Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Alytiškiai nepasidalija miesto pakraščių

 
2018 05 08 10:00
Prie Alytaus prijungus pageidaujamas teritorijas, miestas išsiplėstų 300 hektarų.
Prie Alytaus prijungus pageidaujamas teritorijas, miestas išsiplėstų 300 hektarų. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Alytaus rajono taryba nelinkusi pritarti Dzūkijos sostinės politikų sumanymui rajono teritorijos sąskaita išplėsti Alytų beveik 300 hektarų, priskiriant jam kai kuriuos apgyvendintus ir pramoniniais paverstus miesto pakraščius.

Taip Alytaus rajonas netektų dalies savo teritorijos ir gyventojų, be to, sumažėtų šios savivaldybės biudžetas – surenkamas gyventojų pajamų mokestis kapsėtų jau į miesto iždą.

Norėtų plėstis

Šį pavasarį Dzūkijos sostinės merija kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administraciją ir pasiūlė perduoti miestui prie jo ribos esančias šešias teritorijas, kurių bendras plotas – daugiau kaip 296 hektarai.

Alytaus vadovai norėtų prijungti prie miesto 107 hektarų teritoriją šalia Jūratės gatvės, nes tenykščiai žemės sklypai tiek inžineriniu (vandentiekis, buitinės nuotekos), tiek susisiekimo infrastruktūros (gatvės) požiūriu aprūpinami iš miesto. Taip pat pageidaujama turėti 78 hektarus prie Naujosios ir Ūdrijos gatvių, nes jie ribojasi su Naująja gatve, kuri yra pagrindinė miesto arterija ir Alytaus bendrajame plane numatyta kaip perspektyvinė ekonominė pramoninė miesto plėtros zona. Jos plėtotojai kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl bendrų jungčių ir projektų įgyvendinimo.

Alytaus politikai siekia, kad mieste atsidurtų ir apie 2,5 hektaro bei 13 hektarų teritorijos prie pramonės parko, taip pat 12 hektarų plotas, kuriame yra mototrasa. Pageidaujama, jog Alytui atitektų ir apie 0,3 hektaro prie Baltosios rožės tilto (esą taip visas statinys, priklausantis miesto savivaldybei, būtų jos teritorijoje) bei dar apie 10 hektarų ir 74 hektarai tarp aplinkkelio ir miesto ribos (tai padidintų savivaldybės žaliųjų plotų procentą ir leistų plėtoti papildomas urbanizuojamas teritorijas).

„Dabar yra tokių vietų, kuriose miesto ir rajono riba eina gatve: vienoje pusėje – rajono, kitoje – miesto teritorija. Tad vienoje gatvės pusėje – miesto gyventojai, kitoje – rajono. Atsiranda įvairių ūkinių problemų: kas asfaltuos gatvę, kas ją remontuos, kas keis šviestuvus. Jei viena savivaldybė viską darytų, tai būtų kone įstatymų pažeidimas, mat lėšos būtų investuojamos kitos savivaldybės teritorijoje“, – iniciatyvą keisti miesto ribas aiškino Alytaus meras Vytautas Grigaravičius.

Atiduoti nelinkę

Kad būtų pakeistos savivaldybių teritorijų ribos, vienos merijos noro neužtenka. Tam turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. Prieš kreipiantis į šias institucijas, pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, būtina sulaukti ir gretimos savivaldybės, kurios ribos būtų keičiamos, tarybos nuomonės šiuo klausimu. Ją Alytaus rajono tarybos nariai ketina išsakyti ketvirtadienį vyksiančiame posėdyje.

„Toks Alytaus miesto vadovų pageidavimas mums buvo labai netikėtas. Be to, iki šiol niekas nepateikė jokių argumentų, kodėl norima iš rajono atimti beveik 300 hektarų. Ar koks investicinis projektas įstrigo, ar dar kas nors nutiko?“ – stebėjosi Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.

Anot jo, rajono savivaldybė pasirengusi diskutuoti dėl kai kurių teritorijų perdavimo miestui, tačiau pirma turi būti tariamasi, o ne iškart siuntinėjami raštai gretimos savivaldybės tarybai. A. Vrubliauskas linkęs įtarti, kad minėtu siūlymu siekiama pridengti kokias nors nesėkmes, ištinkančias pritraukiant investuotojus į Alytaus miestą.

Alytaus rajono merija ragina nepritarti miesto politikų iniciatyvai. Mat pakeitus Alytaus miesto ribas pagal siūlomą schemą, Alytaus rajono teritorija susitrauktų 296,8 hektaro, taip pat sumažėtų gyventojų. „Vietiniams labai padidėtų žemės mokestis, būtų keičiami adresai, o tai sukeltų papildomų nepatogumų žmonėms“, – dėstė Alytaus rajono savivaldybės administracijos Architekto skyriaus vyriausioji specialistė Alma Kontrauskienė.

Todėl rajono merija siūlo vietos tarybos nariams tartis su miesto politikais dėl teritorijų mainų.

Savivaldybių reikėtų daugiau

Alytaus miesto meras V. Grigaravičius „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad jam teko bendrauti su ne vienos žiedinės savivaldybės vadovais, ir šie pripažino, jog kyla daug problemų, kai miestus supa kaimiškosios savivaldybės. „Manyčiau, reikėtų toliau „smulkinti“ kai kurias savivaldybes, kaip buvo padaryta Marijampolėje. Iš buvusio rajono atsirado dvi atskiros Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybės, o miesto savivaldybė buvo išplėsta prijungus priemiestines kaimiškąsias teritorijas“, – kalbėjo jis.

V. Grigaravičiaus manymu, panašiai būtų galima pasielgti ir Alytaus rajono bei miesto atveju. Esą reikėtų įkurti Daugų ir Simno savivaldybes, o teritoriją aplink Alytų prijungti prie miesto savivaldybės.

Tokiai pozicijai iš dalies linkęs pritarti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys. Pasak jo, Lietuvoje savivaldybės jau ir taip yra kone didžiausios iš Europos Sąjungos šalių. „ES valstybėse tokių didelių savivaldybių kaip Lietuvoje gal jau net nėra. Jos atsisakė stambinimo, nes savivalda – ne tik reikalų tvarkymas, bet ir vietos gyventojų dalyvavimas priimant sprendimus. Todėl savivaldai reikėtų suteikti realų turinį“, – tikino P. Urbšys.

Užmojų atsisakė

Pernai Vidaus reikalų ministerijos (VRM) visuomenei svarstyti pateiktoje Baltojoje knygoje, kurioje įtvirtintos regioninės politikos gairės, siūlyta apskritai naikinti žiedines savivaldybes. VRM atstovai tuomet teigė, jog tokios savivaldybės dažnai suinteresuotos vykdyti liberalią gyvenamosios statybos politiką, nes dėl to didėja jų biudžeto pajamos, o kurti tinkamos viešosios infrastruktūros nenori, nes siekia, kad žmonės toliau naudotųsi miestuose esančių įstaigų paslaugomis. Tuo metu miestai bando išvengti kitų teritorijų gyventojų aptarnavimo ir taiko įvairius ribojimus. Dėl to kenčia tie, kurie gyvena miestų pakraščiuose.

Buvo siūlymų naikinti ne visas šešias Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų žiedines savivaldybės, o tik vieną ar dvi ir analizuoti pasekmes. „Tačiau vykstant tolesniems svarstymams ši idėja nesulaukė palaikymo iš nacionalinės valdžios, vietos savivaldos institucijų ir socialinių bei ekonominių partnerių, dalyvavusių rengiant Baltąją knygą“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino vidaus reikalų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"