Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Rėkyvos ežere ieškos tarpukario naikintuvo

 
2018 01 09 12:30
Feliksas Vaitkus prie lėktuvo "Lituanica II". 1935 m. /
Feliksas Vaitkus prie lėktuvo "Lituanica II". 1935 m. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotraukos

Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai šį pavasarį leisis į neįprastą ekspediciją – Šiauliuose esančio Rėkyvos ežero dugne ieškos 1930 metais sudužusio Lietuvos kariuomenei (LK) priklausiusio lėktuvo „Letov Š-20L“ likučių.

Šią akciją inicijuoja LK karinės oro pajėgos (KOP), šiemet mininčios savo įkūrimo šimtmetį ir norinčios plačiau supažindinti visuomenę su tarpukario aviacija, jos garbinga istorija, karo lakūnais.

Po paieškų ežere, vasarą dar viena žvalgomoji ekspedicija numatoma Šiaulių rajone esančiame Šilėnų miške, buvusiame tarpukario aviacijos poligone, kur bus ieškoma 1940 metų rudenį sovietų sunaikintų „Lituanicos II“ ir kitų lietuviškų lėktuvų fragmentų.

Lietuvos tarpukario aviacijos istorija – labai įdomi ir didinga, tačiau didžioji visuomenės dalis mažai apie ją žino.

Primins istoriją

Anot KOP atstovų, Lietuvos tarpukario aviacijos istorija – labai įdomi ir didinga, tačiau didžioji visuomenės dalis mažai apie ją žino.

„Šiemet minime ne tik valstybės atkūrimo šimtmetį, bet ir LK KOP įkūrimo 100-ąsias metines, todėl pradėta ieškoti partnerių ir bendraminčių, kurie prisidėtų prie šiai progai skirtų projektų įgyvendinimo. Džiugu, kad į mūsų kvietimą atsiliepė KU, jo mokslininkai pasiryžo pamėginti surasti vieno iš tarpukario aviacijos reliktų likučius Rėkyvos ežere. Šia ekspedicija norime informuoti visuomenę ir pasakoti tarpukario Lietuvos aviacijos istoriją. To laikotarpio karinės oro pajėgos užėmė tikrai ne paskutinę vietą šalies kariuomenės struktūroje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė KOP vado asmeninio štabo viešųjų ryšių karininkas, vyr. ltn. Audrius Ašmontas.

Jo teigimu, iš ežero dugno iškėlus lėktuvo likučius aviacijos istoriją būtų galima pasakoti įtaigiau.

„Tai būtų apčiuopiamas dalykas, ne vien nuotraukos. Turime karo aviacijos herojus, kuriais galime pagrįstai didžiuotis. Tad tikimės, kad mūsų inicijuotos žvalgomosios ekspedicijos bus sėkmingos“, – sakė A. Ašmontas.

Įdomu tai, kad tarpukariu Lietuvos kariuomenė turėjo nepalyginti daugiau orlaivių nei dabar. Maža to, 1921–1939 metais Lietuvos karo aviacijos dirbtuvėse buvo pagaminti 102 lėktuvai. Lietuvių karo inžinieriai ne tik surinkinėjo orlaivius, bet ir patys juos projektavo, kūrė. Bene garsiausi lietuvių aviakonstruktorių Jurgio Dobkevičiaus DOBI ir Antano Gustaičio ANBO.

Paieškos – sudėtingos

KU mokslininkų ekspedicijai Rėkyvos ežere vadovaus didžiulę povandeninės archeologijos patirtį turintis ir tarpukario karo laivą „Prezidentas Smetona“ Baltijos jūroje radęs akademikas Vladas Žulkus.

Mokslininkas rudenį jau apžiūrėjo numanomą naikintuvo „Letov Š-20L“ („Šmolik“) katastrofos vietą. Šio tipo tuometinės Čekoslovakijos gamybos orlaivius LK pirko 1925 metais ir turėjo jų 8.

1930 metais birželio 13 dieną ežere sudužo lėktuvas “Šmolik”.
1930 metais birželio 13 dieną ežere sudužo lėktuvas “Šmolik”.

