Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Sąjūdis buvo suvienijęs bendrai idėjai

 
2018 06 14 6:00
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio rajono grupės nariai ir jų bičiuliai.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio rajono grupės nariai ir jų bičiuliai. Daivos Baronienės nuotrauka

Minėdami Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-metį Panevėžio rajono sąjūdininkai nerimaudami pabrėžia, kad nemažai dabartinių jaunuolių nežino, kokia yra šio judėjimo reikšmė mūsų valstybei.

Laisvės išsiilgusią Lietuvą prieš 30 metų subūręs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis buvo jėga, kuri po pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos vėl atvedė mūsų tautą į išsvajotą nepriklausomybę. Sąjūdžio veiklos metai – tai tikėjimo, idealų, vilčių ir kovos metai. „Prasidėjus Sąjūdžiui mums buvo pasakyta, kad dėl laisvės reikės pavargti, pakentėti. Tada nemanėme, jog tai taip ilgai užtruks“, – per Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio rajono iniciatyvinės grupės susitikimą sakė teisininkas Vidmantas Žiemelis. Būtent jį Panevėžio rajono Sąjūdžio žmonės prieš 28 metus delegavo į tuometę Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą.

Panevėžio miesto ir rajono žmonės buvo vieni aktyviausių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narių.

Panevėžio rajono savivaldybės vicemeras Antanas Pocius džiaugėsi sąjūdininkų reikšmingu indėliu į mūsų tautos istoriją. Apie Sąjūdžio įamžinimą kalbėjo Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotoja Emilija Juškienė. Sąjūdžio metus prisiminę renginio dalyviai tikino, kad tai buvo nuostabiausias laikas. Jie stovėjo Tėvynės sargyboje vedami idealizmo, o savo veikloje vadovavosi pagrindiniu šūkiu: „Valstybė – tauta – kalba.“

Prisiminimais taip pat dalijosi Aldona Mockevičienė, Gražina Šiler, Jonas Liaučius, Kazys Grabys, Kęstutis Vaičiūnas ir kiti.

Ir viltys, ir išbandymai

V. Žiemelis tvirtino ne kartą patyręs, kad jaunimas nežino Sąjūdžio reikšmės, nes mokyklų programos neparengtos, moksleiviams deramai neaiškinama tautos istorija. „Jeigu ir toliau vyraus toks požiūris, nebus stebėtina, jei jaunuoliai nieko nežinos ir apie Kovo 11-ąją“, – teigė jis.

Prisimindamas Sąjūdžio metus V. Žiemelis pasidžiaugė, kad Panevėžio miesto ir rajono žmonės buvo vieni aktyviausių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narių. „Tačiau ir Sąjūdis yra padaręs klaidų, o jų nepripažinimas – didžiausia klaida, – konstatavo teisininkas. – Vienas Sąjūdžio šūkių buvo biurokratijos mažinimas. Deja, kaip rodo gyvenimas, jos tik padaugėjo.“

Buvusi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio rajono tarybos pirmininkė A. Mockevičienė kalbėjo, kad būtent Sąjūdis žmonių sąmonėje buvo įskiepijęs bendruomeniškumo jausmą. Gaila, bet šiomis dienomis jis sklaidosi. Anot A. Mockevičienės, Sąjūdžio metai nepakartojami dėl to, kad tai buvo meilės savo artimui laikas. „Tuomet siekėme laisvės net nesuvokdami, kaip reikės tvarkytis ir gyventi ją atgavus“, – neslėpė sąjūdininkė. Ji priminė, jog sovietmečiu kolūkiuose dirbo 44 proc. Lietuvos gyventojų, o dabar žemės ūkyje triūsia tik 4 proc. jų. „Taip nutiko todėl, kad 40 proc. žmonių nebeliko darbo“, – pažymėjo buvusi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio rajono tarybos pirmininkė. Jos žodžiais, šie gyventojai patiria didelių išbandymų.

Idealizmą nustelbė naudos paieškos

Panevėžio rajono sąjūdininkė G. Šiler prisiminė, kad Sąjūdžio nariai, be idealizmo ir euforijos, išgyveno ir baimę. „Įsitraukusi į Sąjūdžio veiklą baiminausi netekti darbo, nerimavau, kad gali nukentėti artimieji“, – prisipažino ji. G. Šiler dirbo Panevėžio rajono Privatizavimo komisijoje, buvo jos pirmininkė. „Tiesą sakant, visai nežinojau, kaip dirbti, ir kartu mačiau, jog draskomas ūkis“, – kalbėjo sąjūdininkė.

Sąjūdžio narė Vida Liegytė priminė, kad Sąjūdžio link vedė etnografiniai judėjimai. Jai su bičiuliais dar Sąjūdžio metais Panevėžio rajone pavyko įkurti Knygnešių muziejų.

Sąjūdžio metus prisiminę renginio dalyviai tikino, jog tai buvo nuostabiausias laikas.Panevėžio rajono savivaldybės nuotrauka
Sąjūdžio metus prisiminę renginio dalyviai tikino, jog tai buvo nuostabiausias laikas.Panevėžio rajono savivaldybės nuotrauka

Sąjūdininkas, o atkūrus Nepriklausomybę – pirmasis Panevėžio rajono vadovas (tuomet – tarybos pirmininkas) K. Vaičiūnas tvirtino, kad vienas proveržių buvo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija, kurią įsteigė tuometis Panevėžio rajono Smilgių kolūkis. Pedagogu dirbęs K. Vaičiūnas taip pat akcentavo tautos dainų svarbą. „Pavyzdžiui, uždainavome jas nuvykę į Ukrainą. Ukrainiečiai tuomet juokavo, kad taip dainuodami ir Sovietų Sąjungą sugriausime“, – prisiminė jis. K. Vaičiūnas tikino bėgant metams suvokęs, jog tarp aukos ir naudos turi būti pusiausvyra, bei apgailestavo, kad dabar gyvename metą, kai naudos paieškų visuomenėje daugiau negu idealizmo ir noro aukotis.

Užs. V – 438

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"