudėtį, MPB „Žemaitija“ už pastangas vystant ir steigiant naujus dalinius, KASP kariams už pasirengimą ir dalyvavimą misijoje Malyje, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionui už realią inžinerinę paramą Lietuvos kariuomenės įguloms ir pastangas apsaugoti mūsų šalies piliečius nuo po karo likusių sprogmenų, SP Juozo Lukšos mokymo centrui už gyvybiškai būtinus kursus mūsų kariams, nuolatos keliančius jų kompetencijas.

Baigdamas tariu ačiū SP štabui už sėkmingą visų procesų koordinavimą ir paramą, man vadovaujant Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgoms.

Taigi, visiems – tiek SP, tiek ir kitų Lietuvos kariuomenės pajėgų kariams, Naujųjų metų išvakarėse žinant, kad mūsų laukia ne mažesni iššūkiai, nei tie, kuriuos įveikėme 2017-aisiais, noriu palinkėti entuziazmo ir naujų galimybių, nes šiandien mes visi savo rankose turime realias galias sustiprinti Lietuvos kariuomenę, kartu ir mūsų valstybę.

Ištvermės, ryžto ir tvirto užnugario šeimose!

– Dėkojame už pokalbį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GYNYBA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"