Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kuršių nerijai kurs atskirą įstatymą

 
2018 09 12 6:00
Devynios auklės - vaikas be galvos. Taip neretai vertinama dabartinė situacija unikaliojoje Kuršių nerijoje.
Devynios auklės - vaikas be galvos. Taip neretai vertinama dabartinė situacija unikaliojoje Kuršių nerijoje. Antano Razmos nuotrauka

Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK) inicijuoja diskusijas dėl būtinybės parengti naują, Kuršių nerijai taikomą įstatymą, kuris palengvintų šios išskirtinės teritorijos darnią plėtrą.

„Artėjant Kuršių nerijos kaip pasaulio paveldo vietovės 20-mečio minėjimui, būtina kuo skubiau spręsti opiausius, daugelį metų aptariamus, bet nesprendžiamus finansavimo, Neringos savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento kompetencijų atskyrimo ir kitus klausimus. Galbūt jau šiemet bus organizuotas tarptautinis forumas, siekiant parengti Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės aprašą įgyvendinantį veiksmų planą“, – „Lietuvos žinioms“ teigė VKPK pirmininkė Evelina Karalevičienė.

Neringos mero Dariaus Jasaičio teigimu, dabartiniai teisės aktai yra tarsi pusiasalį apraizgęs voratinklis, juose – daugybė prieštaravimų, draudimų, todėl reikėtų sekti kitų valstybių pavyzdžiu ir UNESCO saugomai teritorijai sukurti atskirą įstatymą.

Organizuos forumą

Kuršių nerija į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta 2000 metais, tad po dvejų metų bus minimos šio statuso suteikimo sukaktuvės. „Tačiau valstybės ir savivaldos institucijų, investuotojų ir vietos gyventojų skirtingi požiūriai į vietovės išsaugojimą iki šiol užkerta kelią darniai Kuršių nerijos plėtrai. Neįtvirtinti ilgalaikiai valstybės pasaulio paveldo vertybių (taip pat – ir Kuršių nerijos) išsaugojimo prioritetai, bendra pasaulio paveldo vertybių valdymo strategija, neparengtas pasaulio paveldo vietovės valdymo planas. Ne mažiau aktualus klausimas lieka atskiro, Kuršių nerijai skirto įstatymo parengimas, tai galėtų išspręsti daugelį problemų“, – teigė E. Karalevičienė.

Ji informavo, kad organizuojamame tarptautiniame forume tikimasi sulaukti panašių vietovių, turinčių atskirą įstatymą, valdytojų, kurie pasidalytų savo praktika ir naudingais patarimais. „Jei per forumą bus nutarta, kad įstatymas Kuršių nerijai išties aktualus, lauks rimti iššūkiai: tyrimai, analizės, koncepcijos parengimas. Iš dalies tai priklausys nuo politinės valios. Pasaulyje esama UNESCO vietovių, kurioms taikomi atskiri įstatymai. Artimiausias pavyzdys – Latvijoje, kur priimtas Rygos senamiesčio įstatymas. Juo pavyko išspręsti daug iki tol buvusių problemų. Tačiau Rygos atvejis netinka kultūrinio kraštovaizdžio teritorijai Kuršių nerijai, todėl analizuosime panašių vietovių pavyzdžius. Jų esama Šveicarijoje, Anglijoje“, – teigė VKPK vadovė.

Kazusų netrūksta

Neringos meras D. Jasaitis „Lietuvos žinioms“ pateikė ne vieną pavyzdį, akivaizdžiai iliustruojantį, kad galiojantys teisės aktai tiesiog nepritaikyti Kuršių nerijos specifikai. „Pavyzdžiui, Miškų įstatymas. Pagal jį mišku vadinami medynai, kai per 20 metų medžio kamieno storis pasiekia ne mažiau kaip 20 centimetrų. O Neringoje juk – kalnapušynai, tad ir per 100 metų tokio storio kamienai nesusiformuos. Tačiau pagal Miškų įstatymą tie plotai nerijoje pažymėti kaip miškas. Absurdas. O tas miško statusas užblokuoja daugybę infrastruktūrinių darbų“, – teigė politikas.

Jis priminė, kad Neringa yra vienintelė Lietuvoje savivaldybė, kuri visa įsikūrusi UNESCO pasaulio paveldu pripažintoje teritorijoje. „Todėl įstatymuose įtvirtinti Kuršių nerijai taikomi įvairūs ribojimai, draudimai. Jei jau vietovė tokia išskirtinė, jai reikėtų atskiro, tai teritorijai taikomo įstatymo. Esama ir nelogiškų dalykų: pavyzdžiui, itin jautriose fiziniam poveikiui kopose augantiems miškams, jei juos norima kirsti, taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir bet kurioje kitoje Lietuvos vietoje. Miškininkai sunkiasvore technika išmauroja paklotę, nes nėra reikalavimo naudoti specifinę. O jei pareikalautų, rangovai baksnotų į teisės aktus ir aiškintų, kad toks reikalavimas – perteklinis“, – paradoksus vardijo meras.

