Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėdoje augins krevetes

 
2018 08 03 8:00
Klaipėdos universiteto Verslo inkubatoriaus patalpose už 100 tūkst. eurų sumontuota įranga, specialios talpyklos, kuriose planuojama užauginti 400 kg krevečių.
Klaipėdos universiteto Verslo inkubatoriaus patalpose už 100 tūkst. eurų sumontuota įranga, specialios talpyklos, kuriose planuojama užauginti 400 kg krevečių. KMTP nuotrauka.

Artimiausioje ateityje restoranuose, o gal ir prekybos centruose gali atsirasti Lietuvoje užaugintų krevečių.

Klaipėdos universitetas (KU) su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku (KMTP) neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir uostamiestyje įsteigė Akvakultūros kompetencijų centrą.

Jame, KU Verslo inkubatoriaus patalpose, gavus 100 tūkst. eurų Europos Sąjungos paramą, sumontuota reikiama įranga, specialios talpyklos, kuriose planuojama užauginti 400 kg krevečių. „Tai – eksperimentas. Galutinis jo tikslas – įgyti žinių, sukaupti vertingos patirties, kuria vėliau galės pasinaudoti įmonės, norinčios užsiimti Lietuvoje dar nauju pramoninio krevečių auginimo verslu. Vakarų Lietuvoje sąlygos tam ypač palankios, nes turime didžiulius geoterminio vandens šaltinius“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo KMTP direktorė Roma Stubrienė.

Bandymų poligonas

Dabar į didžią dalį Europos ir mūsų šalies rinkos plūsta krevetės, sugaunamos Atlanto vandenyne arba auginamos specialiose fermose Pietų Azijos valstybėse. Specialistų teigimu, natūralūs ištekliai sparčiai senka, o dirbtinai auginant vėžiagyvius Azijoje esą eikvojama gamta: iškertami didžiuliai miškų plotai, iškasami tvenkiniai, abejonių kelia ir auginimo sąlygos, produktų ekologiškumas.

Todėl vis sparčiau plėtojamos vadinamųjų akvakultūrų technologijos. „Klaipėdoje įgyvendinamas pirmas Lietuvoje tokio pobūdžio projektas. Šiuolaikinėmis technologijomis aprūpintas Akvakultūros kompetencijų centras gali tapti platforma siekiant perimti žinias ir technologijas, kurios padėtų kurti didesnį akvakultūros industrijos konkurencingumą. Verslo inkubatoriuje krevetėms auginti skirtos aštuonios didelės talpyklos“, – aiškino R. Stubrienė.

Anot jos, klaipėdiečius nuolat konsultuoja samdytas specialistas iš Vokietijos. „Dabar vyksta parengiamieji darbai – reikia sukurti vėžiagyviams auginti palankias sąlygas. Svarbi ir vandens temperatūra, ir jo cheminė sudėtis, ir filtravimo sistema, ir kita. Kalbame apie savitą bandymų poligoną. Bus aiškinamasi, kokių turime galimybių auginti, veisti krevetes, kokių sąlygų tam reikia, skaičiuojama ekonominė nauda ir kuriamas naujas produktas. Šio eksperimento rezultatais, įgyta patirtimi ir sukurtu intelektiniu produktu vėliau galės naudotis verslininkai“, – tikino KMTP vadovė.

Susitarta, kad po penkerių metų įranga bus perduota KU, o moksliniai tyrimai tęsiami. „Verslui nereikės investuoti, rizikuoti aiškinantis, ar galima auginti krevetes tokiomis sąlygos, ko tam reikia, kaip turi veikti sistema ir panašiai. Tai padarysime mes. Vėliau patirtimi ir žiniomis galės pasinaudoti verslas. Taigi galbūt mūsų krašte atsiras ir krevečių fermų“, – pasakojo R. Stubrienė.

Esą įmanomi keli variantai: jei krevetės būtų auginamos nedideliais kiekiais, jos kainuotų itin brangiai ir būtų tiekiamos tik specializuotiems gurmanų restoranams. Tačiau įkūrus pramoninę fermą, lietuvių mėgstami vėžiagyviai pasiektų ir prekybos centrus.

Ar delikatesai kainuotų brangiau, ar pigiau, nei parduodami dabar, kol kas anksti spėlioti. Klaipėdoje bent jau pradžioje būtų auginamos vienos populiariausių pasaulyje valgomosios baltakojės blyškiosios krevetės.

Nauja niša

KU rektoriaus pareigas laikinai einantis prof. Artūras Razbadauskas „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad vadinamosios mėlynosios technologijos, akvakultūra Lietuvoje – dar palyginti nauja ir mažai išplėtota sritis. „Todėl Klaipėdos universitetas ypač suinteresuotas akvakultūrų bazių steigimu. Tikslas – kurti metodikas, technologijas, atlikti mokslinius tyrimus (nuo genetikos iki auginimo), patentuoti naujus intelektinius produktus, kurie vėliau galėtų būti pritaikomi verslo įmonėse. Krevečių auginimas – tik vienas iš kuriamų prototipų, su akvakultūromis susiję ir daugiau veiklų. Tai ir dumblių, naudojamų farmacijoje, maisto pramonėje, ir moliuskų auginimas“, – kalbėjo A. Razbadauskas.

Teigiama, jog Vakarų Lietuva labai tinkama akvakultūroms auginti, nes turi didžiulį geoterminio vandens potencialą.

Teigiama, jog Vakarų Lietuva labai tinkama akvakultūroms auginti, nes turi didžiulį geoterminio vandens potencialą. „Jo ištekliais puikiai naudojasi islandai. Tarkime, krevetėms reikia šilto vandens, į kurio temperatūros svyravimus šios labai jautriai reaguoja. O geoterminis vanduo tam labai tinka. Norint auginti vėžiagyvius pramoniniu būdu būtina turėti itin daug vandens“, – dėstė KU laikinasis rektorius.

KU jau yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su keliais užsienio universitetais, kurie turi daug patirties akvakultūrų srityje. „Yra ir sektinų pavyzdžių. Pavyzdžiui, Albanijoje imta auginti midijas, ir dabar ši produkcija tiekiama pusei Europos rinkos. Tai padaryta vykdant panašius kaip Klaipėdoje eksperimentus, kai iš pradžių sukuriama mokslinė, metodinė, technologinė bazė, o rezultatais naudojasi verslas. Kaip seksis auginti krevetes uostamiestyje, sužinosime ateityje“, – sakė A. Razbadauskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"