Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kauno evangelikų reformatų bažnyčia: matyti šviesa tunelio gale

 
2018 03 29 15:00
Wikipedia.org nuotrauka

Po daugiau kaip du dešimtmečius vykusio susirašinėjimo ir bylinėjimosi Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo Vyriausybei grąžinti Lietuvos evangelikams reformatams sovietmečiu nacionalizuotą bažnyčią Kaune.

Tačiau numatyta viena sąlyga – dalyje bažnyčios dar penkerius metus galės šeimininkauti Mykolo Romerio universitetas (MRU), nes ten įrengta jo sporto salė ir valgykla. Tikintieji su tuo sutinka, nes nemato kitos galimybės atgauti nusavintą turtą.

Maitino pažadais

Kauno evangelikų reformatų parapijos atstovai, prašantys grąžinti sovietmečiu nacionalizuotą bažnyčią Kauno centre, įvairių institucijų slenksčius mina nuo 1990 metų. Siųsti raštai aukščiausiems šalies vadovams – prezidentams, Seimo pirmininkams. Tačiau tikinčiųjų prašymų niekas negirdėjo – kaskart nurodydavo, kad jie yra svarstomi. Kaip paguoda buvusiems savininkams buvo leista naudotis antru bažnyčios aukštu, kuriame anksčiau buvo krepšinio salė.

Ne vienus metus aiškinta, kad pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų nuosavybės teisės į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą registravimo tvarkos įstatymą nacionalizuotas turtas negali būti grąžinamas religinėms bendruomenėms, jei juo naudojasi švietimo ir mokslo įstaigos. Tikinčiųjų atstovams dar kartą kreipusis į šalies valdžią, 2015 metais evangelikų reformatų parapija sulaukė MRU laiško, kuriame šios aukštosios mokyklos vadovai aiškino, esą universitetas kitų patalpų sporto salei ir valgyklai neturi, bet neprieštarautų pasitraukti iš bažnyčios, jei MRU iš valstybės būtų skirta 400–500 tūkst. eurų kompensacija ir už šias lėšas būtų galima kitur perkelti tiek sporto salę, tiek valgyklą.

Laukė teismo sprendimo

Pagrindinė priežastis, kodėl maldos namai iki šiol negrąžinami tikintiesiems, paaiškėjo tik praėjusių metų vasarą, kai Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia sulaukė ŠMM kanclerio Tomo Daukanto laiško. Jame paaiškinta, kad nuosavybės grąžinti natūra negalima, nes tarp parapijos pateiktų dokumentų nėra pagrindinio – nacionalizavimo akto. Jei tokio dokumento nėra archyvuose, tik teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad bažnyčia iš tikrųjų buvo nacionalizuota. Tokį sprendimą Biržų rajono apylinkės teismas priėmė praėjusių metų lapkritį. Jis atvėrė kelią ŠMM siūlyti Vyriausybei natūra grąžinti bažnyčią Kauno evangelikų reformatų parapijai.

„Lietuvos žinių“ kalbintas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generalinis superintendentas, Kauno evangelikų reformatų parapijos administratorius kunigas Tomas Šernas netryško optimizmu dėl siūlomo Vyriausybės sprendimo grąžinti jiems maldos namus. Esą kol bažnyčia negrąžinta, nėra ko džiaugtis. Juolab kad MRU išsikraustyti iš bažnyčios patalpų, bent kol kas, neketina. Grąžinti maldos namus numatoma tik su sąlyga, kad jų pirmame aukšte ir pusrūsyje dar penkerius metus šeimininkaus universitetas.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė žadėjo, kad pasibaigus panaudos laikotarpiui MRU Viešojo saugumo fakultetą iš Kauno ketinama perkelti į Vilnių.

„Jei bažnyčia būtų buvusi katalikų, ji jau seniai būtų buvusi grąžinta tikintiesiems, tačiau mūsų bendruomenė nėra tokia gausi ir įtakinga, todėl esame priversti taikstytis su tokiomis sąlygomis“, – kalbėjo T. Šernas.