Yra žinoma, kad 1930 metais birželio 13 dieną ežere sudužo 1-osios eskadrilės karo lakūno viršilos Antano Kairaičio (1904–1930) pilotuotas „Šmolik“. Po lakūno žūties žurnalas „Karys“ rašė, jog velionis buvo sumanus ir drąsus lakūnas, vienas geriausių šaudytojų ir didelis sporto mėgėjas.

„Bet štai nelaimingas penktadienis, fatališkoji šio mėnesio 13-oji, jo vardinių diena, nutraukia jo gyvenimą siūlą ir kartu su lėktuvu palaidoja Rėkyvos ežero gelmėse. Nuvykus į katastrofos vietą, rastas sulaužytas lėktuvas, nutraukti diržai ir negyvas lakūnas sulaužytomis kojomis ir sužalota galva“, – rašyta tarpukario spaudoje.

Lakūnas žuvo atlikdamas užduotį: iš kulkosvaidžio apšaudydamas judantį taikinį – ežero paviršiuje atsispindėjusį lėktuvo šešėlį. Manoma, kad A. Kairaitis nusileido per arti vandens.

Orlaivis sudužo, medinės ir drobinės jo dalys iškilo į paviršių, o variklis su propeleriu nuskendo. Paties lakūno kūnas buvo ištrauktas ir palaidotas Kauno senosiose kapinėse. Sovietmečiu jas uždarius, palaikai perkelti į Seniavos kapines.

„Pagal to meto aprašymus ir liudytojų parodymus, lėktuvas sudužo apie 100–200 metrų nuo kranto. Maždaug ties ta vieta stovi paminklinis akmuo su lenta, informuojančia apie čia įvykusią tragediją. Rudenį jau nėrėme ir žvalgėme vietovę, kuri bent kol kas lengvu nuotykiu nė nekvepia: laukia itin sunkus darbas. Ežero dugne tikimės rasti orlaivio variklį ir galbūt kitas jo dalis. Ežero dugnas – labai uždumblėjęs, vietomis dumblo sluoksnis siekia net 2 metrus, matomumas – nulinis“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo V. Žulkus.

Jis informavo, kad KOP finansuojama ekspedicija truks 5 dienas, per kurias narai, specialistai turės ne tik surasti, bet ir padėti iškelti „Šmolik“ likučius.

„Pradžioje naudosime sonarą, tačiau jei variklis yra giliai dumble, teks pasitelkti magnetometrą. Laukia juodas darbas. Radus orlaivio likučius teks išsiurbti dumblą ir iškelti nuolaužas į krantą“, – teigė archeologas.

lt.wikipedia.org nuotrauka
lt.wikipedia.org nuotrauka

Darbuosis buvusiame poligone

Anot LK KOP atstovų, po pavasarinės ekspedicijos „Žemė – vanduo“ Rėkyvos ežere laukia dar vienas istorinis detektyvas. Vasarą Šilėnų miške, buvusiame poligone, bus ieškoma „Lituanicos II“ pėdsakų.

Šis lėktuvas garsus tuo, kad juo lakūnas Feliksas Vaitkus 1935 metų rugsėjo 21–22 dienomis skrido per Atlantą iš Niujorko į Kauną, atkartodamas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį. Per 21 valandą 30 minučių nepalankiomis oro sąlygomis F. Vaitkus šiuo lėktuvu nuskrido 5100 km ir tik dėl gedimų nusileido Airijoje.

Lėktuvas buvo nupirktas Lietuvos kariuomenės karinei aviacijai ir naudotas kaip mokomasis. Sovietams okupavus mūsų šalį ir sunaikinus Lietuvos karo aviaciją, „Lituanica II“ tapo rusų lakūnų taikiniu Šilėnų poligone.

„Šioje ekspedicijoje dalyvaus Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono specialistai, jie žvalgys teritoriją specialiais metalo ieškikliais. Bus ieškoma 1940 metų rudenį sovietų sunaikintų „Lituanicos II“ ir kitų lietuviškų lėktuvų fragmentų“, – informavo A. Ašmontas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"