Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Leisis į padėkos žygį partizanų takais

 
2018 01 13 6:00
Kovotojas Juozas Vitkus-Kazimieraitis.
Kovotojas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. genocid.lt

Laisvės gynėjų dieną vieno partizaninės kovos pradininkų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio šeima ir artimieji rengia 18 kilometrų pagarbos ir padėkos žygį į buvusią Dainavos girios partizanų žiemos vadavietę.

J. Vitkus-Kazimieraitis – pulkininko leitenanto laipsnį turėjęs karininkas, Belgijoje mokslus baigęs karo inžinierius, Kauno inžinerijos bataliono technikos viršininkas, šešių vaikų tėvas. Sovietams okupavus mūsų šalį, jis atsisakė trauktis į Vakarus, išvyko į Dzūkiją ir ten ėmė organizuoti partizaninį pasipriešinimą. Jo kova už Lietuvos laisvę truko tik kiek ilgiau nei metus. Sužeistas per susirėmimą su sovietų kariuomene 44 metų J. Vitkus-Kazimieraitis mirė.

Pagerbiant J. Vitkaus-Kazimieraičio ir kitų laisvės kovotojų atminimą, šiandien organizuojamas žygis į kadaise jo įkurtą žiemos vadavietę Dainavos girioje, netoli Rudnelės kaimo prie Skroblaus upelio.

J. Vitkaus-Kazimieraičio anūkas kunigas Gintaras Vitkus „Lietuvos žinioms“ teigė, jog žygiui sausio 13-oji pasirinkta ir todėl, kad tai Laisvės gynėjų diena, ir dėl to, jog 1946-ųjų sausio 12 dieną vadavietėje per susišaudymą su okupacine kariuomene krito trys partizanai. „Ir rengdamiesi žygiui, ir žygiuodami, ir grįžę iš jo bandysime aptarti kovos už laisvę prasmę, žmonių pasirinkimą, svarstysime, ką darome ir ką galime padaryti gero savo šaliai“, – sakė dvasininkas. Jis pabrėžė, kad žygis į partizanų žiemos vadavietę organizuojamas nebe pirmą kartą. Į pirmąjį žygį buvo susirinkę 12 žmonių, vėliau žygiuojančiųjų būrys padidėjo iki 70.

„Žygį pradėsime Marcinkonių bažnyčioje šv. Mišiomis, po jų vyks susipažinimas, žygio dalyvių prisistatymas, o tada leisimės į kelionę“, – pasakojo kunigas G. Vitkus. Žygiuojančiųjų bus prašoma laikytis rimties, žygiuoti tyliai, kaip tai buvo būtina partizanams, o dalį maršruto bus einama slepiant pėdsakus, t. y. koja kojon.

Toje vietoje, kur būta partizanų vadavietės, šiuo metu yra tik duobė. Prie jos bus uždegtos žvakelės žuvusiesiems atminti.

G. Vitkus pažymėjo, kad jo senelis J. Vitkus-Kazimieraitis pripažįstamas vienu iškiliausių partizanų vadų, jo vardas rašomas greta tokių kovotojų kaip Vytautas Žemaitis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Juozas Lukša-Daumantas. Anot dvasininko, J. Vitkus-Kazimieraitis puikiai suprato, kad, į Lietuvą atėjus Raudonajai armijai, nesitraukdamas iš šalies jis pasirašo nuosprendį. G. Vitkus pridūrė, kad J. Vitkus-Kazimieraitis partizaninę kovą organizavo taip, kad būtų pabrėžtinai laikomasi kario etikos kodekso. Netrukus po įsitraukimo į kovotojų gretas jis buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.

Deja, vadovauti Dzūkijos partizanams J. Vitkui-Kazimieraičiui teko neilgai. 1946 metų liepos 2-ąją per susirėmimą su sovietų kariuomene Žaliamiškyje netoli Liškiavos jis buvo sužeistas, o netrukus nuo sužeidimų mirė. Vėliau šio partizanų vado kūnas buvo numestas Liškiavos aikštėje, o kur jis užkastas – nežinoma iki šiol.

Praėjusių metų vasarą J. Vitkaus-Kazimieraičio šeimos iniciatyva už pinigus, suaukotus JAV lietuvių, sukurtas 70 minučių filmas apie šį kovotoją. Filmo, kuris pavadintas „Nepaprasta auka“, autorė – Agnė Zalenskaitė. Filmas jau rodytas JAV, Sausio 13-osios proga bus rodomas Lietuvos ambasadose Austrijoje ir Suomijoje, o Vasario 16-ąją filmą yra numačiusi parodyti nacionalinė Estijos televizija. Lietuvoje filmas kol kas neplatinamas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"