Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėda praturtėjo išskirtiniu muziejumi

 
2018 01 18 17:00
Stiklo plokštė uždengta nestoru smėlio sluoksniu, todėl norint išvysti eksponatus tenka pirštais pravalyti smiltis /
Stiklo plokštė uždengta nestoru smėlio sluoksniu, todėl norint išvysti eksponatus tenka pirštais pravalyti smiltis / Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Uostamiestyje duris lankytojams šiandien atveria unikaliu vadinamas naujas muziejus. Jis įsikūręs po žeme, buvusios Memelburgo piliavietės rytinės kurtinos vietoje. Autentiškose Antrojo pasaulinio karo vokiečių suręstose patalpose įrengtas muziejus pavadintas 39/45 ir pasakoja apie žiauriausio žmonijos istorijoje konflikto pėdsakus būtent Klaipėdoje.

Šiuolaikiškai, interaktyviai ir jautriai pateiktos ekspozicijos išdėstytos 320 kvadratinių metrų erdvėje, penkiose salėse. Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetui naujojo muziejaus įrengimas atsiėjo apie 270 tūkst. eurų.

Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetui naujojo muziejaus įrengimas atsiėjo apie 270 tūkst. eurų.

„Tikiuosi, kad tiek lietuviams, tiek užsienio turistams tai bus vienas patraukliausių lankytinų objektų mūsų mieste. Tikiu, kad pavyks patirti tą gerąjį sukrėtimo jausmą, nes Antrojo pasaulinio karo tema Klaipėdai – viena jautriausių, skaudžiausių, bet ir iškalbingiausių“, – teigė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Autentiška erdvė

Antrojo pasaulinio karo muziejus 39/45 – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) padalinys. Anot MLIM direktoriaus dr. Jono Genio, idėją sukurti naują muziejų, pasakojantį apie siaubingus karo įvykius, padiktavo pati aplinka ir tam tikros aplinkybės.

Ekspozicijos fragmentas / Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka
Ekspozicijos fragmentas / Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

„Regis, istorinėje Klaipėdos širdyje, Memelburgo piliavietėje, norėtume matyti eksponuojamus viduramžių reliktus. Tačiau karo metais patys vokiečiai po pilies kurtina įrengė skliautuotą, iš gelžbetonio suręstą povandeninių minų sandėlį. Jo planavimas neįprastas: šachmatiškai išsidėsčiusios ugniasienės, specifinės erdvės. Kartu atsirado ir labai įdomių, kolekcininkų surinktų to laikotarpio eksponatų. Tai karių, paprastų klaipėdiečių buities daiktai. Todėl radosi mintis panaudoti tas autentiškas erdves ir jose įkurti dar neregėtą muziejų, kuriame karo siaubas atskleidžiamas labiau per socialinę, žmogiškąją pozicijas“, – pasakojo MLIM vadovas.

Muziejaus dizaino koncepciją buvo patikėta kurti žymiems uostamiesčio menininkams Anatolijui Klemencovui su sūnumis. Jie muziejininkystės sąvoką pakėlė į naują lygį.

„Kai viskas buvo įrengta ir apžiūrėjau muziejų, išėjęs į lauką dar ilgai gaudžiau gaivaus oro gurkšnius. Pamaniau, jog man labai pasisekė, kad neteko matyti viso to siaubo. Nesvarbu, kokias šiuolaikiškas, interaktyvias priemones naudoji, esmė – atskleisti temą. Stengėmės nespręsti ideologinių reiškinių, o pažvelgti į miestiečius, kurie atsidūrė tarp siaubingų karo, politinių girnų. Rezultatą visi žinome: tai sulaužyti, sužlugdyti likimai, begalė mirčių“, – kalbėjo A. Klemencovas.

Vienas muziejaus kūrėjų, istorikas Vygantas Vareikis pabrėžė, kad 39/45 atidarytas tuo metu, kai vėl girdime karo aidus, tvyro jo nuojauta.

„Tai, kas vyksta Ukrainoje, niekaip kitaip, kaip Rusijos vykdomu karu prieš kitą valstybę ir negali pavadinti. Įtampa vis didėja visoje Europoje. Šis muziejus galbūt primins, kas būna, kai ta neapykanta, politinių vadukų ambicijos paima viršų. Naujasis MLIM muziejus yra unikalus visoje Lietuvoje ir pagal pateikimo formą, ir pagal kokybę, kultūrą“, – teigė jis.

Įspūdis – ilgam

Išties, patekus į muziejaus erdves pribloškia ne tik skliautuotos, tarsi laiko mašina į praėjusio amžiaus vidurį nukeliančios patalpos, bet ir ekspozicijų įtaigumas, atmosfera, kuri yra niūri ir tarsi persmelkta kraujo kvapo.

Ekspozicijos išdėstytos 320 kvadratinių metrų erdvėje, penkiose salėse / Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka
Ekspozicijos išdėstytos 320 kvadratinių metrų erdvėje, penkiose salėse / Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Vienoje salių pastatytas simbolinis vežimas su stiklo dangčiu, po juo – daugybė paprastų buitinių daiktų, kadaise priklausiusių tiek vokiečių kariams, tiek klaipėdiečiams civiliams. Stiklo plokštė uždengta nestoru smėlio sluoksniu, todėl norint išvysti eksponatus tenka pirštais pravalyti smiltis. Vežime yra ir sudaužytų vokiečių karių naudotų lėkščių, ir daugybė klaipėdiečių nuotraukų, net vaikų žaislų. Naujajame muziejuje mažiausiai stengiamasi demonstruoti šabloniškus istorijos pateikimo būdus.

Dalį išskirtinių, vokiečių karių subkultūrą atskleidžiančių eksponatų dovanojo Klaipėdos paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.

„Vieną kolekciją surinkau po didžiojo 2005 metų Smiltynės gaisro. Paaiškėjo, kad pušaitės slėpė vokiečių baterijos pėdsakus, ant kiekvienos kalvelės radau po buvusį įtvirtinimą. O ten būta įdomiausių kariškų daiktų. Radau dantų pastos tūbelių, veido ir rankų kremo „Nivea“ dėžučių, indų duženų, alkoholio butelių, kavinuką, puodukų, indų likučių, specialiai kariams gamintų servizų“, – pasakojo jis.

Sovietų kariams priklausę daiktai / Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka
Sovietų kariams priklausę daiktai / Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Istorikai pabrėžia, kad Klaipėdos atvejis Antrojo pasaulinio karo kontekste Lietuvoje yra unikalus. Iš visų didmiesčių būtent anuometis Mėmelis nukentėjo labiausiai. Tai galima matyti išskirtiniame stende, kuriame virtualiai karo lėktuvais puolama ir bombarduojama Klaipėda. Visame muziejuje galima išvysti daugybę tiek statiškų, tiek interaktyvių ekzpozicijų: nuo istorinių dokumentų iki ginklų, nuo apdovanojimų iki žemėlapių su puolimo ir gynybos planais.

„1939 metais mūsų miestą okupavo naciai, tačiau iki 1945 metų, kai visoje Europoje degė karo liepsnos, klaipėdiečiai gyveno įprastą gyvenimą. O atėjus sovietams masiškai bėgo iš savo namų. Tad lankytojai galės išvysti visą tą stulbinamų pokyčių mozaiką“, – teigė J. Genys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"