Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Šiaulių verslininkas A. Rupšys: svarbiausia saikingas apetitas

 
2018 08 29 6:00
A. Rupšys: "Lyderis stengiasi ne tik dėl savęs – tada ir verslo prasmė atsiranda." /
A. Rupšys: "Lyderis stengiasi ne tik dėl savęs – tada ir verslo prasmė atsiranda." / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Rugsėjo 6 dieną Šiauliuose vyks 5-oji Chaimo Frenkelio konferencijai, kurioje aukščiausi regione Ch. Frenkelio apdovanojimai bus įteikti dviem labiausiai pasižymėjusiems Šiaulių verslininkams. Vienas jų – „Ruveros“ vadovas ir savininkas Arūnas Rupšys – dienraščiui „Lietuvos žinios“ papasakojo, kaip sudėtingais pirmaisiais atkurtos nepriklausomos Lietuvos metais pavyko sukurti įmonę, gyvuojančią jau per 20 metų, ir susidoroti su regione kilusiais iššūkiais.

1994 metais įkurta įmonė dar nepramintais takais pasuko į specifinę farmacijos sritį ir dabar savo veiklą dalija į dvi dalis: prekybą veterinariniais produktais ir gamybą, orientuotą į produktus, skirtus tiek gyvūnams, tiek žmonėms. Nuo pirmųjų dienų užmegzti draugiški ryšiai su užsieniu buvo išplėtoti pasukus į eksporto rinkas.

Arūnas Rupšys: „Lyderis yra tas, kuris jaučia atsakomybę, atsako ne tik už save, bet ir už kolektyvą bei perspektyvą. Lyderis stengiasi ne tik dėl savęs – tai yra verslo prasmė. Bet lyderis turi neapsiriboti vien verslu – jis turi matyti visumą, visuomenės pokyčius.“

„Mes daugiau orientuojamės į natūralius produktus ir siekiame užtikrinti labai gerą kokybę bei pasiūlyti mažesnes kainas nei analogiškų produktų, kuriuos gauname iš kitų šalių. Toks buvo pradinis mūsų moto. Dabar labai sparčiai plėtojame preparatų – skystos ir pusiau kietos formos (gelių, tepalų, kremų) – gamybą“, – pasakojo A. Rupšys.

Pagrindinės įmonės didmeninės prekybos rinkos yra Lietuva ir Latvija, tačiau „Ruvera“ įsitvirtinusi ir pasaulinėse rinkose – nuo Airijos iki Pakistano.

Pirmiausia verslui, paskui – sau

Įmonė, sukurta praėjus vos keleriems metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, susidūrė su tam laikotarpiui būdingais iššūkiais. Tačiau, kaip pasakojo įmonės vadovas, geri užsienio partneriai ir protingas pelno paskirstymas padėjo verslui atsistoti ant kojų.

„Tuo metu iš užsienio buvo teikiama daug praktinės patirties (angl. know-how), tačiau tai buvo daugiau orientuota į valstybines institucijas, savivaldą, kitaip tariant, mokymai buvo skirti valdininkams. Mes turėjome labai mažai įrankių, jei kalbėsime apie galimybes kurti verslą ir gauti rinkos ekonomikos patirties. Nelabai buvo ko paklausti, ar nenusižengei įstatymams. Taigi, aplinka buvo tokia, kad, ko gero, įstatymams nusižengdavo visi. Mano nuostata visada buvo vykdyti tai, kas numatyta valstybės, tačiau įstatymų spragų buvo labai daug“, – prisiminė A. Rupšys.

Verslininkų apetitas tuo laiku buvo didelis: verslo aplinkoje buvo populiarus siekis investicijas iš verslo susigrąžinti vos per 5–6 mėnesius. Norint sukurti ilgaamžį, tvarų verslą, šiai vyraujančiai tendencijai taip pat teko priešintis.

