Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Merijos nori daugiau laisvės ir pinigų

 
2018 01 31 6:00
akmene.lt nuotrauka

Šalies savivaldybės Europos Tarybos (ET) Europos vietos ir regionų valdžių kongreso atstovams skundėsi dėl centrinės Lietuvos valdžios, ribojančios jų finansinį savarankiškumą, veiksmų.

Vietos valdžios atstovai ypač nepatenkinti apribotomis galimybėmis skolintis, esą dėl to merijoms sudėtinga dalyvauti Europos Sąjungos remiamuose projektuose. Tačiau šalies finansininkai ir politikai atkerta, kad leidimas merijoms laisvai skolintis gali būti pavojingas visai valstybei.

Nejaučiau finansinio savarankiškumo

ET Europos vietos ir regionų valdžių kongreso Monitoringo komiteto nariai Arturas Torres Pereira ir Sigurduras Bjornas Blondalis ką tik pasibaigusio vizito Lietuvoje metu aiškinosi, kaip po 2012 metų kongreso rekomendacijų Lietuvos valdžiai pasikeitė savivaldybių padėtis, kaip stiprinamas savivaldybių savarankiškumas ir kaip Lietuva laikosi Europos vietos savivaldos chartijos nuostatų.

Susitikime su savivaldybių merais ET atstovai išgirdo, kad iki šiol šalies savivaldybės nesijaučia finansiškai savarankiškos, nors pernai Seimas priėmė Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pataisas, kuriomis vadovaujantis realiai padidinti 38 savivaldybių biudžetai. Pasak Akmenės rajono mero Vitalijaus Mitrofanovo, jie didėjo – 2–3 mln. eurų, tačiau tai – tik menka dalis poreikių jūroje, nes beveik visi šie pinigai bus skirti atlyginimams didinti. „Valstybės tarnautojų atlyginimai yra labai nedideli, jie negali konkuruoti su privačiu verslu. Pavyzdžiui, savivaldybių socialinių darbuotojų atlyginimas tėra apie 400 eurų, tai kaip galime pritraukti į rajonus jaunų ir naujų specialistų?“ – retoriškai klausė V. Mitrofanovas.

Merai atkreipė dėmesį, kad ekonomikos krizės pradžioje beveik 30 proc. sumažintas savivaldybių finansavimas savarankiškosioms funkcijoms vis dar nevisiškai atkurtas. Be to, pernai (keičiant Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą) buvo įteisinta ir itin nepalanki nuostata – savivaldybėms nebebus visiškai kompensuojamos centrinės šalies valdžios sprendimais nulemtos gyventojų pajamų mokesčio netektys.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentas, Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad pastaruoju metu galima matyti dvi skirtingas tendencijas. Savivaldybėms perdavus socialinių išmokų mokėjimą, jų finansinis savarankiškumas, regis, turėtų didėti. „Tačiau realiai – tai vienintelė sritis, kurioje tas savarankiškumas iš tiesų didėja“, – tvirtino K. Vaitukaitis. Anot jo, daugelyje kitų sričių savivaldybių finansinis savarankiškumas mažėja.

Sudėtinga pasiskolinti

Net ir padidinus 2018-ųjų biudžetus, savivaldybių atstovai tuo ne itin džiaugiasi. Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė ET atstovams pabrėžė, kad papildomas biudžeto lėšas teks panaudoti projektams įgyvendinti, nes skolinimosi apribojimai savivaldybėms nepalieka kitokių galimybių. „Birštono savivaldybė turi skolų, bet šiemet negalime pradėti jų grąžinti, o tai reiškia, kad neturime ir jokių galimybių skolintis“, – sakė N. Dirginčienė.

