Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Joja ant regioninės politikos arkliuko

 
2018 02 03 10:00
Alinos Ožič nuotrauka

Seimo konservatoriai siūlo koreguoti šalies regioninę politiką – priimti naują Regionų ekonominės plėtros įstatymą, kuriame būtų numatyta 12 regionų ekonominės plėtros centrų. Be didžiųjų septynių šalies miestų, į sąrašą įtraukta Tauragė, Utena, Mažeikiai, Telšiai ir Ukmergė. Beje, atsirado naujų pasiūlymų – pastaruosius du miestus pakeisti Plunge ir Kėdainiais.

Savivaldybių vadovai pabrėžia, kad reikėtų liautis skirstyti miestus į prioritetinius ir neprioritetinius, o visų jų ekonominei plėtrai sudaryti vienodas sąlygas.

Vaistai nuo sąstingio

Parlamentarai Andrius Kubilius ir Dainius Kreivys įsitikinę, kad reikia iš esmės keisti visą regioninės politikos sampratą – nuo dabartinės regionų atsilikimo kompensacinės politikos pereiti prie prioritetinių regioninių pramonės centrų ekonominio potencialo auginimo politikos. Seimo nariai siūlo Regionų ekonominės plėtros įstatymo projektu apibrėžti visą naujos ekonominės politikos kūrimo ir įgyvendinimo sistemos institucinę bei priemonių struktūrą.

Numatoma išskirti 12 prioritetinių regionų ekonominės plėtros centrų. Tokiais prioritetiniais regionų ekonominės plėtros centrais siūloma laikyti Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Telšius, Tauragę, Uteną, Mažeikius, Ukmergę. Šiuose prioritetiniuose centruose esą turėtų būti telkiami administraciniai, finansiniai, infrastruktūriniai, žmogiškieji, švietimo ir profesinio rengimo resursai. Jų reikia tam, kad į centrus būtų pritraukiama investicijų ir taip atsirastų naujų, patrauklių darbo vietų.

Tačiau prieš porą dienų dar vienas konservatorius – Jurgis Razma – Seime registravo pasiūlymą regionų ekonominės plėtros centro statusą suteikti ne Ukmergei ar Telšiams, o Kėdainiams ir Plungei. Tokį pasiūlymą konservatorius grindžia tuo, kad pagal ekonominius, o ypač pramonės gamybos rodiklius Kėdainiai labai smarkiai lenkia Ukmergę, o Plungė – Telšius. „Preliminariais duomenimis, praėjusiais metais pramonės produkcijos Ukmergėje pagaminta už 160 mln. eurų, o Kėdainiuose – už 583 mln. eurų. Telšių miestas, nepaisant dosnaus valstybės finansinio pamaloninimo, pagal pramonės gamybą taip pat pastebimai atsilieka nuo tokios paramos negavusios kaimynės Plungės“, – aiškino J. Razma.

Nereikalingos aistros

„Lietuvos žinių“ kalbintas Telšių rajono meras Petras Kuizinas stebėjosi tokiais parlamentarų pasiūlymais. „Istorinis Žemaitijos centras yra Telšiai, jie net tituluojami Žemaitijos sostine. Todėl pasiūlymas regiono ekonominės plėtros statusą perduoti Plungei skamba labai jau keistai“, – tikino P. Kuizinas.

Merui keistos atrodo ir kalbos apie vykdomą regioninę politiką, nors iš tiesų vykdomas įvairių funkcijų centralizavimas ir prioritetai teikiami tik didmiesčiams. Įvairūs šalies politikų pasiūlymai tik verčia konfrontuoti atskiras savivaldybes, regionus. „Dabartinės diskusijos kelia susierzinimą ir supriešinimą. Juk po 2020 metų Lietuva turės būti suskirstyta į regionus pagal visai kitokius principus“, – pabrėžė Telšių rajono meras.

Ukmergės rajono mero Rolando Janicko žodžiais, kiekviena savivaldybė turi savo verslo tradicijas, savo strategiją. „Per daug diskutuojama teoriniu lygmeniu. Vien politikų kalbos, kad bus regionas, nieko vertos nesant kitokių sprendimų, kurie sukurtų sąlygas tam proveržiui“, – teigė R. Janickas.

Pasak Ukmergės rajono vadovo, kiekviena savivaldybė pati galvoja, kaip pritraukti verslo investicijų. Tačiau, pavyzdžiui, Ukmergę, nors ji yra geroje strateginėje vietoje ir turi visą reikiamą infrastruktūrą ekonomikai augti, jau užgožia Vilnius. Vis dėlto viliamasi, kad Ukmergės ekonominė plėtra ateityje bus intensyvesnė.

Perversmų nereikėtų

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys įsitikinęs, kad Seimo konservatorių pasiūlytas įstatymas ir nauji pasiūlymai jį keisti – tik tariamas rūpinimasis regionais. Nacionalinėje regioninės plėtros taryboje jau buvo pristatyta ir patvirtinta Lietuvos regioninės politikos Baltoji knyga tvariai plėtrai. Pagal šį dokumentą Vyriausybė iki vasario pabaigos planuoja parengti regioninės politikos prioritetus ir veiksmų planą. „Parlamentarų pasiūlymuose pasigendu aiškaus plano, kaip ir ką reikėtų daryti“, – pažymėjo P. Urbšys.

Seimo konservatoriai siūlo išskirti 12 prioritetinių regionų ekonominės plėtros centrų.

Jis prisipažino, kad jam kelia abejonių ir Baltojoje knygoje numatytas miestų skirstymas į nacionalinio, regionų lygmens centrus. Seimo nario nuomone, regionų centrų nereikėtų dirbtinai rūšiuoti, o palikti visus dabar esančius regionų centrus, susiformavusius sudarant apskritis, ir vien juos plėtoti. „Jeigu norima ką nors keisti, reikia įvertinti, kiek tam tikros paslaugos nutols nuo žmonių. Be to, atskirų regionų panaikinimas atsilieps netolygiai regionų plėtrai“, – tikino Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"