Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Siekiama sudaryti prielaidas skaidriam trąšų tiekimui ir importui

 
2018 10 29 15:53
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiuo metu tik dvi ES narės: Lietuva ir Malta neturi nacionalinio teisės akto, reglamentuojančio ne tik iš ES, bet ir iš kitų šalių įvežamus tręšiamuosius produktus, jų kokybės užtikrinimą ir naudojimą.

Šalies Seimui ūkio ministerija pateikė svarstyti naują Lietuvos Respublikos pateiktų ir teikiamų rinkai tręšiamųjų produktų įstatymo projektą, kuris reguliuos trąšų gamybos, importo ir naudojimo sritis, neapibrėžtas Europos Sąjungos reguliavime. Šiuo teisės aktu siekiama sudaryti prielaidas skaidriam ir sąžiningam trąšų tiekimui ir importui.

Briuselyje šiuo metu taip pat svarstomas naujas ES direktyvos projektas, kurio nuostatos siekia efektyviai reguliuoti trąšų importą, skatinti stambią trąšų gamybą iš vietinių išteklių, perdirbant atliekas į trąšas, riboti žmogui ir aplinkai kenksmingų priedų naudojimą, skatinti inovacijas trąšų gamyboje be jų taikyme žemės ūkyje.

Tarpinstitucinėse derybose kartu su Europos Taryba ir Europos Komisija dėl kompromisinio susitarimo dalyvauja ir Europos Parlamentas (EP). EP biuras Lietuvoje spalio 29 dieną Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) surengė diskusiją „Trąšų sektoriaus reguliavimas Europos Sąjungoje: siūlymai dėl technologinių naujovių, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos“.

Pasak EP biuro Lietuvoje vadovės Daivos Jakaitės, diskusija siekta, kad Lietuvoje kuo daugiau suinteresuotų pusių ūkininkų, žaliųjų, trąšų gamintojų ir importuotojų išsakytų savo nuomonę. „Juk dažnai girdime: „Briuselis nusprendė“, o iš tiesų visi turime galimybę daryti įtaką priimamiems sprendimams. Reglamentu siekiama ne ką nors riboti, o sukurti vienodas sąlygas gaminti ir prekiauti trąšomis ES“, pabrėžė D. Jakaitė.

Renginyje dalyvavę Ūkio ministerijos (ŪM), verslo, mokslo ir vartotojų atstovai išklausė suinteresuotų šalių argumentus ir diskutavo apie Lietuvos strategija dėl trąšų saugumo, nacionalinius bei europinius trąšų sektoriaus reguliavimo planus.

Vaidas Gricius, ŪM Prekybos ir pramonės departamento direktorius informavo, kad šiuo metu naujas ES direktyvos projektas yra užstrigęs dėl kadmio ribinių verčių ir susitarimo, kiek laiko jos galios. „Kadmio klausimai neleidžia rasti kompromiso. Vyksta aštrios diskusijos, rasti sprendimo nepavyksta“, situaciją apibūdino V. Gricius. Ar kompromisas bus rastas, nulems didžiosios šalys: Italija, Prancūzija Didžioji Britanija. Lietuvos pozicija šiuo klausimu nėra radikali.

Tai, kad Lietuva, kaip ir Malta, neturi nacionalinio teisės akto, pasak ŪM Prekybos ir pramonės departamento direktoriaus, yra „silpnybė, kuri turi pranašumą“, mat jis bus jau suderinta su EP reglamentu, o kitoms šalims, teks atlikti šią procedūrą.

Įstatymo projekte numatoma rengti identifikacinį sąrašą, kuris atliks saugiklio funkciją ir pagal kurį į Lietuvos rinką patekti galės tik nustatytus kokybės reikalavimus atitiksiantys tręšiamieji produktai, nustatoma rinkos priežiūros ir pažeidimų nagrinėjimo tvarka. „Be to, numatytos radikalios, griežtos ir atgrasančios baudos už šio įstatymo pažeidimus: jei rinkai bus tiekiamos nustatytų reikalavimų neatitinkančios trąšos arba po įgaliotų institucijų sprendimo jos nebus pašalintos iš rinkos, bauda sieks visų tuo metu rinkai neteisėtai pateiktų ar nepašalintų reikalavimų neatitinkančių tręšiamųjų produktų vertę“, pabrėžė V. Gricius.

Reglamentu siekiama ne ką nors riboti, o sukurti vienodas sąlygas gaminti ir prekiauti trąšomis ES

Ūkio ministerijos parengtas įstatymo projektas ne tik atliepia Seimo narių teiktame įstatymo projekte buvusias nuostatas, bet ir išsamiau reguliuoja rinką: identifikaciniame sąraše nustatomi visi galimi tręšiamieji produktai, sudaromos prielaidos kokybiškų trąšų importui, stiprinama rinkos priežiūra, nustatomos ekonominių veiklos vykdytojų ir naudotojų prievolės. Be to, įstatymas praplėstas pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus, kad atitiktų ES konkurencijos ir laisvo prekių judėjimo reikalavimus.

Marius Vasiliauskas, Lietuvos agrocheminių produktų ir trąšų pramonės ir prekybos asociacijos (LAPTPPA) viceprezidentas, pasidžiaugė, kad naujasis reglamentas Lietuvos trąšų gamintojams atriš rankas kurti naujus inovatyvius produktus, padidins šio segmento šalies įmonių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Produktų saugos ir kokybės departamento direktorius Arvydas Naina abejojo, ar Lietuva yra pasirengusi užtikrinti saugumą: kol kas šalyje tėra vienintelė akredituota laboratorija Klaipėdoje. Diskusijos dalyviams iš karto kilo klausimas: ar naujas trąšas šalies gamintojams teks vežti akredituoti į kitų šalių laboratorijas?

LAPTPPA viceprezidentas, pabrėžė nesą prieš reguliavimą, tačiau abejojo, ar šalies įmonės sugebės pagaminti reikiamus kiekius trąšų. Pasak M. Vasiliausko, šiuo metu Lietuvoje sunaudojama per vieną milijonas tonų trąšų. „Jei persiorientuosime į ekologinių trąšų gamybą, neužtikrinsime poreikio, nes kol kas tepagaminama apie 200 tonų“, pastebėjo LAPTPPA viceprezidentas. Jam taip pat kilo klausimas, ar esamiems gamintojams nebus sudarytos monopolinės sąlygos.

Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas su šypsena prisiminė rengiamo teisės akto peripetijas: jis buvo priimtas 2012 m. birželį, o 2014 metais – atšauktas. „Seimas gegužę priėmė svarstymui Tiekiamų rinkai trąšų įstatymo projektą, kurį parengėme kartu su Edmundu Pupiniu, tačiau Vyriausybė liepos viduryje nusprendė, kad šis siūlymas nebus svarstomas, nes ministerija ketina pateikti analogiškus pasiūlymus. Esu ir žemdirbys, ir pirmiausia norisi, kad gautume kokybiškas trąšas, kad derėtų kokybės ir kainos santykis“, sakė K. Starkevičius. Jo nuomone, Lietuvai nacionalinis teisės aktas yra būtinas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"