Esą ydinga ir tai, kad teisės aktuose visa Neringos savivaldybė apibrėžiama kaip miestas, neišskiriant Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės gyvenviečių. „Grobšto gamtos rezervatas su kopomis, Parnidžio smėlynai formaliai yra mieste. Reikėtų išskirti gyvenvietes, kuriose galiotų vienokie reikalavimai, o gamtos oazėse – kitokie. O dabar viskas suplakta į viena. Visi vadovauja, ir niekas nežino, kas čia šeimininkas. Neadekvatu ir tai, jog teisiškai už skęstančiųjų gelbėjimą pajūryje atsakinga savivaldybė, tačiau vos įbridus į jūrą patenkama į Lietuvos teritorinius vandenis. Negauname nė euro iš valstybės už skęstančiųjų gelbėjimo paslaugos teikimą, nors formaliai tai yra valstybės prižiūrima teritorija“, – pasakojo D. Jasaitis.

O kurortinių gyvenviečių krantinės, statytos prieš 50 metų, yra nusidėvėjusios, net pavojingos turistams, tačiau jas remontuoti turi Neringos savivaldybė. „Teisiškai tai – mūsų turtas, bet niekada negalėsime jų tvarkyti biudžeto lėšomis, nes tai kainuoja pasakiškus pinigus. Jei šie objektai būtų valstybės nuosavybė, lėšų joms tvarkyti galėtų skirti valstybės institucijos. Tad esama aibė prieštaravimų, paradoksų, visur mirga išimtys „išskyrus Neringą“. Dabar ginčytinus niuansus būtina aiškiai apibrėžti ir parengti atskirą Kuršių nerijos įstatymą, vieną bloką. Tada ir painiavos, tarpinstitucinio nesusikalbėjimo būtų mažiau“, – tikino politikas.

Dariaus Jasaičio teigimu, dabartiniai teisės aktai yra tarsi pusiasalį apraizgęs voratinklis, juose - daugybė prieštaravimų, draudimų, todėl reikėtų sekti kitų valstybių pavyzdžiu ir UNESCO saugomai teritorijai sukurti atskirą įstatymą./Deniso Nikitenkos nuotrauka
Dariaus Jasaičio teigimu, dabartiniai teisės aktai yra tarsi pusiasalį apraizgęs voratinklis, juose - daugybė prieštaravimų, draudimų, todėl reikėtų sekti kitų valstybių pavyzdžiu ir UNESCO saugomai teritorijai sukurti atskirą įstatymą./Deniso Nikitenkos nuotrauka

Analizė bus naudinga

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis atsargiai vertino idėją rengti atskirą, tik Kuršių nerijai taikomą įstatymą. „Šiame pusiasalyje, kaip ir visoje Lietuvoje, galioja tie patys įstatymai. Kita vertus, teritorija išties yra labai specifinė, todėl būtų galima diskutuoti apie Kuršių nerijai taikomų išimčių įstatymą. UNESCO pasaulio paveldo sąraše yra ir Kernavė, Žuvintas, Vilniaus senamiestis, tačiau jiems nekuriami atskiri įstatymai. Kuršių nerijos atveju pirmiausia reikėtų laikytis tų teisės aktų, kurie jau galioja“, – „Lietuvos žinioms“ teigė VSTT vadovas.

Jis sutiko, kad diskusijos dėl nerijos darnaus plėtojimo problemų ir ateities bet kuriuo atveju bus vertingos. „Yra tų prieštaravimų, pavyzdžiui, vertinant Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ir Saugomų teritorijų įstatymų nuostatas. Galbūt pragmatiškiau būtų suderinti Neringos miesto savivaldybės bendrąjį planą su Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu. O toks išimčių įstatymas galėtų būti parengtas. Tada reikėtų išrankioti įvairius tik Kuršių nerijai galiojančius aspektus iš visų teisės aktų ir sudėti juos į vieną“, – mintimis dalijosi A. Stanislovaitis.

Prieš keletą metų jau buvo diskutuota apie poreikį sukurti specialią darbo grupę Seime, kuri imtųsi parengti Kuršių nerijos įstatymo metmenis, tačiau tuomet kalbos liko vien kalbomis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"