Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Seimas turi apsispręsti, kas galės pirkti žemę

 
2017 11 23 6:00
Povilas Urbšys: „Aš, pavyzdžiui, turiu iš prosenelio paveldėtą 27 hektarų žemės ūkio paskirties sklypą. Anksčiau ar vėliau ją parduosiu ir tarsi esu suinteresuotas kuo daugiau iš to uždirbti. Bet vis dėlto manau, kad žemės negalime prilyginti bulvių maišui.“
Povilas Urbšys: „Aš, pavyzdžiui, turiu iš prosenelio paveldėtą 27 hektarų žemės ūkio paskirties sklypą. Anksčiau ar vėliau ją parduosiu ir tarsi esu suinteresuotas kuo daugiau iš to uždirbti. Bet vis dėlto manau, kad žemės negalime prilyginti bulvių maišui.“ nuotrauka

Šiandien Seimas ketina apsispręsti dėl vadinamojo žemės saugiklių įstatymo. Iki šiol parlamentarams buvo sudėtinga prieiti prie vienos nuomonės – blaškomasi tarp siekio apsisaugoti nuo spekuliacijų žeme ir Europos Komisijos raginimo panaikinti prieš kelerius metus įtvirtintus reikalavimus dirbamos žemės pirkėjams.

Antradienį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo priėmimas įstrigo. Įsiplieskus diskusijai dėl „valstiečių“ siekio įteisinti žemės pardavimo kainos „lubas“ parlamentarai nespėjo apsispręsti, ar atsisakyti prieš kelerius metus įtvirtintų kvalifikacijos reikalavimų žemės pirkėjams.

Vadinamojo žemės saugiklių įstatymo pataisomis numatoma atsisakyti kvalifikacijos reikalavimų žemės pirkėjams, nes dėl jų Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Šių reikalavimų taikymas gali pakenkti Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO).

Šiuo metu dirbamą žemę Lietuvoje gali įsigyti tik turintieji profesinių įgūdžių – trejų metų ūkininkavimo stažą, žemės ūkio srities diplomą, deklaravę naudmenas ir pasėlius, įregistravę savo ūkį.

Galutinį sprendimą parlamentarai žada priimti dėl grupės kitų pasiūlymų: reikalavimo pirkėjui gauti Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, apribojimų dėl sunkių nusikaltimų teistiems asmenims, draudimo už įsigytą dirbamą žemę mokėti grynaisiais pinigais ir kt.

Spaudžia Europos Komisija

Seimo narys „valstietis“ Povilas Urbšys vakar „Lietuvos žinioms“ sakė negalintis prognozuoti, kokį galutinį sprendimą dėl įstatymo projekto priims Seimas. Jis patvirtino, kad peržiūrėti žemės pirkimo saugiklių įstatymą verčia ne ribojimų neefektyvumas ar perteklius, o Europos Komisija, kuri svarsto, ar šalies nustatyti reikalavimai nepažeidžia proporcingumo principų ir ar dėl jų nereikia taikyti sankcijų.

„Seimą yra pasiekęs komunikatas, kuriame išdėstyti punktai, kas, Europos Komisijos manymu, prasilenkia su ES teise ir apriboja galimybes disponuoti bei investuoti į žemę ES piliečiams“, – sakė P. Urbšys.

Vis dėlto jis įsitikinęs, kad apginti šalies interesus buvo galima geriau. „Suprantu, kad turime derinti kai kurias pozicijas su ES teise, bet pats komunikatas mums palieka išlygų – galime įrodyti savo motyvus, kodėl priėmėme vienokius ar kitokius reikalavimus. Pavyzdžiui, komunikatas nurodo, jog turėtume pagrįsti kvalifikacijos reikalavimus – Europos Komisija netraktuoja, kad tai vienareikšmiškai yra pažeidimas. Man atrodo, šias išlygas išnaudojome nepakankamai“, – kalbėjo Seimo narys.

Gaivins kainos „lubų“ iniciatyvą

Antradienį parlamentarai po ilgų diskusijų nepritarė pataisai, kuri numato dirbamos žemės pardavimo kainos „lubas“, pagal kurias ji negalėtų viršyti 150 proc. vidutinės žemės rinkos vertės. Pataisa siūloma, kad kainos riba būtų taikoma tais atvejais, kai žemės savininkas parduotų ją išlaikęs mažiau nei penkerius metus. Tuomet notaras negalėtų tvirtinti sandorio.

Pataisos autoriaus P. Urbšio teigimu, tokiu saugikliu norima apsisaugoti nuo spekuliacijų žeme. Seime prie šios pataisos bus bandoma sugrįžti ketvirtadienį.

„Komunikate pripažįstama, jog ES valstybės narės gali taikyti tam tikrus apribojimus dėl žemės pardavimo tam, kad žemė būtų apsaugota nuo spekuliacijų. Tačiau antradienį vykusio balsavimo metu dauguma Seimo narių, taip pat ir dalis „valstiečių“, prisidėjusių prie rinkos saugiklių atsiradimo, šitą pasiūlymą atmetė. Kai Seimas paliko atviras duris spekuliantams, sunku apsisaugoti nuo oponentų priekaištų, neva Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga referendumą dėl saugiklių organizavo dėl to, kad galėtų pati supirkti žemes ir po to jas brangiau parduoti“, – sakė jis.

Seimo narys pabrėžė, kad Europos Komisijos komunikate išreikšta pozicija, jog žemė yra ypatingas turtas, todėl, jo manymu, šio turto atžvilgiu turi būti taikoma ypatinga pardavimo tvarka. Esą negalima visko palikti sureguliuoti rinkai. „Aš, pavyzdžiui, turiu iš prosenelio paveldėtą 27 hektarų žemės ūkio paskirties sklypą. Kitų santaupų neturiu, todėl anksčiau ar vėliau parduosiu tą žemę ir tarsi esu suinteresuotas kuo daugiau iš to uždirbti. Bet vis dėlto manau, kad žemės negalime prilyginti bulvių maišui – su ja turime elgtis labai pagarbiai, neturi būti vadovaujamasi vien komerciniu išskaičiavimu“, – sakė P. Urbšys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"