„Tai yra absurdas, bet paslaugų sektoriuje tokia praktika buvo gaji. Buvo užkeliamos kainos, pelnai tuo metu siekdavo iki 100 procentų. Aš neturėjau pinigų, reikėjo iš kažkur paimti lėšų investicijoms. Suprantama, dėl to kentėjo šeima – iš savo pelno protingą sumą reikėjo atiduoti šeimai, o visą likusią – investuoti, – pasakojo „Ruveros“ vadovas. – Jeigu tinkamai sudėlioji proporcijas (sau pasiimi šiek tiek mažiau, o verslui atiduodi daugiau), verslas turi ateitį. Šis principas, beje, labai svarbus ir šiandien.“

Paklaustas, kodėl esant tokiai sudėtingai verslo aplinkai jis ėmėsi specifinės ir mažai tyrinėtos veiklos, A. Rupšys tvirtino, kad užimti šią nišą paskatino „šviesūs žmonės iš Vokietijos, Bulgarijos“. Prieš įkurdamas verslą pašnekovas sakė daug bendravęs su užsienio kapitalo įmonių atstovais, kurie skatino pradėti veiklą. „Jie manimi pasitikėjo ir įkalbinėjo to imtis. Aišku, pinigų nedavė, bet imantis platinimo užtikrino pirmuosius žingsnius. Tai buvo labai svarbu“, – sakė verslininkas.

Nors produktų eksportas sudaro ne didžiąją dalį įmonės prekybos, tačiau būtent tai yra siekiamybė. Dėl to „Ruvera“ investavo į naują gamyklą – tikimasi, kad jos atsiradimas lems didelį eksporto šuolį.

"Ruvera".Bendrovės nuotrauka
"Ruvera".Bendrovės nuotrauka

Neatmetama tikimybė, kad dėl pagrindinėse vietos rinkose – Lietuvoje, Latvijoje – išsisėmusių žmogiškųjų išteklių, taip pat dėl mažėjančio gyvūnų, kuriems kuriami produktai, skaičiaus, įmonė turės pasukti naujais keliais. Pavyzdžiui, A. Rupšys mato palankias žmonėms skirtų produktų gamybos perspektyvas, taip pat dairomasi į naujas rinkas.

„Rinkų toli ieškoti nereikia. Įsitvirtinti Afrikoje, kur vis daugėja žmonių, šiandien dar sunku – ten ekonominė padėtis labai sudėtinga. O ką jau kalbėti apie tai, kad Afrikoje „švariai“ plėtoti verslo kartais net neįmanoma. Todėl ten neprekiaujame, nors esame užmezgę neblogą partnerystę su Egiptu. Tai lėmė pasitikėjimas, kuris versle labai svarbus. Apskritai, dirbame su rinkomis, kuriose didėja maisto poreikis“, – pasakojo jis.

Darbuotojai keliauja į darbą

A. Rupšys neslėpė, kad šių laikų iššūkiai – kvalifikuotos darbo jėgos stygius ir sparčiai tobulėjančios technologijos – nesvetimi ir „Ruverai“. Tačiau šiuos iššūkius padeda spręsti atsidavimas ir vizija, kaip eiti pirmyn.

Šiaulių regione įsikūrusiai įmonei sunkumų dėl reikiamų specialistų paieškos pirmiausia kyla dėl to, kad jie daugiausia rengiami Vilniuje ir Kaune. Tad kai kuriems darbuotojams į darbą tenka atvažiuoti iš kitų regionų. Norint pritraukti darbuotojų, anot pašnekovo, svarbu ne tik atitinkamas atlyginimas, bet ir emociniai argumentai.

„Labai svarbu yra vienam kitą suprasti – tiek darbo klausimais, tiek emociniais. Darbuotojai turi matyti tavo tikslą ir žinoti, kad jis protingas, kad dirbame ne tik dėl klientų ar manęs, bet dėl visų“, – pabrėžė A. Rupšys. Nors veiklos visuomeniškumas, anot pašnekovo, nėra smarkiai išreikštas, tačiau darbuotojai supranta jo idėją. Tai leido suburti puikią komandą, kurią verslininkas vadina įmonės deimantais.

Būtent bendros pastangos ir atsakomybė visuomenei užtikrina galutinio produkto efektyvumą, taigi ir įmonės sėkmę. Atsakomybė, pašnekovo įsitikinimu, yra ir pagrindinė lyderio savybė.

„Lyderis yra tas, kuris jaučia atsakomybę, atsako ne tik už save, bet ir už kolektyvą bei perspektyvą. Lyderis stengiasi ne tik dėl savęs – tai yra verslo prasmė. Bet lyderis turi neapsiriboti vien verslu – jis turi matyti visumą, visuomenės pokyčius“, – kalbėjo A. Rupšys.