LSA direktorės Romos Žakaitienės teigimu, nuo 2016 metų įsigaliojo Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, kuris drastiškai apribojo 57 iš 60 savivaldybių metinio grynojo skolinimosi galimybes iki 1,5 proc. biudžeto pajamų. Prieš jį priimant prašyta atkreipti dėmesį, kad didelė dalis savivaldybių turės ribotą teisę skolintis ir nebegalės deramai įgyvendinti dalies investicijų projektų. Juk daugumai tokių projektų centrinė valdžia nustatė reikalavimus savivaldybėms prisidėti nuosavomis, iš esmės skolintomis lėšomis. „O nuo praėjusių metų 57 savivaldybių skola negalėjo didėti, jos turėjo teisę pasiskolinti ne daugiau, negu grąžins anksčiau paimtų paskolų“, – į Lietuvą atvykusiems ET atstovams pabrėžė R. Žakaitienė.

JAV pavyzdžiu neseksime

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas merijų skundus dėl finansinio savarankiškumo stygiaus pavadino pramanais. „Jeigu savivaldybių galimybės skolintis nebūtų ribojamos, valstybės skola išaugtų iki neregėtų aukštumų, nes savivaldybių skolos yra valstybės skolos“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino K. Glaveckas. Parlamentaro nuomone, nereikėtų sekti JAV pavyzdžiu, kur vietos savivaldai buvo leista laisvai skolintis ir šios atstovai tiek prisiskolino, kad nebežino, kaip išmokės tas skolas. O Detroito miestas paskelbė bankrotą.

Vitalijaus Mitrofanovas: „Padidinti kai kurių savivaldybių biudžetai – tik menka dalis poreikių jūroje.“

Lietuvoje negali bankrutuoti nei savivaldybės, nei pati valstybė. „Tiesa, būtų galima kalbėti nebent apie kai kurių skolinimosi suvaržymų koregavimą, priklausomai nuo to, kam bus naudojamos pasiskolintos lėšos. Jeigu ES remiamiems labai efektyviems projektams, galbūt būtų galima savivaldai sudaryti papildomas sąlygas skolintis“, – tvirtino Seimo BFK pirmininko pavaduotojas. K. Glavecko teigimu, jei savivaldybėse tinkamai tvarkomi finansai, negali būti situacijos, kad nebūtų pinigų ES projektams įgyvendinti. O vietos valdžiai išlaidaujant aktyvinami Fiskalinės drausmės įstatymo apribojimai.

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Yra aktualesnių problemų

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, beje, pats dalyvavęs merų susitikime su ET Europos vietos ir regionų valdžių kongreso atstovais, „Lietuvos žinioms“ sakė buvęs nustebintas merų pozicijos. Jis pabrėžė, kad iš tiesų ET stebi ne finansinius ar ūkinius procesus valstybėse, o kaip vienoje ar kitoje šalyje užtikrinamos žmogaus teisės, valstybių piliečių teisės. Tačiau merai daugiausia skundėsi finansine padėtimi.

Kęstutis Glaveckas: „Būtų galima kalbėti nebent apie kai kurių skolinimosi suvaržymų koregavimą.“

„Savivaldybių poreikis turėti daugiau pinigų ir daugiau laisvės jų skolinantis yra suprantamas. Tačiau tai negali tapti nekontroliuojamu procesu. Yra pavyzdžių, kai prieš vietos rinkimus savivalda išlaidauja daugiau nei reikėtų. Tačiau yra ir didesnių problemų, tokių kaip žemės klausimai, kai kaimo vietovėse formuojant žemės sklypus savivalda neturėjo jokios įtakos“, – teigė P. Urbšys. Kita savivaldos atstovams turinti rūpėti problema yra ta, kad norima apriboti savivaldos teises vykdant ūkinę veiklą, kai teikiantieji viešąsias paslaugas prilyginami komercinių paslaugų teikėjams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
#ATEITIESLYDERIAIEkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasKontaktai
GynybaĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėReklaminiai priedai
KomentaraiKonkursaiKultūraLietuvaPrenumerata
Mokslas ir ITPasaulisSportasŠeima ir sveikataKarjera
ŠvietimasTrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"