Pasiteisinimo neturėtų būti

Galutinį sprendimą dėl pastato grąžinimo tikintiesiems turi priimti Vyriausybė, gavusi Seimo pritarimą. „Tikiuosi, kad šįkart kliūčių priimti reikiamus sprendimus nebus. Iki šiol vis aiškinta, kad Kaune nėra aktyviai veikiančios evangelikų reformatų bendruomenės. Dabar ji yra“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys.

Jei būtume kokie marsiečiai ir į Žemę žiūrėtume iš Marso, nesuprastume: lyg ir viskas nurimsta, o staiga vėl – konfliktai, okupacijos, tai Krymas, tai Mianmaras, tai rugsėjo 11-toji, tai dar kas

Pasak jo, situacija, kai daugiau nei du dešimtmečius tradicinė religinė bendruomenė yra priversta nuolat prašyti, kad būtų grąžintas okupacijos metais nacionalizuotas turtas, yra netoleruotina. „Susidaro labai keistas įspūdis – per sovietų okupaciją nukentėjusi tikinčiųjų bendruomenė toliau skriaudžiama, šįsyk – Lietuvos biurokratų. Tai yra tarsi evangelikų reformatų bendruomenės atžvilgiu padaryto nusikaltimo pateisinimas“, – pažymėjo parlamentaras. Jis pridūrė, kad gal iš tiesų nėra galimybių iškart atiduoti visą pastatą tikintiesiems, nes tai susiję su valstybės finansinėmis galimybėmis.

Nuostabą dėl to, kad iki šiol tikintiesiems negrąžintas evangelikų reformatų bažnyčios turtas, yra išreiškęs ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Leonardas Talmontas. Anot jo, jei jau Lietuvoje buvo nutarta kompensuoti žydų palikuonims už prarastą turtą, tai grąžinti Lietuvos tikintiesiems išlikusius maldos namus turėtų būti valstybės garbės reikalas.

Prašosi remonto

Pačiame Kauno centre, E. Ožeškienės gatvėje, evangelikų reformatų maldos namai statyti 1938–1940 metais už šios konfesijos tikinčiųjų lėšas. Bažnyčios projektą 1937 metais sukūrė tuometis Kauno miesto Statybos skyriaus vedėjas Karolis Reisonas. Tačiau prasidėjus sovietinei okupacijai, reformatų religinės apeigos bažnyčioje nebuvo surengtos, o maldos namai nacionalizuoti.

Po karo buvo nugriauta viršutinė bažnyčios bokšto dalis, o pati bažnyčia 1948 metais paversta alaus ir tabako fabrikų sandėliu. 1952 metais tuometis Kauno miesto vykdomasis komitetas statinį perdavė Vidaus reikalų ministerijos Kauno specialiajai mokyklai, vadintai Milicijos mokykla. Maldos namuose buvo įrengta valgykla ir sporto salė. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, bažnyčia toliau priklausė ministerijai, kol joje 1998 metais pradėjo šeimininkauti MRU. Šiuo metu kaip pastato savininkė yra įvardijama valstybė.

Evangelikų reformatų bažnyčios pastatas – tradicinės bažnytinės architektūros. Dėl lakoniškų, apibendrintų formų jį galima įvardyti kaip vieną negausios tarpukario modernistinės sakralinės architektūros pavyzdžių. Siauri vertikalūs langai ne tik perteikia praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio Kauno architektūrai būdingą dvasią, bet ir palyginti mažo tūrio bažnyčiai suteikia vizualiai ją didinantį veržlumo įspūdį. Deja, pastatas labai nukentėjo.

T. Šernas pasakojo, jog tiesiog gaila žiūrėti į statinį, įtrauktą į kultūros paveldo objektų sąrašą. Nuo fasadinių sienų, bokšto byra tinkas. Pastato vidus taip pat prašosi remonto. Kauno evangelikų reformatų parapija norėtų bažnyčią remontuoti, bet negali, nes ji tikintiesiems vis dar nepriklauso.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"