Kovoti su technologijų iššūkiais yra dar sunkiau ir tai ateityje pareikalaus papildomo įdirbio. Sekti paskui sparčią technologijų plėtrą įmonei sunkiau nei stambiems konkurentams ne tik dėl didelių investicijų poreikio, bet ir veiklos modelio specifikos. „Mes gaminame produkciją palyginti mažomis partijomis. Didelės gamyklos gamina apie 10 tūkst. vienetų, o mes siekiame būti lankstesni, nes priešingu atveju didieji mus nugalės. Tai reiškia, kad negalime visiškai automatizuoti procesų, nors, kiek įmanoma, to siekiame. Automatizavimo sistemas diegsime ir savo naujoje gamykloje. Taigi ateityje reikės ieškoti būdų ir galimybių automatizuotai gaminti mažas partijas“, – pasakojo A. Rupšys. Jis pabrėžė, kad technologinius procesus suderinti itin kruopščiai reikia ir dėl taikomos geros gamybos praktikos, kuri reikalauja riziką vartotojui sumažinti iki nulio.

"Ruvera".Bendrovės nuotrauka
"Ruvera".Bendrovės nuotrauka

Pasigenda dėmesio regionams

Būdamas trečios kartos šiaulietis, į gimtąjį miestą A. Rupšys grįžo ir baigęs mokslus Vilniuje. Jis sako dažnai nė nesusimąstantis, kas Šiauliuose gerai, o kas – blogai. Patriotu save vadinantis verslininkas tikina, kad savaime norisi stengtis dėl miesto, iškelti kojos iš jo neplanuojąs. Vis dėlto gyvendamas ir plėtodamas verslą Šiauliuose jis prisipažino jaučiantis nepakankamą politikų dėmesį regionams. Regioninės politikos klausimas ir toliau išlieka aštrus. Siekiant, kad Lietuva vystytųsi tolygiai, aiški regionų politika, anot jo, yra neišvengiama.

„Viskas būtų gerai, bet tam tikri įrankiai – tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos, tiek Muitinės, tiek kitų institucijų – kartais būna gremėzdiški ir neparengti. Neturime gyvo bendravimo, verslas turi visai kitokią bendravimo erdvę – internetą. Ne visada tam institucijos pasiruošusios, ir tuomet verslas tampa įkaitu, – sakė A. Rupšys. – Jei kalbėsime apie valstybinį servisą, manyčiau, regionams skiriama vis mažiau dėmesio. Tai yra skaudu.“

Dėl nutolusių valstybinių institucijų didelę reikšmę regionams, kaip jis pabrėžė, turi savivalda. Kaunas, kaip teigė pašnekovas, dabar išgyvena renesansą pirmiausia dėl tinkamo savivaldos požiūrio. Šiauliai tokio požiūrio pasigenda. Todėl tiek Šiaulių pramonininkų asociacija, tiek Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, tiek kitos verslo ar nevyriausybinės organizacijos ieško būdų, kaip problemas spręsti taip pat, kaip jos būtų sprendžiamos Vilniuje.

A. Rupšys kritikavo ir dažnai politikų eskaluojamą siekį pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų. Apskritai imant, užsienio kapitalo įmonės dažniausiai atliepia bendruomenės lūkesčius, investuoja į naujas technologijas ir atranda gerą bei kvalifikuotą darbo jėgą. Be to, įneša konkurencijos, kuri taip pat yra sveika. Svarbiausia, anot jo, iškilti aukščiau konkurentų ir tokiu būdu išsiskirti konkurencinėje kovoje.

Vis dėlto užsienio investicijų pritraukimas – tiek regionuose, tiek valstybės mastu – dažnai, anot jo, pasižymi demagogišku suvokimu. Naujai besisteigiančioms užsienio kapitalo įmonėms žadama parama ir lengvatos, o jau veikiančios įmonės paliekamos suktis kaip išmano – esą, kur jos dings.

Pirmas dalykas, kurio pašnekovas tikėtųsi iš valstybės, – tai suvokimas, kad verslas nėra blogis. „Taip, verslas yra margas kaip genys, ir turime suvokti, kad yra visokio verslo – kaip ir yra visokių žmonių. Bet nuostata, kad verslas yra blogis ir siekia tik pasipelnyti, gaji“, – pažymėjo A. Rupšys.

Jo manymu, siekiant sudaryti palankias sąlygas verslui augti pirmiausia reikėtų visiškai neapmokestinti investicijų. Verslininkas ragino atsigręžti į Estiją, kuri investicijų apmokestinimo atsisakė prieš 10 ar 15 metų ir dabar daugelyje sričių yra per žingsnį priekyje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"